Veidai

2019.12.28 19:12

Buvusi Dalios Grybauskaitės patarėja Daiva Ulbinaitė nebijojo netekti šio darbo, todėl buvo tiesmuka

LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“, LRT.lt2019.12.28 19:12

„Ji rasdavo laiko parašyti žinutę, jei kažkam gimė vaikelis, išreikšti užuojautą, jei mirė kažkieno mama ar tėtis, jei kažkas tuokiasi – nueiti iki bažnyčios“, – taip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ pasakoja Daiva Ulbinaitė, 10 metų praleidusi šalia prezidentės Dalios Grybauskaitės. Buvusi šalies vadovės patarėja teigia niekada nebijojusi netekti šio darbo, dėl to buvo kritiška, tiesmuka ir prezidentės itin vertinama.

Dešimt metų šalia pirmojo asmens valstybėje. Buvusi prezidentės D. Grybauskaitės vyriausioji patarėja D. Ulbinaitė jau gali atvirai kalbėti apie daug ką, nors dar vis vadovaujasi puikiausiai išmokta taisykle: visada žinok, ką sakai, bet ne visada sakyk, ką žinai.

Eiti tokias pareigas žurnalistė D. Ulbinaitė sutiko ne iškart. Pasiūlymą priėmusi tik iš antro karto moteris apie tokį darbą teigia niekada nesvajojusi, o tuo metu turėjusi visai kitų planų. Televizijos žinių tarnyboje dirbusi žurnalistė kaip tik svarstė apie savo laidos kūrimą naujame LRT televizijos sezone, tad būsima darbotvarkė jau buvo beveik sudėliota.

Grybauskaitės užnugarį prižiūrėjusi Daiva Ulbinaitė: niekada nebijojau prarasti darbo – dėl to prezidentei buvau tiesmuka ir kritiška

Visgi atsakyti teigiamai į prezidentės prašymą prisijungti prie jos komandos D. Ulbinaitė nusprendė su tokia mintimi: jeigu nepatiks, darbo atsisakys. Būtent tokia nuostata padėjo naujame darbe – baimės nebuvimas prarasti darbo vietos leido į naujas pareigas žiūrėti gana laisvai. Tai greitai pastebėjo ir įvertino net prezidentė.

„Prezidentė sakydavo: Daiva, tu tokia laisva! Manęs nevaržė baimė prarasti darbo, todėl visada galėjau leisti sau būti pakankamai kritiška. Savo misiją prezidentūroje supratau labai paprastai ir prezidentei sakiau: jūs samdote mane ne tam, kad pločiau katučių, kaip gerai pasirodėme, bet tam, kad stebėčiau ir sakyčiau, kas ne taip, ir padėčiau tobulėti. Dažnai būdavau nepatenkinta, leisdavau sau pasakyti, kas taisytina, ir prezidentė tai vertino“, – pažymi pašnekovė.

Prezidentūroje D. Ulbinaitei pravertė operatyvumas, kritinis mąstymas ir greitis – viso to per dešimt metų ji išmoko dirbdama televizijos žinių tarnybos žurnaliste. Būtent greičio, pasak jos, prisireikė labiausiai, nes prezidentė sprendimus priimdavo staigiai. Jos žodyne nėra žodžio „tuoj“ – patarėjų komanda turėjo žinoti atsakymus būtent tada, kai jų reikėdavo.

„Greitai surasti informaciją, greitai atsijoti, greitai perduoti. Greitis mane gelbėjo. Kas dar gelbėjo? Kai dirbi žinių tarnyboje, bet kokią problemą turi „sutalpinti“ į minutę dvidešimt. Tai man labai padėjo, nes buvo toks prezidentės prašymas: kiekvienas pasisakymas – ne ilgesnis nei puslapis. Man tai problemų nesudarė, bet kai kuriems kolegoms tai buvo gerokas iššūkis“, – prisimena ji.

