Veidai

2019.12.14 19:51

Juozas Statkevičius: gal mane Lietuva įvertins po mirties

LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“, LRT.lt2019.12.14 19:51

Talentingasis dizaineris Juozas Statkevičius sako turintis tiek idėjų, jog galėtų per metus pristatyti kad ir penkias kolekcijas, tačiau neuždirba pakankamai. Vis dėlto pinigai ir menas nelabai suderinami, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ pažymi jis. Nereaguoti į kritiką seniai išmokęs kūrėjas teigia vis dar nesuprantantis, kodėl už savo klaidas gali atsakyti ne visi.

Prieš kelias savaites parodų rūmuose Vilniuje nusidriekė pusantro šimto metrų podiumas, ant kurio pristatyta naujausia dizainerio J. Statkevičiaus drabužių kolekcija. Šiais metais jau trisdešimt pirmoji pripažinto kūrėjo kolekcija skirta tvariai madai. Simboliška, kad šiemet J. Statkevičiaus darbai pristatyti ten, kur prieš daugiau nei tris dešimtmečius prasidėjo jo kelias į mados pasaulį.

„Man ši erdvė sukelia labai daug prisiminimų. Labai gerai atsimenu 1990–1991 metus, kaip čia pirmąjį kartą išstojau būdamas studentas. Prisimenu, buvo Madų dienos, jas organizavo Zita Gustienė. Tuo laiku apie madą nebuvo jokios šnekos, buvo tarybinė mada, tarybinė moteris, o čia staiga toks atgimimas. Mūsų kolekcija buvo didžiulė, trylika penkiolika modelių, tada būdavo trys keturi. Laimėjau labai garbingą trečiąją vietą. Žmonės pamilo šią kolekciją, tai kažkoks kertinis mano tų madų akmuo“, – pasakoja žinomas dizaineris.

Šiandien J. Statkevičiui jau nieko nebereikia įrodinėti, kasmet jo kolekcijos pristatymai tampa didžiausiu mados metų įvykiu. Pasak autoriaus, naujausia kolekcija jis norėjęs atkreipti dėmesį, kad mada gali būti ir ne greito vartojimo produktas.

„Oro uoste perku kažkokius saldainius. Ar jums reikia maišelio? Sakau: ne, aš saugau planetą. Sako: o kad visi taip galvotų... Aišku, už maišelį dabar reikia mokėti, tai jau žmonės susimąsto, jog nereikėtų pirkti.

Man tas pasikeitimas labai svarbus. Dabar lapkričio mėnuo ir pliusinė temperatūra – taip niekados nebūdavo. Mane tas jaudina, bet ką aš vienas galiu padaryti. Ne tik žmonės, bet ir šalys turi būti sąmoningos: mes matome, kokių baisių dalykų atsitinka, kaip žuvys praryja maišelius ir visa kita“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Anot J. Statkevičiaus, mada prisideda prie planetos išsaugojimo ir tada, kai rūbai pereina per kelias kartas: močiutė perduoda savo rūbus dukrai, o dukra juos perduoda savo dukrai. „Kaip tai surišta su mada? Jeigu kokybė labai gera, visi girdime: oi, dėviu močiutės vestuvinę suknelę... Manau, kad ši idėja – labai pagirtina: jeigu mes norime neskęsti dujose, kad nedegtų kažkokie dalykai, šita idėja – tikrasis otkutiūras“, – įsitikinęs jis.

Į žmonių raginimus uždirbti kuo daugiau numojantis Juozas Statkevičius: kur atsiranda daug pinigų, ten dingsta menas

Naujoji kolekcija – apie tikrąsias lyderes, kurios siekia vartoti mažiau

Naujoji dizainerio kolekcija – it didžiulis Holivudo filmas. Kolekcijos metu skambėjo paties J. Statkevičiaus atrinkta filmų vinječių muzika. Tai, pasak kūrėjo, buvo puiki koncepcija. „Žmonės nelabai supranta, jiems muzika – tai muzika“, – pažymi jis.

J. Statkevičius, kaip ir mada, gali būti visoks. Ir kalba jis visada atvirai: kartais ironiškai, o kartais – ir piktokai. Ne tik apie globalias problemas, bet ir apie šiuolaikinės moters karjeristės kovą dėl vietos po saule, apie kurią bylojo ir naujoji dizainerio kolekcija.

