Veidai

2019.10.26 09:22

Beata Nicholson: myliu savo gyvenimą, jis – mano didžiausias pomėgis

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2019.10.26 09:22

Galbūt, kai vaikai užaugs, išmoksiu važiuoti motociklu, kol kas myliu savo gyvenimą, savo veiklą ir tai mano vienintelis pomėgis – man nereikia nuo nieko pabėgti ar nuo ko nors pailsėti, portalui LRT.lt sako LRT TELEVIZIJOS ir LRT RADIJO laidų vedėja, kulinarijos knygų autorė Beata Nicholson.

– Prieš dešimtmetį pasirodė pirmoji jūsų knyga, dabar jų esate išleidusi septynias, penktus metus leidžiate žurnalą, ne pirmą sezoną sveikinatės su LRT TELEVIZIJOS žiūrovais. Rodos, veiklos užtenka, tačiau prieš porą mėnesių jos atsirado dar daugiau – jūsų balsas skamba LRT RADIJO laidoje „Geriausi dalykai namie“.

– Iš tiesų mano meilė radijui atsirado jau labai seniai. Radijas nuolat skambėjo mano namuose Anglijoje, o, sugrįžus gyventi į Lietuvą, kartu atkeliavo ir mano imtuvas. Be radijo neįsivaizduoju savo kasdienybės. Beje, visuomet klausydavausi BBC ar LRT RADIJO.

Smagu dabar darbuotis eteryje, nors, žinoma, man dar reikia daug ko išmokti. Esu visiška radijo naujokė, tad kol kas laidas įrašinėju iš anksto ir tiesioginiam eteriui dar nesiryžtu. Beje, iš pradžių man atrodė, kad valanda – labai daug, galėčiau pasikviesti ne vieną, o bent du pašnekovus, tačiau supratau, kad eteryje laikas bėga labai greitai.

Maistas jungia ir saugo šeimas – juk bendri pietūs ar vakarienė yra tradicijos dalis.

– Tačiau atrodo, kad, tiek nuveikus, galima ir kiek atsipalaiduoti, o jūs ėmėtės dar vieno iššūkio...

– Iš tiesų, veiklos netrūksta ir darbuose, ir namuose. Tačiau radijas man – galimybė pasikalbėti su įdomiais žmonėmis man įdomiomis temomis ir sužinoti kažką naujo, praplėsti savo horizontus.

Be to, pamaniau, kad jei jau sulaukiau pasiūlymo dirbti radijuje, verta sau tokį iššūkį mesti ir pabandyti. Žinoma, tai reikalauja ir laiko, ir pasiruošimo.

– Ar pastaruoju metu įvairiems pasiūlymams dažnai sakote „ne“?

– Pastaruoju metu mane labai dažnai kviečia į renginius, filmavimus, siūlo jungtis prie įvairių iniciatyvų ir pan. Dažniausiai atsisakau. Tenka atsisakyti net ir įvairių kelionių ar išvykų, nes suprantu, kad visur suspėti neįmanoma. O ir nereikia.

Pasirenku tai, kas šiuo metu svarbiausia, tam ir skiriu savo laiką. Be to, turiu nuostabią komandą, kuri puikiai dirba. Aš neturiu pavaldinių, niekam nevadovauju, nieko neprižiūriu, išskyrus savo vaikus.

Man nereikia nuo nieko pabėgti ar nuo kažko pailsėti.

– Naujajame LRT sezone vėl kviečiate šeimas savaitgalius pradėti su jūsų laida „Beatos virtuvė“. Praėjusiais metais laidose rinkote firminį tortą, šiemet žadate parodyti firminius giminės receptus. Yra toks patiekalas, kurį pavadintumėte savo giminės firminiu?

– Kaip tik pirmojoje sezono laidoje kepėme mano krikšto mamos firminius žagarėlius. O jei reikėtų išsirinkti mūsų, Nicholsonų, šeimos firminį patiekalą, tai būtų kas nors iš angliškų pietų – galbūt kepta jautiena ar vištiena, „Piemenėlių“ apkepas, kurį ganėtinai dažnai gaminu. Nors, iš tiesų, stengiuosi, kad nesikartotų, ir neretai gaminu ką nors kita. Juk turiu nuolat sugalvoti ką nors naujo laidoms.

Beje, šiemet renkame giminės receptą, nes norisi ne tik parodyti kuriai nors giminei būdingą receptą, bet ir parodyti, kad maistas jungia ir saugo šeimas, – juk bendri pietūs ar vakarienė yra tradicijos dalis.

Su metais vis dėlto supranti, kad laikas bėga greitai, tad kartais tik svajoti neužtenka.

– Ar dažnai būnate priekabi valgydama ne namuose?

– Kad ir kur valgyčiau, restorane ar svečiuose, priekabi nebūnu. Kaip tik visus vertinu labai teigiamai – žinau, kad maistas reikalauja ir laiko, ir pastangų. Veikiau, paragavusi ko nors labai skanaus, pasakau komplimentą.

– Atrodo, kad jūsų gyvenimas sukasi aplink kulinariją, ar be jos turite kokių nors pomėgių?

