Veidai

2019.12.27 06:41

Saulius Prūsaitis atsako kritikuojantiems jo kūrybą: nespėčiau sekti jūsų pageidavimų

LRT RADIJO laida „Penktadienio pokalbiai“, LRT.lt2019.12.27 06:41

„Vienaip ar kitaip visi mes ieškome kaltų. Geriau padarysiu tai pats, ir jeigu kažkas nepavyks, žinosiu, su kuo kalbėtis“, – LRT RADIJO laidoje „Penktadienio pokalbiai“ sako dainininkas Saulius Prūsaitis, kūriniams tekstus rašantis pats. Vis kylančia karjera galintis pasigirdi muzikantas neslepia, kad baimė, jog tai kažkada pasibaigs, užklumpa, tačiau tikina susitaikęs su mintimi, kad gerai bus ne visada.

S. Prūsaitį kalbina LRT RADIJO laidos „Penktadienio pokalbiai“ vedėjas Martynas Starkus.

– Fantazijos tau niekada netrūko. Visais gyvenimo klausimais tu turi idėjų. Dažniausiai jos būna kosminės, vargu, ar įgyvendinamo, bet gražios. Ar niekada negalvojai parašyti pasakų vaikams knygos? Tau turėtų gerai sektis.

– Kol kas negalvoju. Jeigu ją išleisčiau, tai būčiau ne aš. Dažniausiai būna taip, kad dėl savo analfabetiškumo nesu geras rašytojas. Jei ją parašytų kitas žmogus, man būtų šiek tiek nejauku. Aš negalėčiau taip pasielgti. Negaliu ir dabar priimti kitų žmonių tekstų. Manau, kad tai yra asmeninis santykis. Jeigu daina nepavyktų, nenorėčiau pasiųsti poeto. Vienaip ar kitaip visi mes ieškome kaltų. Geriau padarysiu tai pats, ir jeigu kažkas nepavyks, žinosiu, su kuo kalbėtis.

– Mūsų kraštas mažas – 7 koncertai yra visas turas. Bet jis būna labai didelė šventė, jei pavykęs. Kol kas, man atrodo, tau puikiai sekasi.

– Koncertų kiekis labai didelis. Stebiu kolektyvą, kai per 5 dienas turime 5 koncertus – kai kas gal nusijuoks, turi daug daugiau, bet mums užtenka. Labai gražu matyti, kaip mes vienas su kitu sąveikaujame: atsisuku ir mano panos mato, kad man jau viskas.

Nuostabu fiksuoti tokias akimirkas. Tai didžiausia vertybė mano darbe. Pinigai labai svarbu, bet šitas pojūtis man labai svarbus, galbūt svarbesnis. Manau, kad tai patirti yra dovana.

Nėra taip, kad atsikeliu prakaituotas suvokęs, kad nenusipirksiu džipo. Galbūt vidury nakties prabundu šlapias supratęs, kad su šituo kolektyvu mes turėsime šiek tiek mažiau laiko kartu.

– Tu supranti, kad, kaip kūrėjas, išgyveni piką, esi karjeros viršūnėje? Antrus ar trečius metus viskas eina aukštyn. Tau nebaisu pagalvoti, kad yra riba?

– Taip, man baisu. Nėra taip, kad atsikeliu prakaituotas suvokęs, kad nenusipirksiu džipo. Galbūt vidury nakties prabundu šlapias supratęs, kad su šituo kolektyvu mes turėsime šiek tiek mažiau laiko kartu. Bet yra, kaip yra: esu pakankamai suaugęs berniukas, kad suvokčiau, jog yra toks laikas ir yra kitoks laikas.

– Yra muzikantų, kurie nekuria, jie yra tiesiog profesionalūs muzikantai. Yra tokių, kurie groja savo dainas eina ar neina. Tu esi tas, kuris gaudo ritmą: jeigu nepaėjo, galbūt reikia kitokio skambesio.

– Pacituosiu Michaelą Jacksoną: „Kvailiausias dalykas, kurį gali padaryti muzikuodamas, neleisti muzikai iš tavęs išeiti.“

Aš susitaikiau su savo gėda. Gėda yra gerai – reikia išmokti ją dozuoti. Kaip tu suprasi, kad yra gera, kai negėda?

– Bet, pavyzdžiui, tau sako: anksčiau Prūsaitis varė konceptualiau, dabar jis groja kitaip. Žmonės linkę vertinti ir praeitį.

– Anksčiau Prūsaitis svėrė 82, dabar jis sveria 100. Mes keičiamės ir būtų kvaila nesikeisti. Kam nesikeisti, jei keitiesi... „Nakties nelauk“ yra lotynų muzikos žanras ir aš dar to nedariau – kodėl negaliu, neturiu teisės nueiti ten ir pasižiūrėti?

– Gali būti žmogus, kuris taip sako: anksčiau buvo geriau, kodėl dabar darai taip?

– Atleiskite, kurie manimi domisi, bet fiziškai nespėčiau sekti jūsų pageidavimų. Dar neradau atsakymo į klausimą, kodėl tiek daug energijos sudedama į tokius klausimus, įvertinimus.

– Vienas iš man patinkančių tavo bruožų – rimuoji on-line. Eini, kalbi ir, jeigu išeina rimas, iškart rimuoji. Tu neužsidarai savo kūrybos namuose – va, dabar aš kursiu.

– Dažniausiai taip ir yra – interaktyvinu su aplinka per savo prizmę.

– Kažkada bandžiau taip naktimis užsirašyti geras mintis. Rytais ištrindavau, nes būdavo baisiai gėda.

– Aš susitaikiau su savo gėda. Gėda yra gerai – reikia išmokti ją dozuoti. Kaip tu suprasi, kad yra gera, kai negėda? Manau, mūsų visuomenei trūksta sveiko gėdos jausmo.

Visas pokalbis – laidos įraše.

Taip pat skaitykite

Parengė Indrė Česnauskaitė.