Žmonėms, aišku, visada kur kas įdomiau, kas su kuo draugauja, kas su kuo miega, kas kuo rengiasi ir su kokia prijuoste gamina maistą. Bet jeigu tu kažką darysi dirbtinai, tai ir atrodys dirbtinai. Prezidentė nemėgdavo dirbtinų dalykų, dėl to sakė: atstokite, šito nedarysiu.

Visgi pradžioje nebuvo lengva išmokti pasverti kiekvieną žodį – ilgokai teko pasikankinti, kol D. Ulbinaitė išmoko liežuvį palaikyti už dantų ir įsisąmonino, kad viešai kalbėti galima ne apie viską.

„Kai dirbau žurnaliste, šaltinių turėjau daug. Bet tiek informacijos, kiek atėjus dirbti į prezidentūrą, tu neturi. Aš tiek sužinojau – ir šitos temos negali kažkam perduoti. Tai man buvo sudėtinga, kai galvoji: jei bučiau tiek žinojus, kai dirbau žurnaliste, taigi koks tyrimas būtų išėjęs!“ – teigia pašnekovė.

Įkalbėti prezidentės kurti šiltesnį įvaizdį nepavyko

Visgi darbo prezidentūroje buvusi prezidentės patarėja neromantizuoja. Kasdienis buvimas šalia reiklios, tvirtą stuburą ir svarią nuomonę turinčios vadovės nebuvo tik lengvas pasivaikščiojimas svarbiausio žmogaus šešėlyje. Ji neslepia – reikėjo nuolatos mokytis, sekti naujienas, kiekvieną minutę būti pasiruošusiai, pasitempusiai ir nedvejoti.

„Dirbdama su prezidente įgijau pasitikėjimo savimi. Kol priimu sprendimą, trypčioju trypčioju, krūpčioju krūpčioju... Sako, viskas gerai, viską teisingai sudėliojai, pasitikėk savimi labiau.

Dirbant su Grybauskaite išmoksti daug dalykų: kitokio požiūrio į valstybėje vykstančius dalykus, nesijausti esanti iš mažos šalies, labiau pasitikėti mūsų šalies galimybėmis, būti pasiruošusi netikėtumams, kiekvienam susitikimui pasirengti kaip baigiamajam egzaminui, improvizuoti pasikeitus aplinkybėms, nekrūpčioti dėl nepagrįstos kritikos... Tai buvo nepaliaujamo augimo ir tobulėjimo metai“, – kalba ji.

Apie prezidentės D. Grybauskaitės griežtą retoriką ir kietą būdą žino daugelis. „Geležinės ledi“ ir „plieninės magnolijos“ įvaizdį ji išlaikė ir tapusi šalies vadove. D. Ulbinaitė pažymi – visa patarėjų komanda stengėsi ir įkalbinėjo prezidentę pasistengti kurti bent šiek tiek šiltesnį įvaizdį, tačiau su prijuoste D. Grybauskaitės niekas neišvydo.

Grybauskaitės užnugarį prižiūrėjusi Daiva Ulbinaitė: niekada nebijojau prarasti darbo – dėl to prezidentei buvau tiesmuka ir kritiška

„Žmonėms, aišku, visada kur kas įdomiau, kas su kuo draugauja, kas su kuo miega, kas kuo rengiasi ir su kokia prijuoste gamina maistą. Bet jeigu tu kažką darysi dirbtinai, tai ir atrodys dirbtinai. Prezidentė nemėgdavo dirbtinų dalykų, dėl to sakė: atstokite, šito nedarysiu“, – teigia buvusi prezidentės vyriausioji patarėja.

Švelnumai prezidentei neatrodė būtini – ji nematė reikalo visuomenei rodyti kitą, jos manymu, su tiesioginėmis pareigomis nesusijusią gyvenimo pusę. D. Grybauskaitė tai argumentavo tuo, kad atėjo dirbti ir spręsti problemų, o ne tenkinti visuomenės smalsumą apie savo pomėgius ar laisvalaikį.

