Veidai

2020.01.05 11:43

Alytaus merą Nerijų Cesiulį per gaisrą sugraudino du dalykai

Jei kas negero įvyktų Astravo atominėje elektrinėje, LRT TELEVIZIJOS laidos „Visi kalba“ svečias, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis teigia, jog netikėtų tuo, ką sakytų valdžia, ir nieko nelaukęs išvyktų kuo toliau. Jis savo kailiu patyrė tarnybų negebėjimą dirbti esant ekstremaliai situacijai, tačiau savęs herojumi nelaiko: „Dariau, ką reikėjo daryti, nes niekas kitas to nedarė.“

Turbūt daugiausiai aptarta tema šiais metais – Alytaus gaisras, per kurį herojumi ne savo noru tapo Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis. Nors gaisras truko 10 dienų, N. Cesiulis sako, kad kur kas ilgiau užtruko, kol rankos ir panagės tapo vėl švarios.

„Iš gaisro grįždavome pajuodę, pavargę. Net nežiūrėjome – sudegę kostiumai ar nesudegę. Tiesiog eidavome kiekvieną dieną į darbą“, – pasakoja jis.

Šis įvykis N. Cesiulį pavertė tiesiog žvaigžde – kasdien su kostiumu į darbą vaikštantis vyras nusprendė gaisrą padėti gesinti tiesiog savo rankomis. Kažkam reikėjo vadovauti ir prisiimti atsakomybę – pagalbos iš kitur nebuvo, teigia pašnekovas. Alytaus gaisras sukėlė didžiulį susidomėjimą krizių valdymu Lietuvoje – paklaustas, kiek balų už reakciją į sudėtingą situaciją duotų valdžiai, Alytaus meras pažymi, jog skirtų vos ketvertą.

„Labai daug kuo reikėjo rūpintis. Supratau, kad kažkas turi prisiimti atsakomybę, būti lyderiu, nes reikėjo priimti labai daug sprendimų. Reikėjo skambinti, ieškoti, prašyti, gal net maldauti, įsakyti, vadovautis ne įstatymais. Daugelis mūsų prašė raštų – mes ne raštus rašėme, o sakėme, kad mums reikia evakuoti žmones, nes kol parašysime raštą, reikės vežti lavonus“, – prisiminimais dalijasi jis.

Iš pradžių tikėjau pažadais, kad atvažiuosime, padarysime rytoj. Bet kai sproginėja sienos, griūna stogas, klyksmai, nieko nematai, iš dangaus krenta padangos, kai žmonės gali mirti ir tu esi už juos atsakingas, priimi atsakomybę.

N. Cesiulis, po gaisro į save ir savo situaciją pažvelgęs iš šono, teigia vis dar nesuprantąs, koks tada jis pats buvo – viskas vyko tiesiog per daug negalvojant.

„Galėjau ramiai sėdėti, nieko neveikti, pasiųsti specialistus, bet negalėjau ir galbūt nenorėjau. Galbūt ne taip esu sukurtas. Viduje atsirado piktumas ir nežinau, iš kur jis atsirado – iš pradžių tikėjau pažadais, kad atvažiuosime, padarysime rytoj. Bet kai sproginėja sienos, griūna stogas, klyksmai, nieko nematai, iš dangaus krenta padangos, kai žmonės gali mirti ir tu esi už juos atsakingas, priimi atsakomybę, tapau operacijų vadovu, nors niekada nedalyvavau gaisre“, – prisipažįsta vyras.

Cesiulis apie visuomenės vienybę gaisro metu: susigraudinau, kai moteriškė atnešė lašinukų

Tiesa, Alytaus meras yra dirbęs aukštojoje mokykloje direktoriaus pavaduotoju, tad puikiai žinojo, kaip reikia tvarkytis ūkiškai – reikia suplanuoti ne tik tai, ko reikia šiandien, bet būtina apgalvoti ir 3 žingsnius į priekį.

„Gyvenime negali suplanuoti tokio dydžio nelaimės. Sako, turėjome pasiruošti. Parodykite nors vieną vietą Lietuvoje, kurioje yra pasiruošta tokiai nelaimei. Bet kaip tarnybos turi dirbti ir komunikuoti – tai yra didelis pasiruošimas. Turės mokytis iš mūsų, bet geriau ir pasimokytų“, – kalba N. Cesiulis.

Jis pažymi, kad evakuoti žmones padėjo ir kariuomenė. Alytaus meras prisimena, kaip teko pakovoti, kad netoliese slaugos namuose gyvenantys nejudantys seneliai būtų išgabenti į saugią vietą.

