Veidai

2019.11.10 12:19

Loreta Bartusevičiūtė prisimena sutuoktinį Virgilijų Noreiką: atidarau duris, atrodo, jis manęs laukia

LRT TELEVIZIJOS laida „Vakaras su Edita“, LRT.lt2019.11.10 12:19

Tvarkingai sudėtos natos – pusė koncerto sėkmės, tuo buvo įsitikinęs maestro Virgilijus Noreika. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vakaras su Edita“ jo žmona Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė pasidalijo mintimis apie sutuoktinį, jo neišsemiamą meilę mokiniams, pedagoginiam darbui ir natas, kurias vis dar laiko taip, kaip buvo susidėjęs pats maestro.

Maestro Virgilijaus Noreikos balsui publika lenkėsi didžiausiose pasaulio scenose. Vien Maskvos didžiajame teatre jis pasirodė bene 50 kartų, dainavo ir Milano, Paryžiaus, Buenos Airių, Japonijos ir Kanados scenose.

Tai, be abejonės, buvo didžiausias Lietuvos balsas ir nepranoktas talentas. Netrukus bus dveji metai, kai anapilin iškeliavo tikras muzikos genijus, tačiau jis savo žiniomis spėjo pasidalyti su ne vienu dabar garsiu Lietuvos dainininku.

Moteris, geriausiai pažinojusi maestro V. Noreiką, kažkada savo talentu užbūrė jį patį. Primadonos Loretos Bartusevičiūtės-Noreikienės mostams ir piruetams lenkėsi publika pačiose įvairiausiose pasaulio scenose Europos, Afrikos, Amerikos žemynuose. Ji puikiai matė, kiek V. Noreika savo mokiniams skyrė meilės.

L. Bartusevičiūtė-Noreikienė sako, jog jos sutuoktiniui mokiniai ir apskritai pedagoginis darbas reiškė labai daug. Jo meilė darbui skleidėsi ir per mažytes detales, pavyzdžiui, tai, kaip buvo laikomos natos.

„Jis turėjo nepaprastai didelę natų biblioteką įvairiems balsams. Jis labai mėgo natas tvarkingai surūšiuoti: tenoras, baritonas, mecosopranas... Taip viskas ir likę. Aš žiūriu į natas ir džiaugiuosi, gėriuosi jo tvarkingumu ir nepaprasta meile natoms“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Gyvenu, atrodo, jis čia. Atidarau duris, atrodo, jis manęs laukia. Turėjome tokį langelį, jis grįždavo iš koncerto – aš prie langelio laukiu, aš grįždavau iš koncerto – jis prie langelio laukia.

Vienas V. Noreikos mokinių – retai Lietuvoje sutinkamas baritonas Laimonas Pautienius. Jo karjerai maestro turėjo esminę reikšmę. Jis taip pat gali paliudyti, kad V. Noreikai ypač svarbu buvo tvarkingai sudėtos natos. „Jis mums visą laiką rodydavo, kaip turi būti sutvarkytos natos, nes tai – pusė koncerto sėkmės“, – teigia L. Pautienius.

V. Noreikos mokinio balsui pagyrų negaili ir L. Bartusevičiūtė-Noreikienė: „Kai jis įstojo į Muzikos akademiją, atėjau pasiklausyti. Klausiau ir galvojau, Dieve, labai gražus balselis, bet kaip padaryti dainininką? Virgilijus Noreika gerbiamam Pautieniui atidavė tiek meilės, jėgų ir žinių. Jis puikiai dainuoja ir aš juo žaviuosi.“

Pasak pašnekovės, daugelis maestro mokinių tikrai žino, kad jis juos nepaprastai mylėjo. V. Noreika už juos laikydavo kumščius ir sakydavo: „Jis tikrai dainuos, palaukime.“

„Jis labai gerbė savo studentus, labai atsakingai žiūrėjo į pedagoginį darbą“, – pažymi ji. 2010 m. V. Noreika buvo įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija „už aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą“.

„Tai yra Lietuvos žmogus. Tai žmogus, nepaprastai mylintis šią žemę ir šios žemės žmones. Niekada neatsisakydavo paprašytas pamokyti dainuoti. Niekada“, – kalba jo žmona.

L. Bartusevičiūtė-Noreikienė apie savo sutuoktinį vis dar kalba esamuoju laiku: „Gyvenu, atrodo, jis čia. Lankau kapą. Atidarau duris, atrodo, jis manęs laukia. Turėjome tokį langelį, jis grįždavo iš koncerto – aš prie langelio laukiu, aš grįždavau iš koncerto – jis prie langelio laukia“, – prisiminimais dalijasi ji.

Dabar žiūrėdama į šį langelį moteris galvoja apie gyvenimą ir mirtį. Tačiau ją džiugina tai, jog jos sutuoktinis visą save atidavė būtent gyvenimui, kūrybai ir žmonėms.

Jis labai mėgdavo improvizuoti. Aš girdėdavau tą pačią dainą ar kokią ariją daugybėje koncertų, jis tikrai galėdavo sudainuoti labai įvairiai ir sukelti įvairių minčių.

„Jūs neįsivaizduojate, kiek jis turėjo energijos ir ugnies“, – pažymi ji. Ir prieš koncertą, jei būdavo peršalęs ar užkimęs, pasak pašnekovės, nepasiduodavo ir kaip nors vis tiek padainuodavo tai, ką reikia.

V. Noreiką atsimenanti laidos vedėja Edita Mildažytė sako, kad jam visiškai nebuvo skirtumo, ar dainuoti didžiojoje scenoje, ar 30-iai vaistininkų – kiekviena auditorija jam buvo vienodai svarbi. Nebuvo svarbu ir tai, ką dainuoti: sudėtingą partitūrą ar humoristinę dainelę – kiekvieną kūrinį maestro atlikdavo lygiai taip pat atsakingai.

„Jis labai mėgdavo improvizuoti. Aš girdėdavau tą pačią dainą ar kokią ariją daugybėje koncertų, jis tikrai galėdavo sudainuoti labai įvairiai ir sukelti įvairių minčių“, – pabrėžia L. Bartusevičiūtė-Noreikienė.

V. Noreika su savo mokiniais dalijosi viskuo – ne tik muzikinėmis žiniomis, bet ir visomis kitomis, kurias tik galėjo suteikti. Jis mokė laikysenos, stiliaus, scenos kultūros. Tai liudija ir L. Bartusevičiūtė-Noreikienė.

„Kaip dėvimas frakas, kokie turi būti bateliai... Ir laikysena, kaip įeiti, pirma praleisti koncertmeisterę, paskui nusilenkti... Tikrai šito mokė“, – pasakoja ji.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Vakaras su Edita. Laimonas Pautienius apie paskutinį susitikimą su Virgilijumi Noreika: išlydėdamas pasakė – man atrodo, kad jus kažko išmokiau