„Mes jai bandydavome paaiškinti: prezidente, žmonėms įdomu, kodėl jūs visą laiką dėvite tą mėlyną švarką, kaip atrodo jūsų Kūčių stalas... „Na, gerai, pasakysiu tą silkės receptą.“ Po to pamatėme tuos marinuotus baravykėlius, sakome, viskas – šitą turite parodyti. O jai atrodydavo tai tokia smulkmena. Po to paaiškėjo, kad net karaliams tai svarbu: galėdavo ir medaus, ir tų baravykėlių padovanoti. Tie žmogiški dalykai svarbu visiems“, – įsitikinusi pašnekovė.

Tai visgi kodėl prezidentė išsirinko mėlyną spalvą? D. Ulbinaitė sako, kad iš pradžių buvo improvizuota su įvairiomis spalvomis ir raštais. Visgi galiausiai prieita prie išvados: jei eksperimentuoji, kaskart turi galvoti, kuo rengsiesi, kaip atrodysi gyvai ir nuotraukose.

Prezidentė turi nepaprastai gerą humoro jausmą. Tai gelbėjo daugybę kartų net probleminėse situacijose. Ji staiga pajuokaudavo ir visiems įtampa iš karto atlėgdavo. Ir pasauliniai lyderiai yra sakę: gaila, kad jūs baigėte kadenciją, posėdžiuose labai trūks jūsų humoro jausmo.

„Mėlyna jai visada patiko. Kažkaip ir apsistojome ties ta karališka mėlyna, ilgesniu žiponu ir kelnėmis, kad būtų patogu ir klausimas būtų išspręstas visiems laikams. Manau, grynai iš praktinių sumetimų“, – teigia ji.

Rūpinosi patarėjų gyvenimais

D. Ulbinaitė tikina, kad žmonėms, dirbusiems su šalies vadove, ji būdavo visai kitokia nei per oficialius renginius ar televizijos ekranus. Neformalioje aplinkoje D. Grybauskaitę jos patarėjai pažino ir linksmą, ir jautrią. Buvusiai vadovei pagyrų negaili ir pati D. Ulbinaitė – ji prisimena jos humoro jausmą, vertintą ir pasaulio įtakingųjų.

„Prezidentė turi nepaprastai gerą humoro jausmą. Tai gelbėjo daugybę kartų net probleminėse situacijose. Ji staiga pajuokaudavo ir visiems įtampa iš karto atlėgdavo. Ir pasauliniai lyderiai, net NATO vadovas Stoltenbergas ar ponas Junckeris, yra pastebėję šitą prezidentės bruožą ir sakę: gaila, kad jūs baigėte kadenciją, posėdžiuose labai trūks jūsų humoro jausmo.

Briuselio žurnalistai sakė, kad redakcijoje ant lentos turėjo užsirašę Dalios citatų. Jos citatos visi laukdavo. Ji labai investuodavo į tai, ką sustojusi pasakys žurnalistams. Kartais tai būdavo tik tiek: na, nieko, visi suvaidins čia savo dramą ir susitarsime. Ir tai eidavo per visą Europos žiniasklaidą“, – pasakoja ji.

Prezidentės kabineto durys pavaldiniams buvo visada atviros, jos atvirumas ir neformalumas buvo juntamas ne tik prezidentūroje – ji nesibodėdavo pati kam nors paskambinti ir išsakyti savo pastabų. Anot patarėjos, prezidentė gebėjo išlaikyti profesionalius, bet ir gana šiltus santykius: niekada nepamiršdavo pasveikinti su gimtadieniais, užsukdavo į svarbias šeimos šventes. D. Ulbinaitė teigia, kad D. Grybauskaitė lankėsi ir jos namuose.

„Prezidentę man teko matyti visokią: ir labai griežtą, ir labai reiklią, ir labai empatišką, ir susigraudinusią, jautrią. Jai rūpėjo ir kaip aš gyvenu, ir kaip mano vaikams sekasi, ir kaip mano mamos sveikata. Ji rūpinosi visų patarėjų gyvenimais.

