Veidai

2019.12.31 07:00

Naujieji – šventė ne visiems: jų keturkojai slepiasi po lova arba savo nuomonę reiškia lodami

dresuotojo patarimai
Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2019.12.31 07:00

Vieni šunys, kaip ir šeimininkai, džiaugiasi spalvingais fejerverkais, kiti sutinkant Naujuosius slepiasi po lova ar loja. Laidų vedėjai ir kūrėjai pasakoja, kaip naujametę naktį sutinka jų keturkojai, o dresuotojas dalijasi naudingais patarimais.

Kai kuriems šunims naujametė naktis viena baisiausių naktų metuose. Tiesa, ne visiems. Akordeono virtuozas Martynas Levickis portalui LRT.lt sako, kad jo prancūzų buldogas Žoris fejerverkų nebijo.

„Arba bent jau to neparodo – jis nekrūpčioja, nebėga slėptis, atrodo, kad jam kaip tik įdomu pasižiūrėti, kas dedasi už lango. Manau, kad jis iš prigimties yra ganėtinai drąsus šuo, kuris nieko nebijo ir kuriam viskas įmanoma“, – šypsosi M. Levickis.

Fejerverkai per daug negąsdina ir televizijos bei radijo laidų vedėjos, knygų autorės Beatos Nicholson Cockapoo veislės šunų Bonbon ir Coco, tačiau savo lojimu jie parodo, kad fejerverkų garsai jiems ne prie širdies.

„Ten kur gyvename, fejerverkų nebūna tiek, kiek pavyzdžiui, miesto centre, be to, dažnai per Naujuosius su šeima būname namuose. Taigi nepasakyčiau, kad mano šunims visi tie garsai kelia didelį stresą ar paniką, tačiau jie loja taip parodydami, kad fejerverkai jiems nepatinka“, – portalui LRT.lt pasakoja ji.

O drabužių dizaineris Robertas Kalinkinas dalijasi kitokia patirtimi. Jo namuose gyvena papūga, iguana ir keturi šunys, du atkeliavę iš prieglaudos, du paimti beveik iš gatvės.

Nors iguanai ir papūgai fejerverkų pokšėjimas didelio streso nekelia, šunims naujametė naktis nėra labai maloni patirtis.

„Per šventes šunų į miestą nesivedame, vengiame didelių žmonių sambūrių, pats su šeima kieme fejerverkų nelaidau ir petardų nesprogdinu, tačiau gyvename sostinės centre, tad čia fejerverkai gerai matomi ir girdimi.

Labiausiai jų bijo šunys, – portalui LRT.lt sako R. Kalinkinas. – Ir nors jie jaučia baimę, drastiškų priemonių nesiimu. Kai intensyviai pokši fejerverkai, šunys tiesiog palenda po lova, kur jiems atrodo saugiau ir ten tūno kol viskas nurimsta, po to tiesiog gyvena sau įprastą gyvenimą.“

Natūralu, kad kiekvienas šuo į tą pačią situaciją gali reaguoti skirtingai, nes kiekvienas jų pasižymi unikaliomis emocijomis, tad tai, kas gąsdina vieną šunį, nebūtinai baugins ir kitą, pastebi šunų dresūros mokyklos „Reksas“ dresuotojas Jonas Valančius.

Kaip jis pasakoja portalui LRT.lt, kiekvienas šeimininkas turėtų žinoti, ar jo šuo yra jautrus garsams ar ne: „Ir dažniausiai tai galima pastebėti dar likus porai savaičių iki Naujųjų. Kai kiemuose sproginėja petardos, galima pamatyti, kaip šuo reaguoja į girdimą garsą, ar išsigąsta ir kaip elgiasi.“

Nors šventėms ruoštis, jis pataria iš anksto, ne visi šeimininkai apie tai susimąsto laiku, todėl svarbiausia nepamiršti kelių svarbiausių principų, kurie gali padėti.

