Veidai

2019.10.24 08:01

30-metį švenčiančio „Keistuolių teatro“ aktoriai apie legendinių spektaklių kūrimą „skudurinėmis“ sąlygomis

LRT TELEVIZIJOS laida „Vakaras su Edita“, LRT.lt2019.10.24 08:01

Būdavo ir taip, kad į „Keistuolių teatro“ spektaklius bilietus gaudavo ne visi norintys, bet „keistuoliai“ nepabūgdavo vaikams nepamirštamą reginį dovanoti ir trečią kartą per dieną. Tačiau žiūrėdamas archyvinius kadrus aktorius Aidas Giniotis šypsosi dėl ko kito. „Tuo metu neleidome sau būti tokiems, kokie esame – chuliganizmo turime daugiau“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vakaras su Edita“ sako jis.

Nei ištaigingo pastato, nei grandiozinių dekoracijų, nei minkštutėlių kilimų nublizgintiems bateliams. „Keistuolių teatras“ pradėjo visiškai nuo nulio – tiesiog talentingi aktoriai, kupini didelės jėgos, jaunystės, pasitikėjimo savimi, tikėjimo tuo, ką daro, muzikos ir avantiūrizmo.

Šis teatras, visos Lietuvos puikiai žinomas dėl tokių spektaklių ir filmų, kaip „Geltonų plytų kelias“, „Aukštyn kojom“, „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“ ir kt., gyvuoja jau 30 metų.

„Keistuolių teatro“ istorijoje buvo atsitikę ir taip, kad teatras buvo likęs beveik be vyrų, pakvietus juos tarnauti kariuomenėje. Tarnybos išvengė tik vienas šio teatro įkūrėjų, aktorius, teatro pedagogas, režisierius ir kompozitorius Aidas Giniotis, kuris sunkiai girdi viena ausimi.

„Keistuolių teatras“ pradžioje buvo įregistruotas netgi kaip kooperatyvas, nes, pasak legendinės aktorės, vienos „Keistuolių teatro“ įkūrėjų Ilonos Balsytės, tuo metu kitaip nebuvo įmanoma jo įkurti, tačiau „keistuoliais“ jie tapo gana greitai.

„Kai prisijungė Robertas ir buvo rodomi mūsų „Kito karto“ spektakliai, jau rinkome pilnas sales. O furoras buvo su „Aukštyn kojomis“, – prisimena I. Balsytė.

Patys save padarėme populiariais.

A. Giniotis prisipažįsta, kad iki šiol ekrane matant pirmąjį „Keistuolių teatro“ entuziazmą jį suima malonus juokas: „Iš dabartinės perspektyvos tai gal kiek naivoka. Tuo metu neleidome sau būti tokiems, kokie esame – chuliganizmo turime daugiau.“

Po spektaklio „Aukštyn kojom“ sulaukę stulbinančios sėkmės teatro aktoriai dėkoti galėjo tik sau.

„Patys save padarėme populiariais“, – juokdamasis sako Darius Auželis, ne tik artistas, bet ir už keliones atsakingas žmogus, nes teatrui gastroliuojant nuolat vairuodavo autobusiuką. „Keistuolių teatre“ visada būdavo pasiskirstoma įvairiomis pareigomis ir iki šiol jame nėra nei aprengėjų, nei nurengėjų, o grimuotoja padeda tik išskirtiniais atvejais.

Spektaklis „Aukštyn kojom“ buvo pastatytas 1991 m. – sudėtingu laiku ir, kaip sako A. Giniotis, „skudurinėmis“ sąlygomis. Tuo metu buvo užimti ir Spaudos rūmai, kuriuose buvo įsikūręs teatras, ir Lietuvos televizija. Repetuoti teko „Elfos“ gamykloje, o filmuoti – ir toje pačioje gamykloje, ir įvairiuose pajūrio miesteliuose, ir laikinai Saltoniškių gatvėje, Vilniuje, įsikūrusioje Lietuvos televizijoje bei kitose Vilniaus erdvėse.

Tokiomis sudėtingomis sąlygomis gimė ne tik puikus spektaklis, bet ir I. Balsytės dukra Ieva. Dar laukdamasi aktorė su didžiuliu pilvu filmuojant spektaklį karstėsi ir ant autobusiuko, ir važinėjo dviračiu.

„Keistuoliai“ pirmieji pradėjo dirbti su kaskadininkais. Buvo pora vietų, kur reikėjo nukristi į jūrą. Ten krito ne pati Ilona, o nugrimuota, aprengta Neringa [Čereškevičienė]“, – pažymi A. Giniotis.

Mūsų sėkmę lėmė atviras ėjimas į publiką.

„Keistuolių teatras“ daug metų buvo daugiausiai gastroliuojantis teatras Lietuvoje, sako I. Balsytė. Į spektaklius patekdavo netgi ne visi norintys. Pasak D. Auželio, kartą nutiko taip, kad negavę bilietų tėvai su vaikais sutiko palaukti, o aktoriai – suvaidinti spektaklį dar kartą.

Be to, aktoriai scenoje bendraudavo ir su publika, kas tuo metu dar nebuvo įprasta. „Mūsų sėkmę lėmė atviras ėjimas į publiką“, – įsitikinusi I. Balsytė.

Teatro aktoriai prisimena ir kuriozus, nutikusius dėl to meto gastroliavimo ypatumų. Tekdavo rinktis – miegoti viešbutyje su karštu vandeniu, bet be šildymo ar su šildymu, bet be karšto vandens.

Buvęs „Keistuolių teatro“ aktorius Robertas Aleksaitis pasakoja, kaip sykį viešbutyje be šildymo, bet su karštu vandeniu išsiplovė galvą, o ryte negalėjo atplėšti plaukų nuo pagalvės.

Keisti ir šmaikštūs nutikimai „keistuolius“ lydėjo nuolat. Kaip atsirado „Geltonų plytų kelias“? Apie tai papasakojo ir šio filmo kūrėja, LRT vyriausioji režisierė Asta Einikytė. Žiūrėkite laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Vakaras su Edita. „Keistuolių teatrui“ – 30!
„Geltonų plytų kelias“
Keistuolių teatras. Paskutiniai Brėmeno muzikantai.
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.