„Nelabai supratau, kas yra tėvas. Nėra toks lengvas dalykas – imti pavyzdį iš oro“, – apie nelengvus gyvenimo išbandymus LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gyvenimo spalvos“ pasakoja operos solistas Merūnas Vitulskis. Ir jo žmonos Erikos Vitulskienės vaikystė nebuvo lengva, tačiau ne vieną sunkumą tenka pakelti ir šiandien: „Viską ji padarė per Merūną“ kartais kanda.“
Vieną geriausių Lietuvos tenorų M. Vitulskį dabar dažniau galima sutikti žaidžiantį kieme su vaikais, nei išgirsti koncertų salėse. Pasibaigus kontraktui Vokietijoje, unikaliu balsu apdovanotas atlikėjas naujų ilgalaikių sutarčių pasirašyti neskuba – išrankiau vertina darbo pasiūlymus ir leidžia sau daugiau laiko pabūti su šeima.
„Nusprendžiau, kad vasarą nereikia daug dirbti, galėtų būti pavieniai koncertai. Surikiavome, ko mums reikia šiais metais, kas mane, kaip menininką, toliau tobulins. Prioritetas yra namai ir šeima. Dabar toks buitinis periodas. Tuo be galo mėgaujuosi“, – kalba jis.
Anot M. Vitulskio, reikia mėgautis, kol vaikai dar maži – juk jie taip greitai auga: „Atrodo, neseniai buvo vystyklai, o dabar jau filosofiškai paklausia. Kodėl valgome mėsą, jei sakei, kad negalima skriausti gyvūnėlių? Dilema. Kaip pasakyti, kas iš viso ta mėsa? Įdomu ir pačiam, savianalizei. Nežinau, ar kitiems tokių klausimų kyla.“
Pavyzdžio, koks turi būti geras tėvas, M. Vitulskis neturėjo. Jo mama su vyru išsiskyrė laukdamasi kūdikio, todėl jis savo tėvo nepažino. Niekada jo ir neieškojo. Kai paauglystėje neteko ir mamos, auginti šešiolikmetį našlaitį pasiėmė močiutė ir teta.
„Augau tarp trijų moterų, kurios buvo gana dvasingos. Nelabai supratau, kas yra tėvas. Nebuvo ir nereikėjo, atrodo. Tėvą supratau kaip vyro esatį, daugiau nieko. Man tai su niekuo nesiasocijuoja. Dėl to galiu pasakyti: nėra toks jau lengvas dalykas – imti pavyzdį iš oro. Kartais remiesi stereotipais ar kitų kalbomis, kaip turėtų būti“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
M. Vitulskis teigia nedrįstantis vertinti tėvo, kad ir kur jis būtų – dabar jis gyvena savo gyvenimą ir stengiasi pats būti kuo geresnis tėvas: „Nekeliu karjeros į pirmą vietą. Nenorėčiau kartoti tėvo ar mamos klaidų. Dėl to stengiamės iš savęs išspausti 100 proc., dar bandydami ir save realizuoti. Viskas įmanoma, kai daug dirbi.“
Kai finansai spaudžia, ypač vaikystėje, įsikabini į pinigus ir labai žiūri į materialią pusę.
Sunkiomis akimirkomis į priekį vedė svajonė
Savo atžaloms Vitulskiai stengiasi sukurti vaikystę, kokios patys, gimę sovietmečio pabaigoje, neturėjo.
„Finansine prasme vaikystė buvo sunkoka, dėl to ir stuburą gal kitos vertybės sulipino. Kai finansai spaudžia, ypač vaikystėje, įsikabini į pinigus ir labai žiūri į materialią pusę. Ačiū Dievui, mums taip neįvyko, sugebėjome labiau žiūrėti į moralines vertybes, tokias kaip draugystė, tikrumas, patikimumas. Gal, kad tėvai taip auklėjo“, – kalba E. Vitulskienė.
Ir M. Vitulskio gyvenime būta įvairių periodų: ir tokių, kai buvo valgomi importiniai delikatesai, ir tokių, kai nebuvo nieko geriau už bulves.
