Veidai

2019.12.17 07:02

Jogaila Morkūnas kritikuoja jaunąją kartą: neduok Dieve, paprašysi, kad kažką dirbtų

LRT TELEVIZIJOS laida „Visi kalba“, LRT.lt2019.12.17 07:02

Devintojo dešimtmečio patirtys mums neleidžia senti ir atitrūkti nuo realybės, tuo įsitikinęs renginių organizatorius Jogaila Morkūnas. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Visi kalba“ jis džiaugiasi, kad dabartinė karta nepatyrė to, ką teko išgyventi anuomet gyvenusiems žmonėms, tačiau kritikuoja jaunuomenę dėl netinkamo požiūrio į darbą ir gyvenimą: „Jie nori už nieko neveikimą gauti didelius pinigus.“

Turbūt kiekvienas, gyvenęs devintajame dešimtmetyje, turi kokį nors mielą sentimentą iš nepriklausomybės pradžios. Laidos „Visi kalba“ vedėjui Algiui Ramanauskui tai – pirmoji alga, gauta vagnorkėmis, o vedėjai Lavijai Šurnaitei – lipdukų nuo kramtomosios gumos „Love is“ kolekcija.

Laidoje renginių organizatorius J. Morkūnas taip pat prisiminė, kokiais vertingais dalykais iš Vakarų tuo metu džiaugėsi: VHS kasetėmis, „Walkman“ grotuvu oranžinėmis ausinėmis, per kurį klausydavosi to, ką pavykdavo įsirašyti iš radijo. Nesidžiaugė tik labai greitai nusėdančiomis „Sirijus“ baterijomis.

Jogaila Morkūnas sukritikavo Z kartą: jie už nieko neveikimą nori gauti didelius pinigus

Nepamirštami ir tų laikų geriausieji koviniai filmai, pavyzdžiui, „Rembo“, ir tokios kino juostos, kaip „Policijos akademija“ ar „Vienas namuose“. Sunku pamiršti ir legendinius kovinių filmų aktorius: Jeaną-Claude`ą Van Damme`ą, Bruce`ą Lee ir kt.

J. Morkūnas neslepia, kad rinko ir alaus skardines, ir alaus buteliukų etiketes, ir magnetukus, ir modeliukus, ir lipdukus... Pastarųjų jo mamai kraustantis į kitą butą jis dar rado ir ant senos sekcijos. Tiesa, kai ką Lietuva praleido, pavyzdžiui, „pager`iai“, pasaulyje naudoti labai ilgai, čia neprigijo, nes jiems nespėjus įsilieti į rinką atsirado mobilieji telefonai.

L. Šurnaitė teigia, kad sykį jai mama išgarino džinsus tiesiog puode, o J. Morkūnas prisimena tuo metu populiarų audinių dažymo būdą – batiką ir devintajame dešimtmetyje įsigalėjusios Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlytus lietuviškus atitikmenis žodžiams „pica“ ir „picerija“ („mišrablynis“ ir „mišrablyninė“).

Negaliu užmigti, jei nusiperku naują elektroninį daiktą: kompiuterį, navigatorių, telefoną... Aš nenoriu nemokėti jais naudotis. Džiaugiuosi savo mama, kuri, išėjusi į pensiją, lanko anglų kalbos kursus, domisi technologijomis. Tai nenoras atitrūkti nuo dabarties.

„Bet ar tai sentimentalus [laikotarpis]? Man tai pošlykštis. Suprantu, tais laikais visi buvome pacanai su ragatkėmis, bet ar aš braukčiau ašarą dėl to, kas buvo prieš 30 metų? Ne. Man kuo daugiau asfalto – tuo geriau“, – teigia jis.

J. Morkūnas džiaugiasi, kad visa tai – jau praeityje. Jį džiugina ir tai, kad tokių dalykų, kaip du mėnesius atjungto šildymo, nebėgančio vandens ar smirdinčio „Komjaunimo tiesos“ laikraščiais iškloto šiukšlių kibiro, naujoji karta nematė ir nepatyrė.

„Kad mes ėjome septynmyliais žingsniais, tai taip. Viskas sprogo: buvome su sovietiniu mentalu, sovietiniais automobiliais ir požiūriu, ir staiga viskas atsivėrė. Supranti, kad net ir Lenkija tau ne užsienis. Gali važiuoti ir nėra problemų gauti vizų“, – pažymi jis.

Anas laikotarpis, pasak pašnekovo, mums neleidžia senti, nes mes neužstringame noro pasiekti daugiau burbule: „Negaliu užmigti, jei nusiperku naują elektroninį daiktą: kompiuterį, navigatorių, telefoną... Aš nenoriu nemokėti jais naudotis. Džiaugiuosi savo mama, kuri, išėjusi į pensiją, lanko anglų kalbos kursus, domisi technologijomis, kartas nuo karto postina feisbuke nesąmones. Tai nenoras atitrūkti nuo dabarties.“

Laidos vedėja L. Šurnaitė svarsto, kad badas daiktams atėjo būtent iš sovietmečio: išsivystė nuolatinis alkis turėti automobilį, butą, namą, ypač palyginti su dabartine karta, kuriai priimtinesnė dalijimosi politika: butus, automobilius nuomotis. Su tokiu požiūriu J. Morkūnas nesutinka.

Jie nori už nieko neveikimą gauti didelius pinigus. Duok jiems gerą darbo vietą, mikroklimatą, algą ir, neduok Dieve, paprašysi, kad kažką dirbtų. Mūsų laikais būdavo taip: turi darbą, galimybes, privalai kabintis, nes jeigu ne tu – tai kažkas kitas. O dabar ateina „zetkės“ ir sako: tai čia aš dabar dirbsiu?

„Manau, kad tai saviapgaulė vien dėl tos priežasties, kad jie [dabartinė karta] nori už nieko neveikimą gauti didelius pinigus. Dalijimosi ekonomika yra tik dėl to, kad zetkės yra komplikuotos. Duok jiems gerą darbo vietą, mikroklimatą, algą ir, neduok Dieve, paprašysi, kad kažką dirbtų.

Paskaičiavau, kad mano darbe iš 10 zetkių lieka dirbti ir yra pareigingos tik dvi – tai 20 procentų. Vieną dieną sako „aš sirgau“, kitą dieną dingsta. Požiūris į darbą yra toks. Mūsų laikais būdavo taip: turi darbą, galimybes, privalai kabintis, nes jeigu ne tu – tai kažkas kitas. O dabar ateina zetkės ir sako: tai čia aš dabar dirbsiu?“ – Z kartą kritikuoja renginių organizatorius.

Paklaustas, ar pats žino, kuriai kartai priklauso, laidos pašnekovas sako: „Netikiu tuo [skirstymu į kartas], kaip ir horoskopais ar orų prognozėmis.“

Visas pokalbis – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Jogaila Morkūnas sukritikavo Z kartą: jie už nieko neveikimą nori gauti didelius pinigus