Veidai

2019.12.11 19:56

Knygą pristatęs Algirdas Kaušpėdas: visi Lietuvos piliečiai turėtų siekti tapti grafomanais

Ramūnas Zilnys, LRT.lt2019.12.11 19:56

„Šie metai man – labai kūrybingi, ir tai smagu“, – šypsojosi Algirdas Kaušpėdas, trečiadienio vakarą bičiulius pakvietęs į savo naujos knygos „Gyveno kartą bičas ir kaimynas. Pokalbiai prie alaus“ pristatymą.

66-erių architektas, roko dainininkas, buvęs grupės „Antis“ lyderis 2019-aisiais gali džiaugtis net dviem debiutais.

Pirmasis – vasarį išleistas naujos grupės „KAnDIs“, kurią jis subūrė su muzikantu Viktoru Diawara, pirmasis albumas „Už poliarinio rato“.

Antrasis – prieš tris savaites išleista knyga, į kurią A. Kaušpėdas sudėjo 80 novelių, o trečiadienį sostinės bare „Bix“ pasakojo apie ją susirinkusiems draugams ir gerbėjams.

„Novelės – pradedančio rašytojo žanras. Jis dar nesugeba išvystyti teksto į sudėtingą ir ilgą istoriją, išdėlioti viską laike ir daugelyje personažų.

Pasirinkau tokį man įkandamą žanrą. Juolab kad dešimt metų vis kažką rašinėju, atsiranda kažkokie tekstai, paskaitos jaunimui ar verslo partneriams. Daug kur kviečia pakalbėti. Susidėliojo bagažas mano įžvalgų, kurioms reikėjo rasti tam tikrą formą.

Kaip iš to padaryti kažką, kas yra formatas? Tai sugalvojau bičą ir kaimyną, pokalbius tarp jų prie alaus. Jie ir sugulė į knygą.

Ar daug alaus reikėjo išgerti? Sakykim taip – parašiau per šimtą novelių, bet ne visas jas sudėjau į knygą, atsijojau“, – juokėsi A. Kaušpėdas.

Ironijos jausmo niekada nestokojęs dainininkas save atvirai vadino grafomanu ir pabrėžė, kad tuo didžiuojasi.

„Melomanas – kaip ir gražus žodis, o grafomanas turi neigiamą atspalvį. Manau, tai neteisinga.

Visi Lietuvos piliečiai turėtų siekti tapti grafomanais, kaip ir melomanais, menomanais ir visais kitais „manais“.

Kas dešimtas islandas parašo knygą, jie grafomanai ir tai faktas. Kiek Lietuvoje turėtų būti rašytojų, kad pasiektume islandų lygį?

Grafomanija turėtų būti nauja lietuvių manija, reikia, kad visi norėtų rašyti ir leisti knygas. Mūsų šalyje knygas gaubia daug mitų. Manoma, kad rašytojo užsiėmimas yra labai rimtas, būtina rašant giliai tikėti, o žaismingai rašyti – neva nerimta“, – svarstė A.Kaušpėdas.

Rašydamas knygą jis nesuko galvos, kiek žmonių ją perskaitys, tačiau buvo maloniai nustebintas ir tiražo, ir skaitytojų reakcijos.

„Vien pirmas tiražas – trys tūkstančiai egzempliorių. Lietuvoje tai – daug. Bet ne aš taip nusprendžiau, leidykla paskaitė ir pasakė, kad tiek reikia. Kiek žinau, jau liko mažiau nei tūkstantis knygų, beveik viską pardavė per tris savaites.

Man tiesiog norėjosi sudėti į knygą įžvalgas, nes kitaip jos pasimes. Čia kaip su anksčiau mano išleista knyga „Antiška“ – tai lyg grupės „Antis“ muziejus, viskas ten sudėta, parašyta, nieko daugiau daryti nereikia“, – kalbėjo dainininkas.

Novelių knygą, kurią puošia Arūno Kavaliausko iliustracijos, parašęs A. Kaušpėdas į ją sudėjo įvairiausias istorijas – nuo pasakojimų, ką daryti su senatve ir kaip atpažinti zombius iki pasvarstymų, kaip laisvė žlugdo banditus ir
žlugdo tinginius.

„Gal šioje knygoje mano amžius jaučiasi, nes yra šiek tiek apmąstymų apie mirtį. Ar rašysiu dar? Nežinau, dar noriu šia knyga pasidžiaugti.

Man tikrai labai patiktų, jei sugebėčiau parašyti romaną, tikrą, kietą. Tada tikrai manyčiau, kad gyvenau ne veltui“, – atviravo Algirdas.

Turint omenyje šių dienų Lietuvos valdžios požiūrį į alkoholinių gėrimų vartojimą, knygos pavadinimas gali atrodyti net šiek tiek provokuojantis, bet A. Kaušpėdas mano, kad dėl jo jokių problemų niekam neturėtų kilti.

„Sveika rezistencija - sveikintina. Mano senelis buvo aludaris ir aš tuo didžiuojuosi, norėčiau pats tokiu būti. Turėti savo bravorėlį – tai būtų iškilu ir garbinga“, – kalbėjo knygos autorius.

Jis džiaugėsi, jog knyga – labai eklektiška, ko negalėtum pasiekti muzikoje ar architektūroje: „Literatūroje viskas galima. Žodis – ne plyta, ne gitara, jis nieko nekainuoja. Todėl knyga – be galo marga“.

Pristatęs knygą, A. Kaušpėdas jau ruošiasi kelionei. Tradiciją metų pabaigoje į tolimą užsienį išvykti turintis atlikėjas šįkart su žmona keliaus į Meksiką.

Apie tai, beje, jo knygoje irgi užsimenama.

„Knygoje yra novelė „Kalėdų džiaugsmo nelaisvėj“. Ji atspindi mano požiūrį į Kalėdas – tai labai formali šventė, kurioje geriau nedalyvauti, o tiesiog pailsėti“, – sakė A. Kaušpėdas.

Taip pat skaitykite