Veidai

2019.12.11 16:53

Viktorija Jakučinskaitė – apie brangią svajonės kainą ir sugrįžimą prie senos aistros

LRT.lt2019.12.11 16:53

„Pirmas žingsnis į suaugusio žmogaus pasaulį nepavyko. Kritau į bedugnę, praradau pasitikėjimą savimi ir savo talentu“, – drabužių dizainerė Viktorija Jakučinskaitė prisiminė pirmąjį bandymą įstoto į Vilniaus dailės akademiją. Šiandien ji yra pristačiusi ne vieną suknelių kolekciją, o prieš kurį laiką grįžo ir prie kito sau brangaus užsiėmimo – tapybos.

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, V. Jakučinskaitė potraukį piešimui pajuto dar vaikystėje. Ji mieliau piešdavo nei eidavo žaisti į kiemą.

„Saviraiška per tapymą visada užėmė labai svarbią vietą mano gyvenime ir pagaliau aš grįžtu prie savo svajonės, šaknų. Greitai pristatysiu pirmą tapybos parodą, jau dabar labai bijau ir jaudinuosi. Jaučuosi kaip vaikas, ką tik baigęs dailės mokykla. Tai nauja pradžia, kurios aš labai laukiu“, – sako kūrėja.

Žinoma moteris baigė dvi dailės mokyklas, Vilniaus dailės akademiją. Tiesa, į ją pavyko įstoti iš antro karto.

„Pamenu tą dieną, atrodė, kad žlugo visos svajonės... Žemė iš po kojų slydo, neturėjau jokio kito plano. Tai buvo pirmas žingsnis į suaugusio žmogaus pasaulį ir jis nepavyko. Kritau į bedugnę, praradau pasitikėjimą savimi ir savo talentu“, – pasakoja V. Jakučinskaitė.

Porą mėnesių tuo metu dar tik būsima dizainerė sėdėjo namuose, manė, kad jai prasidėjo depresija. Iš paskutinių jėgų V. Jakučinskaitė susiėmė, pradėjo lankyti VDA paruošiamuosius kursus, laisvu metu dirbo padavėja.

Darbuotis tekdavo naktimis, namo grįždavo paryčiais, o dieną mokėsi. Tačiau tai V. Jakučinskaitė prisimena kaip nuostabų laiką.

„Supratau, ko gyvenime noriu labiausiai ir kaip brangiai už savo svajones reikia sumokėti. Todėl kitais metais vėl stojau į VDA. Pamenu tą dieną, kai atėjau žiūrėti rezultatų. Stojančiųjų buvo labai daug, didelė konkurencija. Juk į akademiją stoja talentingiausi, gražiausiai piešiantys... Kai priėjau prie įstojusiųjų sąrašo ir pamačiau savo pavardę – apsiverkiau... Jaučiausi, kaip užkopusi į Everestą“, – prisiminė V. Jakučinskaitė.

Dizainerė pasakoja, kad tapymas padeda suvaldyti stresą, pabėgti nuo nusibodusios rutinos, rūpesčių ir pareigų, suteikia nusibodusiai kasdienybei spalvų. Taip pat leidžia atskleisti vidinius talentus, gamina endorfinus, o buvimas kūrybingoje aplinkoje suteikia dvasinės energijos.

„Manau, kad kiekvienos moters gyvenime būna akimirkų, kai nuovargis, nepasitenkinimas ir rutina ima viršų. Erzina vyras, vaikai, nėra naujų įspūdžių, prasideda nusivylimas ne tik savo aplinka, bet ir pačia savimi “, – pasakoja V. Jakučinskaitė.

Žinoma moteris dalinasi ir savo asmenine patirtimi. Anksčiau, norint atsikratyti streso ar praskaidrinti kasdienybę, užtekdavo su draugais nueiti į barą ar kino teatrą. Pabėgti nuo įtampos padėdavo ir apsipirkinėjimas. Nauji drabužiai suteikdavo laikiną laimę, galiausiai neužsidarydavo spintos, o lentynos lūždavo nuo nereikalingų daiktų.

„Šiuolaikiniai žmonės perka daiktus ne todėl, kad jie būtų reikalingi. Labai dažnai jie perka emocijas, kurias tas daiktas sukuria. Tikriausiai ne vienam teko patirti tą momentą, kai vakarėliai ir nauji daiktai nustoja džiuginti. Ir kas tada? Reikia ieškoti ilgaamžių dalykų, gebančių sukurti dvasinę pilnatvę“, – sako V. Jakučinskaitė.

Suknelių kūrėja įsitikinusi – kai žmogų kankina emocinė tuštuma, jis prisimena save, atsigręžia į sielą, pamirštas svajones. Kiekvienam žmogui teko patirti, ką reiškia, kai ne tu valdai stresą, o jis valdo tave. Dizainerė mano, kad laikas, skirtas sau, yra pati geriausia dovana.

„Man tapymas yra geriausia meditacija. Stovint priešais molbertą, laikas tarsi ištirpsta, manęs nebelieka. Pagaunu bangą ir esu energijos, malonumo sraute. Kūrybinis procesas išvalo galvą nuo įkyrių minčių. Tokioje būsenoje atsiskleidžia daug tiesų, siela tarsi pakyla virš kasdienybės, o aplinka įgauna ryškesnių spalvų “, – sako V. Jakučinskaitė, sumaniusi savo salone rengti ir tapybos pamokas.

Taip pat skaitykite