Jai buvo ne vis tiek, kaip žmogus jaučiasi, nes puikiai suprato, kad jei žmogus turi kažkokių problemų, apie darbą galvoja mažiau. Ji rasdavo laiko parašyti žinutę, jei kažkam gimė vaikelis, išreikšti užuojautą, jei mirė kažkieno mama ar tėtis, jei kažkas tuokiasi – nueiti iki bažnyčios“, – atskleidžia buvusi D. Grybauskaitės vyriausioji patarėja.

Sakom: prezidente, jūs tikrai turite parašyti knygą. Ji sako: klausykite, aš nieko nesižymėjau, nieko nesirašiau, jeigu norite, tai patys ir rašykite tą knygą.

Rašyti memuarų nesutiko

Pasibaigus antrai prezidentės kadencijai svarbiausius politikos užkulisius, sprendimus, reikšmingiausius įvykius ir kasdienybės prisiminimus D. Ulbinaitė sudėjo į knygą.

Ji juokiasi – priešpaskutiniais prezidentavimo metais prezidentės aplinka susizgribo, kad kadencija baigsis, o dešimties metų darbai ir reikšmingiausi faktai bus likę tik dalyvavusiųjų galvose. Tačiau kuo gi baigėsi įkalbinėjimai D. Grybauskaitę rašyti memuarus?

„Sakom: prezidente, jūs tikrai turite parašyti knygą. Pradėjome ją įkalbinėti. Ji sako: klausykite, aš nieko nesižymėjau, nieko nesirašiau, jeigu norite, tai patys ir rašykite tą knygą; aš tikrai nieko neatsimenu, tos medžiagos nesurinksiu, viską reikia atkurti – tai yra darbas.

Kadangi aš žurnalistė, man rašymas nesvetimas – aš ir ėmiausi to darbo. Nuo ko pradėjau? Pradėjau nuo laiko juostos, susirašiau pagrindinius įvykius. Juodas darbas atsisijoti vertus dėmesio įvykius. Reikėjo pakalbinti daug žmonių. Man atrodo, kad tai padaryti buvo didelė prasmė, nes ir dabar žmonės, kurie perskaitė knygą, man sako: Daiva, mes nežinojome, kad taip yra“, – pažymi pašnekovė.

Paklausta, ar pati prezidentė perskaitė jos knygą, D. Ulbinaitė tikina nežinanti, ar D. Grybauskaitė knygą perskaitė detaliai, o ir nuomonės iš jos apie knygą negirdėjusi.

Savo darbo prezidentūroje laikotarpį buvusi prezidentės vyriausioji patarėja įvardija kaip prasmingą ir sodrų gyvenimo etapą, tačiau liūdesio ar nostalgijos buvusiam darbui kol kas nejaučia.

Moteris džiaugiasi galėdama daugiau laiko skirti artimiesiems, veiklos nestinga ir namuose: pasikeisdama su seserimis D. Ulbinaitė prižiūri sergančią mamą, noriai dalyvauja gimtojo Dzūkijos krašto bendruomenės veikloje ir, žinoma, daug keliauja.

„Buvau pasiilgusi paprasto pasibuvimo su vaikais, giminėmis, draugais, kai nueini su kažkuo išgerti kavos ir nežiūri į laikrodį, plepi, kiek nori, važiuoji lankyti, ko nori... Pirmąjį mėnesį tiesiog atostogavau. Po to pradedi galvoti: kažką reikia veikti, reikia užsidirbti ir kreditą mokėti“, – juokiasi pašnekovė.

D. Ulbinaitė turi idėjų, kaip toliau plėtoti savo veiklą. Kol kas ji tobulina kai kuriuos įgūdžius, o vėliau ketina imtis konsultacinės veiklos. Laidos herojė neabejoja: veiklos suras, darbų turės – juk patirtis žurnalistikos, komunikacijos ir viešųjų ryšių srityje domina ne vien politikus. Tačiau to, kas augintų ją pačią, pripažįsta dar vis ieškanti.

Visas pokalbis – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Grybauskaitės užnugarį prižiūrėjusi Daiva Ulbinaitė: niekada nebijojau prarasti darbo – dėl to prezidentei buvau tiesmuka ir kritiška