„Mes labai gerai išgvildenome šitas idėjas su rašytoja Kristina Sabaliauskaite, kuri kiekvieną kartą dalyvauja generuojant idėjas. Buvo tokia idėja: kas vis dėlto nešioja kelnes? Atsirado du antipodai: vyrai su kelnėmis ir moterys su kelnėmis. Dabar moterys su kelnėmis – kovotojos, kosmonautės, chemikės, prezidentės, kas tik nori.

Niujorke susitinki su kokiu žmogumi ir sakai: darome – tu tą moki, aš tą moku. O pas mus sako: oi, nieko nebus. Mes esame truputėlį pesimistai. Niekados nieko nenorime. O aš esu amžinas nepataisomas optimistas – tai diagnozė.

Moteris gali viską iškovoti, tam laisvas kelias ir labai smagu, bet vis dėlto jos verkia kamputyje iš vienatvės. Tai truputėlį surišta su #metoo judėjimu ir t. t. Aš manau, jog moteris turi būti moteris, vyras turi būti vyras. Aišku, viskas keičiasi, laikas diktuoja savo taisykles“, – teigia jis.

Kaip turi atrodyti lyderė, J. Statkevičius tikina negalintis pasakyti – vieno tikslaus recepto tiesiog nėra: aišku tik tiek, kad tokia moteris visada turi būti priešakyje, turėti skonį, galvą ir vertybes, kuriomis vadovautųsi. Ir visgi ne viskas taip paprasta.

„Pasakyti labai lengva, bet gyvenimas padiktuoja kitas savybes. Bet mes matome, jog moterys užkariauja pasaulį. Tai akivaizdu“, – pažymi pašnekovas.

Nenuostabu, kad naujausios kolekcijos pristatyme nestigo ir daugiau ironijos aktualiomis temomis. Pasak J. Statkevičiaus, ne tik madoje, bet ir kasdieniame gyvenime visi esame egoistai ir greitėjančiame pasaulyje iš tiesų žiūrime labiau į save.

„Mes pripratome prie to greito gyvenimo, prie telefonų, kompiuterių. Vyrai pradėjo labai greitai keisti moteris, ir moterys pradėjo labai greitai keisti vyrus. Truputėlį norisi sugrįžti atgal prie stabilumo momento.

Aš visai neseniai išgirdau, jog Lietuvoje kas ketvirtas žmogus yra nutukęs. Juokiamės iš amerikonų, pasirodo, jog mes tokie patys. Tai gal nereikia pusfabrikačių valgyti. Aišku, tai yra verslas, viskas vystosi, bet žmonės turi smegenis, jie turi galvoti. Lygiai taip pat su mada. Būtent ši kolekcija tai atspindėjo: moterys su kelnėmis – stiprios moterys – turi rinktis gerus daiktus ilgam dėl to, kad vartojimas būtų pristabdytas“, – pabrėžia mados legenda.

Keista, kodėl žmonės iš karto tave baksnoja pirštu: aš nei ministras, nei prezidentas. Visi mes klystame ir suklysti žmogiška. Aš tik menininkas – galiu padaryti ir nesąmonę. Kartais ta nesąmonė padaroma sąmoningai, kad atkreiptų dėmesį į kokią nors aktualiją, bet žmonės nelabai susigaudo.

Neuždirba tiek, kad galėtų įgyvendinti visas savo idėjas

Pasibaigus naujausiam pristatymui J. Statkevičiaus galvoje jau sukasi mintys apie kitų metų kolekciją. Metams baigiantis jis pripažįsta, kad senojo gyvenimo lapą užveria sulig paskutine kolekcijos pristatymo akimirka. O naujų idėjų, planų, minčių teatro kostiumų ir mados kūrėjui tikrai nestinga. Jis atvirai kalba, kad nespjauna ir į astrologiją.

„Aš tariuosi su visomis Lietuvos astrologėmis. Galiu išduoti paslaptį: visas jas puikiai pažįstu. Ir jos man kartais pasako: oi, bus skandalas. Bet skandalai man nebaisu. Kai pasako kažką blogo, galima surasti kažką gero. Visur yra balta ir juoda linija – gyvenimas visada banguoja, to negali išvengti. Tau atrodo, kad tai pasiekimas, bet gal tai duobė.

Bet aš optimistas, man patinka gyventi, džiaugiuosi tuo, ką darau. Jeigu tik nebūtų tokio trukdymo, pykčio, išnaudojimo, grūmojimo pirštais... Bet aš nepasiduosiu“ – pabrėžia pašnekovas.

Jis nepasiduoda jau daugiau nei 30 metų: nemiršta iš džiaugsmo, kai jį liaupsina, nesižudo iš skausmo, kai yra maišomas su žemėmis. Jis prisimena ir vieno seno niujorkiečio mintį, puikiai atspindinčią tai, kuo mes skiriamės nuo kai kurių pasaulio šalių: „Niujorke susitinki su kokiu žmogumi ir sakai: darome – tu tą moki, aš tą moku. O pas mus sako: oi, nieko nebus. Mes esame truputėlį pesimistai. Niekados nieko nenorime. O aš esu amžinas nepataisomas optimistas – tai diagnozė.“

Žmonės galvoja, kad reikia uždirbti, o aš visada sakau: kur atsiranda daug pinigų, dingsta menas. Geriau būsiu išprotėjęs menininkas – po mirties, manau, Lietuva įvertins.

Kiekvieną kartą J. Statkevičius randa ir kaip atsikirsti, ir ką parodyti naujo, netikėto, kerinčio. Kad ir kaip kas atsilieptų, jis pripažįsta jau seniai išmokęs nesureikšminti aplinkinių reakcijų.

„Keista, kodėl žmonės iš karto tave baksnoja pirštu: aš nei ministras, nei prezidentas. Visi mes klystame ir suklysti žmogiška. Aš tik menininkas – galiu padaryti ir nesąmonę. Kartais ta nesąmonė padaroma sąmoningai, kad atkreiptų dėmesį į kokią nors aktualiją, bet žmonės nelabai susigaudo.

Pažiūrėkite, kiek mūsų ministrų padarė klaidų. Ar jie atsakė už tai? Niekados. O aš, menininkas, pasakau, tarkime, juokelį – staiga atsiranda kažkokia opinija. Kita vertus, jeigu tu įdomus personažas, asmenybė, gali taip pašnekėti, kad kartais žmonėms įdomiau, ko verti tie ministrai, jei mano kalbos žmonėms daug įdomesnės?“ – retoriškai klausia dizaineris.

Profesinė patirtis ir kūrybinė išmintis, ateinanti su metais, J. Statkevičiaus neslegia. Ir apie rutiną jis nekalba. O išsaugoti esamą populiarumą ir lygį, kuriuo kasmet užburia savo gerbėjus, jam padeda stuburas ir amžina dvasios jaunystė. Nors apie žilus plaukus jis irgi jau gali pasipasakoti, garsus dizaineris net savo įvaizdį paverčia dėmesio vertu dalyku.

O prakalbus, kiek dar tikisi išlikti populiarus ir stebinti mados aukštumomis, kostiumų autorius tikina nė nesusimąstantis. Apie karjeros lėtėjimą minčių tikina neturintis ir žada jų dar ilgai neturėti: „Išsirinkau gudrią specialybę: gali būti visai senas ir turėti daug asistentų. Svarbiausia – turėti savo stuburą ir stilių, skonį ir jį lavinti, turėti idėjų, o aš turiu jų tiek, kad galėčiau pristatyti penkias kolekcijas per metus.

Bet aš nesugebu tiek uždirbti. Pasakysiu dar vieną dalyką. Žmonės galvoja, kad reikia uždirbti, o aš visada sakau: kur atsiranda daug pinigų, dingsta menas. Geriau būsiu išprotėjęs menininkas – po mirties, manau, Lietuva įvertins. Gal, jei vietoje Cvirkos paminklo nepastatys stiklinių namų, ten atsiras mano paminklėlis. Aišku, aš juokauju: nei man reikia, nei man ką. Sako: oi, Juozas pilnas nuoskaudų. Ne nuoskaudų, bet labai juokinga ta neteisybė: kitiems gali užpakalį pabučiuoti, bet savas nereikalingas.“

Plačiau – laidos įraše.

Taip pat skaitykite

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Į žmonių raginimus uždirbti kuo daugiau numojantis Juozas Statkevičius: kur atsiranda daug pinigų, ten dingsta menas