Šventiniu laikotarpiu J. Valančius nepataria augintinių vestis prie eglutės ir į kitas žmonių susibūrimų vietas – net jei augintinis visada buvo abejingas įvairiems garsams, netoliese sprogusi petarda ar daugybė fejerverkų gali šunį išgąsdinti taip, kad ir ateityje jis jautriai reaguos.

„Tačiau jei jau išsivesite savo augintinį į miestą ir pastebėsite, kad garsai jam kelia įtampą, paniką, jis ima suktis ratu ar nori pabėgti, ieškokite saugios zonos. T. y. jei yra galimybė, imkite šunį ant rankų ir neškitės jį namo ar į automobilį, kur galėsite jį nuraminti“, – paaiškina J. Valančius.

Panašiai jis siūlo elgtis ir namuose. Jei šuo nerodo didelio susidomėjimo lauke mirgančiais fejerverkais, geriau ir netempkite jo prie lango ar balkono tikėdamiesi, kad tai jį nuramins ar sudomins. O jei šuo yra itin išsigandęs, šeimininkas gali kartu su savo keturkoju pabūti kažkur tamsiajame kambaryje ar nunešti jį į narvą ir lėtai glostyti nuo ausų galiukų iki galinių letenų.

Žinoma, jei glostymas nėra dar vienas veiksnys keliantis šuniui stresą – ne visi šunys mėgsta būti glostomi, kai kurie nemėgsta, kai liečiame jų letenas ar snukutį.

„Tiesa, kaip ir minėjau, kiekvienas šuo skirtingas, tad ne visiems šunims reikia per didelės šeimininkų globos. Jei išsigandęs šuo namuose pasislepia po lova, nebūtinai jis nori, kad šeimininkas jį glostytų ar ramintų. Kai kurie keturkojai baimę geriau perneša būdami vieni. Paprastai jis savo nusiteikimą gali parodyti urgzdamas ar rodydamas dantis“, – sako J. Valančius.

Internete pastaruoju metu galima rasti skirtingų patarimų, kaip nuraminti keturkojų naujametę naktį. Vienas patarimų – apvynioti šunį šaliku ar uždengti paklode.

„Žinau atvejų, kai antklodė padėjo.Tačiau minėti būdai taip pat padeda ne visiems keturkojams. Iš pradžių reikėtų panašias priemones išbandyti. Gali būti, kad apvyniotas šaliku jūsų šuo atrodys ramus ir per dagu nesiblaškys, tačiau iš tiesų šalikas tik ribos jo judesius ir jis bus tik dar labiau įsitempęs. Kitą sykį kai bandysite jį apvynioti tuo pačiu šaliku, jis paprasčiausiai nesileis, bandys slėptis“, – kalba jis.

Beje, anot dresuotojo, yra šunų, kurie jaučia išsiskyrimo nerimą, tad jei šeimininkai Naujuosius nusprendžia švęsti ne namuose ir augintinį palieka vieną, šiam tenka dvigubai daugiau įtampos.

Tokiu atveju dresuotojas nerekomenduoja palikti šuns vieno, o jei jau labai reikia išvykti, tuomet augintinį geriau palikti kam nors, kuo šuo pasitiki. Būdamas vienas jis žymiai sunkiau ištvers stresą nei būdamas su šeimininku ar žmogumi, kurį pažįsta.

„Jei jau pastebėjote, kad šuo labai paniškai reaguoja į fejerverkus ir petardas, kitąmet šventėms ruoškitės iš anksto. Arba jei pastebite, kad per Naujuosius augintinis labai išsigando, pasitarkite su veterinarijos gydytoju, kuris padės išsirinkti lengvų raminamųjų, kurie šuns neslopina, tačiau padeda sumažinti stresą.

Kitus augintinius veikia garinami eteriniai aliejai. Įvairių priemonių yra, tačiau, kaip ir minėjau, prieš duodant šuniui kokių nors priemonių būtinai pasitarkite su veterinaru“, – patikina J. Valančius.

Taip pat skaitykite