Atlikėja ir reklamos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė sako, kad net tapusi mama atranda laiko gerai knygai, o stumdydama vaiko vežimėlį išgirsta ir širdį suvirpinančių dainų. Gerą literatūrą, muziką, o ypač kiną mėgstanti D. Filmanavičiūtė dalijasi pastaruoju metu didžiausią įspūdį jai palikusia knyga, daina ir filmu.
Net tapusi mama D. Filmanavičiūtė sako, kad nutaikiusi laisvą minutę skaito. Ji galėtų rekomenduoti tikrai ne vieną knygą ar autorių. Paprašyta LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ kūrėjų, ji vis dėlto išsirinko vieną iš britų rašytojo, meno kritiko ir teoretiko, dailininko Johno Bergerio kūrinių.
„Turbūt, britų rašytojo, menotyrininko, meno kritiko Johno Bergerio knyga „Mes susitinkame čia“ yra viena gražiausių šį rudenį mano skaitytų knygų“, – prisipažįsta D. Filmanavičiūtė.
Anot jos, galbūt dėl autoriaus pofesijų knyga yra labai intelektuali. „Joje daug gylio ir pločio. Sakyčiau, kad skaityti šią knygą – savotiška meditacija. Gal todėl, kad autorius didžiąją gyvenimo dalį gyveno Prancūzijos Alpėse. Šiam svaigiam literatūriniam aukščiui duočiau 11 balų iš 10-ies“, – sako D. Filmanavičiūtė.
„Knygos autorius keliauja po mano mylimiausią Europos miestą Lisaboną, kur susitinka su jau mirusia motina. Jų dialogai, jausmas, kurį perteikia rašytojas, yra išties stingdantis. Tas grožis palieka skaitytoją be amo. Jis taip pat keliauja po Krokuvą, Ženevą, Madridą“, – susižavėjimo J. Bergerio knyga neslepia D. Filmanavičiūtė. Perskaityti šią knygą ji rekomenduoja tiems, kurie nori susikaupti, pabūti su savim ir šį rudenį prisiminti širdžiai svarbiausius žmones.
Paklausta apie muziką, D. Filmanavičiūtė išskiria dvi jai labai patinkančias, tiesa, visai skirtingas dainas.
„Stumdydama vežimą atradau Christinos Coronel dainą „Calling You“. Kalnų upeliai, varpeliai, – bet kokie gražiausi visatos garsai primena atlikėjos balsą. Jei išklausę šios dainos sugebėsite neišlieti ašaros, būsiu skolinga jums pyragą“, – šypsosi atlikėja D. Filmanavičiūtė.
Tačiau jai patinka ir kitokia, „šiurkščiąją“ jos pusę paglostanti ir energijos visai dienai suteikianti daina. „Kadangi žurnalistas Andrius Tapinas sako, kad paskutiniu metu jam atrodo, jog aš nieko gyvenime neveikiu, tik verkiu, jaučiu, jog reikia pateisinti kietą savo charakterį ir pomėgį grūmoti kumščiu. Jėgas atgauti man padeda atlikėjos Pixx daina „I Bow Down“. Ji visai kitokia nei prieš tai minėtoji „Calling You“, bet labai man artima savo energetika ir ritmiškumu“, – pasakoja D. Filmanavičiūtė.
Besaikė – taip Dovilė apibūdina savo santykį su kinu ir rekomenduoja būtinai pasižiūrėti abejingų nepaliekančią šį rudenį ekranuose pasirodžiusią dramą.
„Vienas iš tų filmų, apie kurį nesiliauju galvojusi, nors mačiau jį prieš kurį laiką, yra Casey Afflecko drama „Mano akių šviesa“. Jis ir režisavo, ir rašė filmo scenarijų, ir atliko pagrindinį vaidmenį.
Šioje kino juostoje jis keliauja su savo dukra, aprengęs ir apkirpęs ją taip, kad šį būtų panaši į berniuką. Keliaudami pro purvinus miškus, jiedu labai daug šnekasi. Jų dialogai ir išmintis, kurią tėvas bando perduoti savo paauglei dukrai, negali palikti abejingų. Tai – labai skausmingas, liūdnas, bet tuo pačiu ir labai šviesus filmas apie tai, kas būtų, jei mūsų vieną dieną nebeliktų“, – pasakoja gero kino mėgėja D. Filmanavičiūtė.
