Veidai

2019.10.24 21:51

Šokio ritmu gyvenanti Austėja Lukaitė: kelias į tobulėjimą – gebėjimas atleisti sau, kai nepasiseka

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2019.10.24 21:51

„Ėjimą per gyvenimą, sėkmes ir nesėkmes priimu kaip natūralius dalykus. Analizuoju, tačiau išmokau paleisti ir sau atleisti – mintys apie tai, kad nesi pakankamai gera, trukdo judėti į priekį“, – portalui LRT.lt pasakoja operos solistė ir aktorė Austėja Lukaitė. Pastaruosius kelis mėnesius ji gyvena šokio ritmu.

– LRT TELEVIZIJOS projektui „Šok su žvaigžde“ su partneriu Edvinu Belousovu repetuojate jau porą mėnesių. Galbūt jau pastebite, kokių vaisių pradeda duoti ši patirtis?

– Pagavau save galvojant apie tai, kad eina jau trečias mėnuo, kai mes su Edvinu repetuojame kiekvieną dieną. Repeticijos jau tapo tokiu įprastu dalyku, jog veikiausiai kūnas nebesuprastų, jei jų neliktų. Iš pradžių buvo tikrai nelengva, skaudėjo ir kojas, ir rankas, tačiau kūnas sutvirtėjo, raumenų nebeskauda.

Be to, pastebiu, kad dalyvavimas projekte padeda ugdyti kantrybę, kovoti su „negaliu“, nes į repeticijas tenka ateiti, kad ir kas nutiktų. Buvo dienų, kai atsikėliau su skaudančia galva ar perštinčia gerkle, tačiau vis tiek susikaupusi eidavau treniruotis. Beje, po treniruotės savijauta dažniausiai pagerėdavo. (Šypsosi)

Taip pat dalyvavimas padeda ugdyti kūrybiškumą. Iš tiesų gyvename nuolatinėje kūryboje, nes apie būsimus pasirodymus pradedame galvoti likus porai savaičių. Pradedame galvoti, kokią muziką pasirinkti, gvildename idėją, galvojame apie personažus...

– Iš tiesų ir projekto teisėjai, ir žiūrovai pastebėjo, kad kiekvienas jūsų pasirodymas – nedidelė istorija. Galbūt tai jūsų, kaip aktorės, indėlis?

– Žinoma, esu teatro žmogus, tad žinau, kas yra aktorinis etiudas, turintis pradžią, vystymą ir pabaigą. Tačiau manau, kad ir Edvinui tiesiog duota mąstyti kaip aktoriui ar dramaturgui.

Galbūt diskutuojame dėl įvairių detalių ar bendros idėjos, tačiau niekada dėl to, kad mūsų šokis turi būti nedidelis pasakojimas. Ir tas istorijas esame pasiruošę pasakoti tol, kol mus palaikys komisija ir žiūrovai.

Stengiuosi save palaikyti, nes esu artimiausias sau žmogus, su kuriuo kalbuosi ir tariuosi.

– Stengiatės save išbandyti skirtingais amplua. Be to, kad esate diplomuota operos solistė, vaidinate spektakliuose, dalyvavote muzikiniame televizijos projekte, vėliau projekte „Aš – laidos vedėjas“, dabar sukatės ant parketo. Ar tai susiję su menininko ir kūrėjo universalumu, ar ir su matomumu? Galbūt šiandienos menininkas turi būti ir savo paties atstovas ryšiams su visuomene?

– Rinka diktuoja, kad šiandienos menininkas turi būti universalus, tad kiekvienas projektas yra patirtis ir pamokos. Kita vertus, o kaip atlikėją pastebėtų užsakovai ar kūrėjai, jei nežinotų apie jo egzistavimą?

Baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) aš koncertavau, vaidinau teatre, vaidinau televizijos serialuose. Daug dirbau, tačiau ir parodyti save reikia. Nesakau, kad noriu išgarsėti tam, kad kažkas parašytų apie mano plaukų spalvą, tačiau manau, kad televizijos projektai yra galimybė teisingai prisistatyti.

Kad bendravimas su bičiuliais būtų visavertis, turiu pailsėti viena, pasikrauti energijos.

– Nebūna apmaudu, kad šiandien pagrindinius vaidmenis kine ar serialuose gauna ir žmonės, niekada nesimokę aktorinio meistriškumo, tačiau, pavyzdžiui, turintys daug sekėjų socialiniuose tinkluose ar pan.?

– Man nebūna apmaudu ir niekam nieko negaila. Manau, kad kiekvienas ras savo vietą po saule. Nėra prasmės pavydėti, lyginti save su kitais ar svarstyti, jog jiems pasisekė, kad jie turi daug sekėjų. Man niekas nedraudžia aktyviai reikštis socialiniuose tinkluose, tačiau tai ne mano prigimčiai, kitaip gyvenu.

Galiausiai ir aš esu diplomuota operos solistė, kuri mokėsi vaidybos, tačiau dramos aktore savęs tikrai nevadinu. Juk ir aš vaidinti pradėjau tada, kai per aktorystės paskaitas dėstytojai paragino dalyvauti aktorių atrankose. Taip pradėjau vaidinti serialuose, teatre. Žinau ir nemažai aktorių, kurie dabar rengia koncertus...

Kaip ir sakiau, rinka diktuoja, kad šiuolaikinis artistas turi būti universalus, o ir pats kūrėjas, būdamas protingas ir sumanus, nori visapusiškai lavintis.

