Kompozitorės, 58-osios Venecijos bienalės laureatės Linos Lapelytės šeimos rytas prasideda dainos „Mėlynas autobusiukas“ akordais ir namus užliejančiais kavos bei gardžių pusryčių kvapais. „Ryte kur kas svarbiau įkvėpti oro ir pažiūrėti į saulę, o ne telefoną“, – įsitikinusi L. Lapelytė, mėgstanti rytus, kai iš vakaro nesiveja nebaigti darbai.
Viena iš operos-performanso „Saulė ir jūra (Marina)“ kūrėjų menininkė L. Lapelytė juokiasi, kad jos šeimos rytas atrodo šiek tiek komiškai. „Kažkodėl vaikus žadiname su dainele „Mėlynas autobusiukas“. Nežinau, kodėl pasirinkome būtent ją, nes nėra taip, jog mūsų vaikams ji labai patiktų. Tačiau rytais mūsų namuose skamba šis motyvas“, – pasakoja kompozitorė.
Rytą ji pradeda apie 7 valandą, o nubudusi skuba padėti vaikams susiruošti į mokyklą. „Dažniausiai keliuosi be 15 minučių septynios, nes reikia trims pabiručiams padėti susiruošti į mokyklą. Juos žadinu 7 valandą. Kartais leidžiu sau pamiegoti ilgiau, bet tada būna katastrofa – visi visur vėluojame ir griūva mūsų diena“, – prisipažįsta L. Lapelytė.
Paklausta, kas jai padeda išlipti iš lovos, menininkė sako, jog tiesiog paprastas žinojimas, kad reikia keltis ir eiti. „Žinoma, neatsiejami ryto dalykai yra kava ir dušas“, – apie tai, kas išbudina geriausiai, kalba L. Lapelytė.
Anot jos, dienos pradžia turi būti soti, todėl kompozitorė kas rytą nepraleidžia pusryčių. „Savaime suprantama, jog kava ir pusryčiai yra svarbi dienos dalis. Pusryčiams mėgstu grikių košę su sviestu, duoną su sūriu – paprastai. Labai mėgstu ir pusryčius po pusryčių. Kai norisi pasilepinti ir pratęsti rytą, valgau kruasaną“, – pasakoja menininkė.
L. Lapelytė sako kartais išsiruošianti ir pabėgioti. „Bėgioju labai retai, bet jei tai įvyksta, jaučiuosi nuostabiai, tarsi kalną nuvertusi. Tiesa, bėgioju dar neilgai, tad neturiu daug patirties, o ir tai darau nedažnai“, – prisipažįsta kompozitorė.
Moteris sako nemėgstanti rytų, kai pažvelgus į telefono ekraną tenka išvysti krūvą pranešimų. „Kartais būna, kad naktį telefone būna įjungtas skrydžio režimas, o ryte pažiūrėjusi į ekraną pamatau krūvą susikaupusių reikalų. Iš tiesų tokių rytų labai nemėgstu, nes tada diena prasideda nuo adrenalino ir nepadarytų darbų, praėjusios dienos liekanų, o tai man nepatinka“, – LRT RADIJUI sako L. Lapelytė.
„Turbūt įkvėpti oro ir pasižiūrėti į saulę yra svarbiau nei į telefoną. Linkiu visiems pažiūrėti pro langą. Ir sau linkiu to paties“, – taip gero ryto pradžią įsivaizduoja L. Lapelytė.
Visas pokalbis – laidos įraše
