Veidai

2019.09.24 06:48

Mano gyvenimo mokytojas. Aistė Plaipaitė neužmiršta ragana save vadinusios lituanistės

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2019.09.24 06:48

„Kartais tam, kad be pagrindo nepervertintum savo galimybių, reikia ir kokio nors akibrokšto“, – portalui LRT.lt sako LRT žurnalistė ir žinių vedėja Aistė Plaipaitė, prisimindama savo lietuvių kalbos mokytoją, kartą pasakiusią Aistei, kad egzamino ji gali ir neišlaikyti. Šiandien už tokius žodžius Aistė jai gali tik padėkoti.

Portalas LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Mano gyvenimo mokytojas“, kuriame mintimis apie mokytojo darbą ir prisiminimais apie savo mokyklos laikus dalysis įvairūs žmonės.

Aistė mokyklos laikus vadina vienu įdomiausių ir gražiausių laikotarpių gyvenime: „Kai užplūsta prisiminimai apie mokyklą, dažniausiai norisi šypsotis. Vis dėlto 12 metų – labai ilgas, svarus ir reikšmingas laikotarpis kiekvieno iš mūsų gyvenime.“

Sunkiausiai jai sekėsi dailė, geriausiai – lietuvių kalba, istorija ir kūno kultūra.

„Man labai pasisekė, kad turėjau nuostabias lietuvių kalbos mokytojas. Visos jos unikalios ir nepaprastos, iš kiekvienos labai daug išmokau. Šilutės 1-ojoje gimnazijoje daug metų dirbo mokytoja Irena Arlauskienė.

Ji buvo mokyklos legenda, apie kurią sklandė daugybė įvairių mitų ir pasakojimų. Ji pati prisistatydavo kaip ragana, o jos kabineto kampe visuomet būdavo šluota. Ji yra parašiusi ir kelias knygas“, – su šypsena pasakoja Aistė.

Pas mokytoją I. Arlauskienę Aistė mokėsi būdama 11 ir 12 klasėse. „Lietuvių kalba buvo ne šiaip mano arkliukas – gramatines užduotis gliaudžiau kaip riešutus. Tačiau metais, kai turėjau laikyti brandos egzaminus, pasikeitė tvarka ir gramatikos testo nebeliko, vietoj jo reikėjo rinktis rašyti arba samprotaujamojo pobūdžio rašinį, arba teksto interpretaciją.

Kai mokytoja I. Arlauskienė pamatė vieną pirmųjų mano rašinių, ji pasakė, kad egzamino galiu ir neišlaikyti. Man, moksliukei, kuri taip gerai mokėjo lietuvių kalbos gramatiką, tai buvo tikrų tikriausias akibrokštas“, – prisiminimais dalijasi A. Plaipaitė.

Ir nors mokytojos žodžiai tuo metu atrodė sukrečiantys, šiandien Aistė džiaugiasi: „Matyt, kartais reikia ir tokio sukrėtimo, kitaip gali kaip reikiant pervertinti savo jėgas. Po tokių mokytojos žodžių ėmiau daugiau skaityti, labiau domėtis literatūra, daugiau kreipti dėmesio į tai, ką ji kalba per pamokas.

Galiausiai už egzaminą gavau 100 balų. Dar pamenu tą džiaugsmą, sužinojus įvertinimą, o mokytoja irgi labai nuoširdžiai džiaugėsi tokiu mano pasiekimu.“

A. Plaipaitės nuomone, mokytojo profesija – viena sudėtingiausių, o atsakomybė dirbti su būriu jaunų, besiformuojančių asmenybių yra labai didelė.

Jos abu tėvai – kūno kultūros mokytojai, tėtis – dar ir mokyklos direktorius. Aistė gerai žino, ką reiškia būti mokytojo vaiku mokykloje, kurioje dirba tėvai.

„Iš tiesų mokytojų vaikams nelengva. Nemalonu, kai tavo klasės draugai, kuriuos laikai savo draugais, negražiai kalba apie tau brangiausius žmones. Juk žinome, kad vaikai ne visada pasveria savo žodžius, o kartais ir be pagrindo drabstosi purvais. Taip dar būdamas mažas patenki į keblias situacijas, kurios sukelia daug streso, o kartais gali ir traumuoti“, – pasakoja A. Plaipaitė.

Taip pat skaitykite