„Dega, o už 100 metrų gyvena 100 prie aparatų prijungtų senelių. Skambinu kariuomenei, sujungia su vienu iš vadų, sakau, reikia vežti žmones, neturime tiek jėgos, transporto. Sako, mere, parašykite raštą. Tada prapliupau, gal ir negražiai pasakiau, buvo ir keiksmažodžių. Po to buvo paskelbti įrašai. Bet po 3 minučių man perskambino ir sako: mere, mašinos jau važiuoja. Išvežėme, o po maždaug 2 minučių į tą pastatą pasipylė dūmai“, – pabrėžia pašnekovas.

Išgirdęs apie nelaimę Astravo atominėje elektrinėje valdžia netikėtų

Likvidavus gaisrą Alytaus meras skubėjo tikrintis sveikatos. Anot jo, žinios nebuvo džiugios – niekada gyvenime nerūkiusio vyro plaučiai atrodė it daug metų nuodyti cigaretėmis.

„Galėjau stovėti šone ar sėdėti kabinete, bet dariau, ką reikėjo daryti. Niekas kitas to nedarė“, – teigia jis.

Buvo du momentai, kai vos ne ašara ištryško: kai moteris atnešė papjausčiusi lašinukų, nes daugiau nieko neturėjo, ir vaikas, kuris pervedė eurą su centais, nes tiek ir turėjo.

Lietuvoje politikai dažniau sulaukia neigiamų reakcijų, tačiau N. Cesiulis tapo tiesiog tautos herojumi. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje visiškai neturime herojų, kad taip greitai pamilstame žmogų, kuris tiesiog darė savo darbą?

„Aš tai dariau dėl savo miesto, savo šeimos, vaikų – gyvenu už kilometro nuo gaisro. Dariau tai dėl mūsų visų. Jeigu darai darbą iš širdies, gal žmonės dėl to ir myli. Kai kurie darbai daromi liežuviais – paskui iš tų politikų juokiamės. Aš stengiausi daryti liežuviu ir mačiau, kad dar reikia daryti ir rankomis“, – pasakoja Alytaus meras.

Visgi jis pažymi, kad prie gaisro gesinimo labai prisidėjo ir žiniasklaida. Už tai N. Cesiulis sako žurnalistams „ačiū“: „Be jų spaudimo, viešinimo niekas nejudėdavo. Žurnalistai – vieni iš tų, kurie būtų pirmose eilėse padėjusių užgesinti gaisrą.“

Dar vienas po Alytaus gaisro nutikęs svarbus įvykis – visuomenė ugniagesių premijoms suaukojo daugiau nei 200 tūkst. eurų, tačiau N. Cesiulis sako, kad buvo padaryta kur kas daugiau gerų darbų.

„Pavyzdžiui, regione atšaukinėjome statybos darbus, vienos įmonių prašėme technikos, nes reikėjo įvažiuoti, kasti... Žmonės tame objekte galėjo mirti. Ir jie po to sako: sąskaita yra 200 tūkst., bet pusę nurašome kaip mūsų indėlį. Jie galėjo tikrai užsidirbti ir mes žinome, kad galėjome tuos pinigus gauti iš valstybės, bet tai buvo antrasis Sąjūdis – Alytaus Sąjūdis“, – pasididžiavimo savo miestu neslepia Alytaus meras.

Tačiau pašnekovas pažymi besididžiuojantis visais padėjusiais – ir ne alytiškiai darė viską, kad gaisras būtų užgesintas kuo greičiau. „Jie buvo kaip šeima, darė tai ne dėl pinigų. Atsisakė premijų, sakė, ne, mums nereikia“, – pasakoja vyras.

Paklaustas, ar buvo momentų, kai susigraudino, N. Cesiulis prisipažįsta, kad buvo: „Buvo du momentai, kai vos ne ašara ištryško: kai moteris atnešė papjausčiusi lašinukų, nes daugiau nieko neturėjo, ir vaikas, kuris pervedė eurą su centais, nes tiek ir turėjo. Mes, lietuviai, esame geri žmonės.“

Po įvykusios nelaimės pašnekovas atviras – jeigu kas nors negero įvyktų Astravo atominėje elektrinėje, jis nedvejodamas išvežtų visą šeimą kuo toliau ten, kur nepūstų vėjas. „Bėgčiau – netikėčiau, ką sako“, – pabrėžia jis.

Alytaus gaisras – antras pagal dydį Lietuvoje po „Achemos“ gaisro, tačiau pirmas pagal sudėtingumą, bet traumų buvo išvengta. Alytaus meras pažymi, kad vadovavimą turėjo perimti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, tačiau tai nebuvo padaryta. „Galbūt nenorėjo prisiimti atsakomybės arba neįsivaizdavo, kad tai tokio dydžio gaisras“, – sako jis.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Cesiulis apie visuomenės vienybę gaisro metu: susigraudinau, kai moteriškė atnešė lašinukų