Veidai

2019.10.07 21:26

Justinas Jankevičius apie artėjančią tėvystę: jau dabar taikau protarpinį nemiegojimą

Martynas Starkus, LRT RADIJO laida „Penktadienio pokalbiai“, LRT.lt2019.10.07 21:26

„Iš pradžių įsigijome gėlę, kuri nenuvyto, tada šunį Čiupkų, kuris išgyveno, o dabar atėjo laikas vaikui. Kadangi pirmi du išgyveno, manau, jog trečias irgi turi daug šansų“, – LRT RADIJUI sako humoristas, aktorius ir laidų vedėjas Justinas Jankevičius.

Justiną Jankevičių kalbino LRT RADIJO laidos „Penktadienio pokalbiai“ vedėjas Martynas Starkus.

– Tu savo elgesiu toli gražu nesi panašus į tą chuliganišką personažą, kurį kartais vaizduoji – esi kultūringas ir malonus pašnekovas.

– Didžiąja dalimi taip, bet, ko gero, aš esu veidrodis tų, su kuriais kalbu. Pavyzdžiui, sociopatas atspindi žmogaus, su kuriuo šneka, kalbėseną, kūno kalbą, tai man atrodo, kad čia yra tas momentas.

– Aš negaliu vengti temos, kuri tau jau tapo kasdienybe – netrukus su dievo pagalba tapsi tėčiu.

– Aš esu ateistas, todėl man dievo pagalbos reikia mažai. Aš žinau, kad jis šiuo metu klauso, tai pasakysiu „ačiū, bet susitvarkysime patys“. Žinoma, jeigu kas, skambinsime.

– Dažniausia taip ir būna: jeigu kas nors blogai, iškart rašoma arba skambinama dievui, o kol yra viskas gerai – netrukdoma.

– Jis užsiėmęs žmogus.

Aš esu veidrodis tų, su kuriais kalbu

– Tavo šeima nedidelė: Greta, šuo Čiupkus ir gėlė.

– Nuomojamame bute auginome gėlę, o dabar auginame kitą. Čia buvo savotiškas savęs išbandymas, per kurį mes atėjome link vaiko gimimo. Iš pradžių įsigijome gėlę, kuri nenuvyto, tada šunį Čiupkų, kuris išgyveno, o dabar atejo laikas vaikui. Kadangi pirmi du išgyveno, manau, jog trečias irgi turi daug šansų.

– Ar tave baimina galimi pokyčiai?

– Ne, aš labai laukiu. Kažkada kalbėjome, kad gal būtų laikas pasigaminti kokį nors gyventoją ir dabar man yra labai smagu. Vieni daro protarpinį badavimą, o aš jau dabar stengiuosi daryti protarpinį nemiegojimą. Žinoma, dar labai daug dalykų nežinau, todėl reikės mokytis.

– Paprastai laukiant vaiko yra ruošiama jo aplinka, perkama kūdikio lovytė ir panašiai. Ar jau daug investavote?

– Investavome nedaug, bet jau turime tikrai nemažai. Aš darysiu taip, kaip darė kitos kartos: pasigimdai pirmą vaiką, su juo treniruojiesi, supranti visas klaidas, o jau antra atžala auga normaliai.

– Tavo vaikas gims 2020-aisiais?

– Taip, kad būtų paprasčiau atsiminti – 20 ir 20. Bandau įkalbinti Gretą, kad jis gimtų ir 20 dieną, tačiau nacionaliniame radijuje negaliu pasakyti, ką ji atsakė į šias užuominas. Kaip bus, taip bus.

– Ar pasinaudojote galimybe sužinoti, kas gims?

– Taip.

– Mergaitė ar berniukas?

– Galiu atskleisti, kad tikrai bus vienas iš tų dviejų. Jau aptarėme, kas bus, jei gims mergaitė, ir kas bus, jei gims berniukas. Kadangi mums labai patiko Čiupkaus vardas, galvojame duoti vardą „Čiupkus du“. Jei nusipirksime katiną, galbūt pavadinsime Čiupkumi trečiuoju.

– Ar skaitai daug literatūros apie buvimą tėvu?

– Ne, bet kažkada užėjau į tėvų forumą ir supratau, kad man verčiau reikėtų imtis literatūros ir neiti į forumus, nes tai yra siaubinga vieta, kur pilna hipohondrikų. Žmonės viešina savo klynų nuotraukas ir sako: „žiūrėkite, kaip maniškis spardosi.“ Yra dvi rūšys: mamytės, kurios klausia, ar atsilupęs nagas gali pakenkti kūdikiui ir panikuoja, ir tos, kurios teiraujausi, ar po trijų mėnesių nesibaigiančių rudų išskyrų vertėtų kreiptis į gydytojus. Ten yra du ekstremumai ir aš bijau patekti į bet kurį iš jų. Žmonės yra keisti, bet turbūt taip nutinka dėl to, nes jie laukia svarbiausio savo gyvenime įvykio.

– Dalyvausi gimdyme ar esi iš tų vyrų, kurie sako, jog nedalyvaus, nes jų tėvai ar seneliai nedalyvavo?

– Nežinau, kaip buvo su mano tėvu ar seneliu, bet žinau, kad, skirtingai nei jie, tą dieną negersiu. Manau, kad taip, gimdyme dalyvausiu.

– Aš, kaip patyręs tėtis, manau, jog tu esi pasiruošęs vaikui ir viskas turėtų būti gerai.

– Aš manau, kad svarbiausia yra mylėti žmogų, o po to jau viskas susitvarko.

– Dažniausia tave matau su Vilniaus „Ryto“ marškinėliais. Esi didelis krepšinio gerbėjas?

– Aš didelis „Ryto“ ir NBA gerbėjas. Kiekvieną NBA sezoną turiu vis kitą mėgstamiausią komandą. Praėjusį sezoną sirgau už Milvokio „Bucks“, o dabar mano mėgstamiausia komanda yra Dalaso „Mavericks“. Taip pat esu Niujorko „Yankees“ gerbėjas, bet tai yra labiau analogija, nes esu Jankevičius.

Svarbiausia yra mylėti žmogų, o po to jau viskas susitvarko

– Ar turi ką nors bendro su Niujorku?

– Tai yra mano mėgstamiausias miestas pasaulyje. Tai yra atvaizduojamojo meno, pasaulio „stand-up comedy“ ir džiazo sostinė. Aš visiškai įsimylėjau šį miestą ir norėčiau kuo greičiau į jį grįžti.

– Ar tu iki šiol stebi „stand-up comedy“ tendencijas?

– Taip, nors dabar ir esu kiek atitolęs ir žiūriu tik tai, ką pasiūlo „Netflix“. Nors ir „stand-up comedy“ yra klasikinis žanras, evoliucija yra neišvengiama bet kurioje srityje, todėl atsiranda vis naujų jo formų.

Dabar yra visiškas „stand-up comedy“ atgimimas. Net ir Lietuvoje yra žinoma, kas tai per žanras. Tai yra autorinis humoras, kuris labai skiriasi nuo anekdotų. Anekdotai yra pasakojamojo žanro, o tai, ką tu šneki per „stand-up comedy“ ant scenos, turi būti parašęs pats. Kaip bebūtų, komikai lieka komikais ir vienintelis jų tikslas yra žiūrovų juokas. Kaip tu tai pasieksi – nėra skirtumo.

Išsamiau – laidos „Penktadienio pokalbiai“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


Penktadienio pokalbiai. Justinas Jankevičius apie nukabintą Šarūno Jasikevičiaus atvaizdą: ar palubėse vietos pritrūko?