– Aš labai myliu savo gyvenimą ir jis yra mano pomėgis. Man nereikia nuo nieko pabėgti ar nuo kažko pailsėti. Mano veikla yra mano hobis, todėl kito ir neturiu. Galbūt, kai vaikai paaugs, atsiras ir naujas pomėgis. Ką gali žinoti, gal išmoksiu važiuoti motociklu. (Juokiasi.)

Dabar džiaugiuosi, jei pavyksta porą kartų per savaitę ištrūkti pasimankštinti ar jei atsiranda valandėlė knygai. O paprastai kuriu receptus, rašau įrašus socialiniuose tinkluose ir būnu mama – tvarkausi namuose, gaminu, žaidžiu su mažaisiais...

Turėtume būti sąmoningi ir galvoti, ką atsinešame į namus, ką dedame į burną, kokius žodžius renkamės pasakyti.

– Iš šono atrodo, kad jūs visuomet gerai nusiteikusi, miela. Nejaugi nebūnate suirzusi ar pikta? Galbūt yra savybė, kurios mielai atsikratytumėte?

– Būnu ir pikta, ir liūdna, ir susierzinusi... Įvairiausių emocijų patiriu, bet neigiamoje emocijoje stengiuosi neužsibūti. Vis dėlto mano prigimtis yra teigiama.

O jei kalbėtume apie savybę, kurios norėčiau atsikratyti, galbūt išskirčiau nebent tai, kad pastaruoju metu man ganėtinai sunku apsispręsti, nemažai svarstau ar dvejoju. Galbūt stengiuosi daugeliui įtikti, tad man trūksta griežtumo. Norėčiau būti mažiau lanksti, konkretesnė.

– Paskutinę vasaros dieną šventėte 40-ąjį gimtadienį. Paprastai jubiliejams žmonės teikia ypatingą reikšmę, jūs – taip pat?

– Kaip esu sakiusi, mano gimtadienis – mano asmeniniai Naujieji metai, žymintys tam tikras pradžias. Vaikams prasideda mokslo metai, o man – televizijos sezonas. Tačiau nepasakyčiau, kad jubiliejus buvo kažkuo išskirtinis.

Tie skaičiai ateina ir praeina. Į juos tikrai nesikoncentruoju, tiesiog su amžiumi daugiau galvoju apie tai, kas man svarbu, ko man iš tiesų reikia, ir mažiau galvoju apie tai, ką pamanys kiti.

Žinoma, gyvename visuomenėje, tad natūralu, jog norime, kad aplinkiniai mus priimtų teigiamai, norime jausti harmoniją su artimaisiais, bičiuliais ar kolegomis, tačiau neturime leisti, kad aplinkinių nuomonė ar vertinimas mums trukdytų priimti tam tikrus sprendimus ar kliudytų didesniems gyvenimo pokyčiams.

Su metais vis dėlto supranti, kad laikas bėga greitai, tad kartais tik svajoti neužtenka. Panašiai man buvo ir dėl darbo radijuje – reikia imti ir daryti, o ne svajoti apie tai, kad būtų šaunu turėti savo radijo laidą.

– Tačiau, deja, kad ir ką bedarytum, kritikos ar nemalonių komentarų veikiausiai išvengti nepavyksta, tiesa?

– Sulaukiu ir kritikos, tačiau išmokau nekreipti į ją dėmesio – visiems patikti ir įtikti negali. Juk ne veltui yra sakoma, jog šaukštas deguto statinę medaus pagadina: kai susitelki į kritiką, dažniausiai nepamatai daugybės teigiamų dalykų.

Aš gerų žodžių išgirstu daug daugiau nei blogų ir stengiuosi, kad pastarieji, kaip tas šaukštas deguto, mano statinės medaus nepagadintų.

– Neretai socialiniuose tinkluose pasisakote ir tam tikromis aktualiomis temomis, pavyzdžiui, apie aplinkosaugą.

– Manau, kad reikia savo žinomumą panaudoti kalbant apie svarbius dalykus. Tarkime, aplinkosauga man yra svarbi tema, aš jaučiu atsakomybę už tai, kokią planetą paliksime po savęs. Kalbu, kad reikia vartoti atsakingai, kad reikia rūšiuoti ir pan.

Ir tai tikrai nėra tik mano pozicija socialiniame tinkle – aš ir namuose stengiuosi rodyti pavyzdį savo vaikams, kalbuosi su jais, primenu, kad nereikia be reikalo švaistyti elektros, prieš ką nors perkant svarbu gerai pagalvoti, ar tas daiktas iš tiesų reikalingas ir pan.

Iš tiesų žmonėms reikia kur kas mažiau, nei jiems atrodo. Todėl vertėtų susitelkti į tai, ką turime. Aš džiaugiuosi, kad yra keletas daiktų, žaislų, su kuriais užaugo visi mano vaikai. Vartojimą stengiuosi kiek įmanoma kontroliuoti.

Turėtume būti sąmoningi ir galvoti, ką atsinešame į namus, ką dedame į burną, kokius žodžius renkamės pasakyti, ką renkamės jausti, kaip bendrauti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt