Veidai

2019.12.05 07:58

Geros savijautos receptas pagal Gytį Paškevičių – šeima, žvejyba ir protarpinis badavimas

LRT RADIJO laida „Penktadienio pokalbiai“, LRT.lt2019.12.05 07:58

Retai koncertuojantis dainininkas Gytis Paškevičius dažniau rengti koncertų nenori. LRT RADIJO laidoje „Penktadienio pokalbiai“ jis tikina – pakanka tiek koncertų, kiek surengiama. Atlikėjas neslepia, kad prieš koncertus jaučia jaudulį, o jį šiek tiek sumažinti padeda palaikantys artimieji.

G. Paškevičių kalbina LRT RADIJO laidos „Penktadienio pokalbiai“ vedėjas Martynas Starkus.

– Ar tavo gyvenime „nėra kada“ nėra frazė, kuri uždengia tingumą?

– Taip. Neseniai buvo dukros išleistuvės. Jie darė spektaklį apie laiką: kaip mes nerandame laiko patiems artimiausiems žmonėms, nors iš tiesų tai tėra pretekstas. Nieko negali padaryti, bet stengiuosi su artimaisiais būti dažnai. Su žmona būname beveik 24 val. per parą, o vaikai mokosi Vilniuje, bet čia būdami visą laiką pas juos užvažiuojame.

– Ar vaikai sekė tėčio karjerą, vaikščiojo į koncertus, domėjosi dainomis, ar laikė tai natūraliu procesu ir per daug nesigilino?

– Į koncertus vaikščiodavo, bet tai jiems labiau natūralu.

Kartais žiūrėdamas filmus paverkiu. Dažniausiai graudinuosi dėl išsakytų frazių apie žmogiškumą. Pavyzdžiui, žiūrėjau tokią laidą ir pasakė Dalai Lamos frazę: „Žmonės sutverti, kad juos mylėtų, o daiktai, kad jais naudotųsi. Bet, deja, yra atvirkščiai.“

– Tavęs laukia didelis koncertas. Ar tu esi iš tų žmonių, kurie mėgsta, kad artimiausi žmonės būtų koncerte, ar tų, kuriuos artimiausi žmonės trikdo?

– Ar jie bus, ar nebus – aš vis vien nervinuosi. Bet stengiuosi, kad jie būtų – man taip ramiau.

– Nesi iš tų, kurie daug koncertuoja. Tikiu, kad tavo kūrybos gerbėjų ateitų. Ar tu esi negodus, tau baisu, nenori?

– Man užtenka, kiek aš turiu. Aš galvoju, kad Lietuva nėra tokia jau didelė šalis. Važiuoti į kitus Lietuvos didžiuosius miestus... Man atrodo, užtenka vieno koncerto. Jeigu žmonės daug dirba, ir ilsėtis turi daug, kad nuimtų dvasinę įtampą.

– Prieš 30 metų atsistojai ant scenos su gitara. Po 30 metų tu ant scenos irgi su gitara. Andrius Mamontovas dabar kažką daro su laidais... Tu likai toks, koks esi.

– Visą laiką į tuos dalykus žiūrėjau labai atsargiai. Tai tėra tavo muzikos atributai. Aš galvoju, nesvarbu, kokio tu amžiaus – tavo muzika išlieka dėl to, kad tu klausytojui duodi tokios muzikos, prie kurios jis pripratęs.

– Aš peržiūrėjau tavo feisbuko profilį. Tu – ramus žmogus, išnaudojantis feisbuką tam, kam jis reikalingas: paskelbti apie koncertus, albumus. Beje, nesi ypač aktyvus, bet turi labai daug sekėjų. Per pastaruosius metus buvo trys asmeniškos žinutės. Pirma: „Labai gražus ruduo.“ Po kiek laiko Gytis praneša: „Sostų karų“ paskutinis sezonas – jė!“

– Peržiūrėjau visus, paskutiniu sezonu nusivyliau. Norėjau padėti daugtaškį... „Sostų karai“ – asociacija su dabartiniais laikais, tereikia nuimti šarvus. Valdžioje – viskas tas pats.

– Trečia žinutė buvo apie tai, kad tavo dukra baigė vidurinę mokyklą. Didelė šventė, susigraudinęs tėtis. Ar dažnai graudiniesi?

– Taip, kartais žiūrėdamas filmus paverkiu. Dažniausiai graudinuosi dėl išsakytų frazių apie žmogiškumą. Pavyzdžiui, žiūrėjau tokią laidą ir pasakė labai fainą Dalai Lamos frazę: „Žmonės sutverti, kad juos mylėtų, o daiktai, kad jais naudotųsi. Bet, deja, yra atvirkščiai.“

Aš nesu gaudytojas – žvejodamas galiu nieko nepagauti, bet užsidedu sau pliusą, kad buvau. Man gamta, medžiai, miškas...

– Ar tu visą gyvenimą buvai vienišius? Man atrodo, tu tas, kuris, jeigu yra galimybė, nieko prieš pabūti su savimi. Tau netrukdo vienatvė? Yra žmonių, kurie negali būti vieni.

– Ne, netrukdo. Kai būnu sodyboje, pasiilgstu šeimos, žmonos – kai ji išvažiuoja, man liūdesys. Bet aš plaukiu į ežerą. Yra viena daina: „Aš nemėgstu žvejoti, bet vis viena pasiimu meškeres ir einu į žvejybą.“ Aš nesu gaudytojas – galiu nieko nepagauti, bet užsidedu sau pliusą, kad buvau. Man gamta, medžiai, miškas...

– Tu gerai atrodai. Protarpinė dieta tau pažįstama? Kelių valandų pauzę darai?

– 16-os. Niekada nemėgdavau pusryčiauti. Valgau 14.30–15.00 val. Jeigu ryte pavalgau, viskas – noriu rėplioti atgal į lovą ir miegoti.

– Valgai nedaug? Aš mėgstu stebėti, kas vyksta aplinkui. Pavyzdžiui, parduotuvėse, ką žmonės deda į krepšelius. Žmonės valgo tiek daug dalykų, kurių tau net nereikia. Mes labai daug vartojame.

– Na, ėjome prie to. Darome viską, kad būtume vartotojų karta.

Visas pokalbis – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.


Penktadienio pokalbiai. Gytis Paškevičius prisimena Dalai Lamą: žmonės sutverti, kad juos mylėtų, daiktai – kad naudotų