„Šok su žvaigžde“. Austėja Lukaitė ir Edvinas Belousovas. II laida

– Kas padeda susitelkti ir siekti tobulėjimo?

– LMTA mokiausi ne vienerius metus, ten baigiau ir bakalauro, ir magistrantūros studijas, iki šiol tobulinuosi pas savo mokytoją. Pakeliui turėjau skirtingų patirčių – man ir sekėsi, ir nesisekė. Tikrai ne viskas ėjosi it sviestu patepta. Juolab kad ir studijos LMTA nebuvo labai lengvos. Galbūt realybės šou sukūrė iliuziją, kad tapti žvaigžde galima per naktį, o atliekant akademinę muziką reikia labai daug metų, kol solistas subręsta, susiformuoja jo balsas ir pan.

Visą tą ėjimą per gyvenimą, sėkmes ir nesėkmes priimu kaip natūralius dalykus. Nepasisekė šįkart, tačiau dėl to juk negaliu verkti savaitę. Žinoma, aš analizuoju, tačiau išmokau paleisti ir sau atleisti. Pamenu, būdavo, kad natą ne taip sudainuoju, o po to graužiuosi tris dienas, savimi nepasitikiu.

Tačiau suprantu, kad savigrauža ir nuolatinės mintys apie tai, kad esi nepakankamai gera, trukdo judėti į priekį. Stengiuosi save palaikyti, nes esu artimiausias sau žmogus, su kuriuo kalbuosi ir tariuosi. Taigi gebėjimas greitai sau atleisti už tai, kas nepavyko, yra kelias į tobulėjimą.

– Iš kur semiatės energijos, kaip atitrūkstate nuo minčių apie darbus ar kūrybą? Galbūt mėgstate pabėgti į gamtą?

– Tai dažnai priklauso nuo mano užimtumo. Tačiau tikrai žinau, kad man labai patinka jūra. Turiu nuostabią draugę Klaipėdoje, pas kurią galiu apsistoti. Labai džiaugiuosi, kad nuo balandžio mėnesio koncertai ir spektakliai mane vis nuvesdavo į pajūrį. Pasilikdavau pas draugę, o kai ji išeidavo į darbą, aš traukdavau į Smiltynę. Atrodo, kad jūra – mano stichija. Ta erdvė, tas ošimas man yra ramybės garsas.

Apskritai labai mėgstu pabūti gamtoje, prie vandens. Gyvenu labai gražioje vietoje, kur yra tvenkiniai, senas parkas. Tad kai tik turiu minutę, einu pasivaikščioti. Man to reikia, tačiau kol dalyvauju projekte, tam laiko randu ganėtinai nedaug.

Nesakau, kad noriu išgarsėti tam, kad kažkas parašytų apie mano plaukų spalvą, tačiau manau, kad televizijos projektai yra galimybė teisingai prisistatyti.

– Kaip palaikote vidinę harmoniją ir minčių tvarką?

– Buvau suradusi nuostabią jogos mokytoją. Kai LMTA baiginėjau magistrantūros studijas, būtent joga man padėdavo atrasti harmoniją ir neišprotėti. Joga ir moko prisitaikyti net prie pačių nepatogiausių pozicijų ir nejausti streso. Ir tikrai, pastebėjau, kad net ir psichologiškai įtemptose situacijose pradėjau jausti mažiau įtampos.

Tačiau šiuo metu jogos nelankau, dabar visą laisvalaikį užima šokiai. Kasdien repetuojame po tris valandas, o prieš repeticijas dar reikia ir balsą lavinti, o grįžus namo – susitvarkyti, skirti laiko šeimai, artimiesiems.

Beje, kad galvoje būtų tvarka, kasdien stengiuosi bent pusvalandžiui išjungti telefono garsą ir padėti jį į šalį. Atsigeriu kavos, pagalvoju, galbūt paguliu ant sofos... Toks, kad ir trumputis, pabuvimas su savimi labai ramina.

Rinka diktuoja, kad šiuolaikinis artistas turi būti universalus, o ir pats kūrėjas, būdamas protingas ir sumanus, nori visapusiškai lavintis.

– Esate iš tų, kuriems reikia ir vienatvės?

– Man gera ir su žmonėmis, gera ir vienai. Labai mėgstu bendrauti su draugais, būti kompanijoje, tačiau tam, kad mūsų bendravimas būtų visavertis (paviršutiniško bendravimo labai nemėgstu), turiu pailsėti viena, pasikrauti energijos. Be to, mano darbas glaudžiai susijęs su daugybe žmonių, su bendravimu, tad poilsio ir pabuvimo su savimi tikrai reikia.

– O galbūt dabar, kai dalyvaujate šokių projekte, jus dažniau užkalbina ir nepažįstami žmonės?

– Sulaukiu daugiau dėmesio, tačiau man dėl to linksma ir malonu. Pamenu, kažkurią dieną pirkau kavos ir pardavėja man pasakė, kad mes su Edvinu labai gražiai šokame. Ir žinučių labai daug sulaukiame, ypač daug jų buvo po antrosios laidos. Esu sujaudinta, matydama, kaip mūsų šokis paveikia kitus. Tai nuostabu. Tas palaikymas suteikia motyvacijos repetuoti ir kurti.

„Šok su žvaigžde“. Austėja Lukaitė ir Edvinas Belousovas. III laida

Taip pat skaitykite