Veidai

2019.11.10 10:57

Televizijos laidų pradžia: mažytėje studijoje dirbę diktoriai vėsindavosi dubenyje mirkydami kojas

LRT.lt2019.11.10 10:57

Gražus 1957-ųjų balandžio 30 d. vakaras. Jaukiai sužimba žmonių langai – tą vakarą įjungiami visi Lietuvos televizoriai. Statistika skelbė, kad tuo metu jų buvo 32: mieste – 28, kaime – 4. Po penkiolika minučių trukusių bandymų ekrane pasirodė ir su žiūrovais pasisveikino Gražina Bigelytė.

Pirmoji istorijoje televizijos laida prasidėjo 19.45 val. Penkiolika minučių ekrane buvo rodoma testo lentelė. Išmušus lygiai 20.00 val., iš ryškiai švytinčio stačiakampio televizoriaus ekrano su žiūrovais pasisveikino Gražina Bigelytė: „Labas vakaras. Pradedame Vilniaus televizijos studijos pirmąją bandomąją laidą.“

Pirmoji televizijos transliacija įvyko 1957 m. balandžio 30 d. Diktorę Gražiną Bigelytę filmavo operatorius Arminas Araminas, tuo metu ėjęs Vilniaus televizijos studijos vyriausiojo operatoriaus pareigas.

Tuometė televizija turėjo daug žavesio. Visos laidos buvo tiesioginės ir iki pat 1958 m. buvo rodomos iš ankštos 40 kvadratinių metrų studijos.

Gausybė studijoje įrengtų lempų darbą paversdavo tiesiog pragaru – joje būdavo taip karšta, kad diktorius Juozas Baranauskas ne kartą vėsinosi kojas įmerkęs po stalu padėtame dubenyje su šaltu vandeniu.

Tiesa, nors darbo sąlygos ir nebuvo pačios geriausios, norinčių dirbti televizijoje buvo ne vienas. Kad gautų šį darbą, savanoriams reikėjo įveikti atranką.

Likus mažiau nei mėnesiui iki televizijos transliacijų pradžios, buvo surengta televizijos diktorių atranka. Kiekvienas pretendentas prieš kamerą turėjo pasisveikinti ir pasakyti porą sakinių: „Labas vakaras. Pradedame Lietuvos televizijos laidą.“

Po savaitės ši būsimų televizijos diktorių kino juosta buvo išryškinta ir kandidatai buvo pakviesti susipažinti su rezultatais. Tuomet iš visų kandidatų buvo atrinkti jauniausi – antro kurso studentė 18-metė Gražina Bigelytė ir trečio kurso studentas 22-ejų metų Juozas Baranauskas.

Vėliau į televiziją atkeliavo ir kiti į televizijos istoriją patekę garsieji televizijos diktoriai: Henrikas Paulauskas, Undinė Nasvydytė, Dana Rutkutė, Vytautas Kybartas.

Pirmąsias televizijos laidas buvo numatyta reguliariai rodyti tik šeštadieniais ir sekmadieniais, todėl iki liepos 3 d. televizijos programos transliuotos tik du kartus per savaitę, vėliau – ir trečiadieniais. Tiesa, nuo rugsėjo 1 d. laidos transliuoti padėtos keturis kartus per savaitę.

1960 m. į televizijos ekranus atėjo diktorė Dana Rutkutė. Ji į televizijos pranešėjos pareigas buvo pakviesta tada, kai Gražina Bigelytė išėjo motinystės atostogų, ir dirbo iki 1976 m.

Į Lietuvos televizijos istoriją ryškiomis raidėmis įsirašė ir vaikams skirta laida „Labanakt, vaikučiai“, kurios žiūrovai dar šiandien prisimena tą magišką laiką prieš miegą, kada kvadratinėje dėžutėje nuskambėdavo Bernadetos Lukošiūtės balsas.

„Labas vakaras visiems, mažiausiems, šiek tiek didesniems ir net tiems, kurie jau pasiekia skambutį prie durų...“ – tokiais žodžiais ji pasveikino pirmosios „Labanakt, vaikučiai“ laidos, transliuotos 1975 m. vasario 27 d., žiūrovus.

Pirmųjų televizijos laidų liudininkais tapę žiūrovai veikiausiai pamena ir balsus, skambėjusius per radiją, – viena garsiausių radijo diktorių Undinė Nasvytytė pirmuosius darbo metus nusprendė neatostogauti, nes nenorėjo atitrūkti nuo intensyvaus ritmo, o 1948 m. radijo diktoriumi pradėjęs dirbti Vytautas Kybartas vėliau tapo ir televizijos veidu.

1967 m. į Lietuvos televiziją jis atėjo jau kaip žinomas aktorius, populiarus poezijos skaitovas. Nuo tada kiekvieną vakarą jo balsą buvo galima išgirsti vienoje svarbiausių televizijos žinių laidoje „Panorama“.

„Panoramą“ vedė ir Regina Jokubauskaitė, apie kurią neseniai kolegė Laima Kybartienė sakė: „Ji gali kalbėti apie mezginius ir po sekundės rimčiausiu veidu skaityti „Panoramą“.“

Pati R. Jokubauskaitė sako, kad darbas radijuje buvo ramus, likdavo laiko ir pomėgiams. „Kai dirbau radijuje, buvo daug laisvo laiko. Įrašydavau anonsus, o tada – laisvas laikas. Tai negi sėdėsi dabar rankas sudėjusi – tai reikia megzti. Iš manęs šaipydavosi kolegos, sakydavo: „Regina, tau premijos nebus. Brokas techninis buvo. Girdėjosi, kaip virbalai tarškėjo.“

Daug svarbių asmenybių buvo matomos ne tik ekranuose, bet ir dirbo už kadro. Vienas tokių – Vitalis Gruodis, pirmasis TV režisierius, pirmojo TV spektaklio kūrėjas, režisavęs pirmąją Lietuvos televizijos transliaciją. Kai atsirado kilnojamoji stotis, jis pirmasis transliavo koncertą iš Filharmonijos.

Ne mažiau svarbūs ir Jono Vilučio nuopelnai. Nežinančiam sunku įsivaizduoti, kad kiekvienas kadras buvo komponuojamas kaip koks tapybos šedevras. Žinios, vaikų laida, koncertas ar spektaklis, jis piešė eskizus, konstravo maketus.

Prisimindamas savo pirmuosius metus televizijoje J. Vilutis sakė, kad dirbti buvo sunku: „Žmonių mažai, o dailininkas aš vienas. Pats piešiau, kaliau“, – nelengvą darbą prisimena televizijos dailininkas.

Taip pat skaitykite