„Vėliau dar blogiau – iki akademijos šeimoje visi, kas ką uždirbdavo, sukraudavo į krūvą ir bendrai pirkdavome maistą. Tarkime, šį sezoną tau naujus batus perkame, tą sezoną – palaidinę tetai ar žiemai striukę, nes jau 3–4 metus tą pačią nešioji. Bet turbūt nuosmukiai verčia improvizuoti ir galvoti. Turbūt ir oda auga storesnė“, – svarsto jis.
Dramatinius operos vaidmenis atliekančio dainininko gyvenimo istorija tokia spalvinga, kad galėtų tapti operos siužetu. Dainavimo jis mokėsi nuo paauglystės, tačiau vaikystėje svajojo tapti dailininku, lankė meno pamokas.
M. Vitulskio senelis – garsus tapytojas Aleksandras Vitulskis. Galbūt iš jo būsima operos žvaigždė paveldėjo polinkį į meną. Rinkdamasis tarp dailės ir muzikos, ieškodamas savo kelio, M. Vitulskis išbandė ir kitas veiklas: liejo prakaitą statybose ir prekybos centro sandėliuose. Buvo skautas, daug keliavo. Dirbo narkomanų pagalbos linijoje. Sukrėstas mamos netekties net svarstė stoti į vienuolyną.
Beprotiškai daug svajojau. Ta svajonė turbūt ir vedė į priekį, sakiau: vieną dieną jūs pamatysit...
„Kai pagalvoji, kad tos netektys per tavo gimtadienį, labai galvoje susikrato. Daug mąstai, kodėl vienaip ar kitaip. Kai tavo kelrodė žvaigždė užgęsta, ieškai savyje didelės idėjos arba stiprybės. Analizuoji, ką gyvenime veiksi, koks tavo kelias.
Save mačiau kaip paprastą, normalų, juodą ar bet kokį darbą dirbantį žmogų, nes, kaip močiutė sako, mūsų šeima „iš ubagų“. Bet beprotiškai daug svajojau. Ta svajonė turbūt ir vedė į priekį. Ir tikrai nemeluoju – teta galėtų patvirtinti, – sakiau: vieną dieną jūs pamatysit...“ – prisimena dabar žinomas operos solistas.
Sakė, kad niekada nedirbs su vyru, dabar kuruoja jo veiklą
M. Vitulskio žvaigždė įsižiebė 2007 m. laimėjus muzikinį televizijos šou. Naujas Lietuvos scenos veidas greitai pelnė žiūrovų simpatijas. Su kiekvienu pasirodymu gerbėjų daugėjo, o kartu – žmonių smalsumas daugiau sužinoti apie jo gyvenimą. Viešumas turi kainą, kurią moka ir publikos numylėtųjų artimieji.
Kai žavesiu visus papirkęs M. Vitulskis pristatė savo mylimąją Eriką, porelę apipylė vertinimai ir komentarai. E. Vitulskienė neslepia skaudžiai išgyvenusi užgriuvusį dėmesį.
„Psichologinis lūžis buvo Merūno populiarėjimo laiku. Verkdavau apsikabinusi pagalvę, nenorėdavau niekur eiti. Tačiau labai palaikė Merūnas, mama. Ir tas sportininko charakteris – nepasiduoti. Tai išeitis iš bet kur“, – įsitikinusi moteris.
Apkalbos įsimylėjėlių neišskyrė. Atšokę vestuves jie tapo pora ne tik namie, bet ir versle. Dabar E. Vitulskienė kuruoja sutuoktinio koncertinę veiklą Lietuvoje. Dainininkas juokais žmoną vadina savo laiko valdove ir pripažįsta, kad be tvirtos jos rankos būtų daug sunkiau sustyguoti darbotvarkę.
„Tarp mūsų būna daug aistrų, diskusijų, bet ji aukščiausio pilotažo diplomatė. Kartais improvizacijos arba nerimtumas menininko darbą padaro tokį išsideformavusį. Tokiam darbui geriausia tikslūs žmonės, ji tokia ir yra“, – tikina pašnekovas.
Anot jo, jiedu su žmona labai skirtingi. Ji – tikslus, beprotiškai jautrus, tikras žmogus. Jis – išsiblaškęs, kūrybinių idėjų kupinas menininkas. M. Vitulskis svarsto, kad galbūt visi didieji menininkai šalia savęs turėjo tokį žmogų, kurie padėjo atsidurti ten, kur yra.
„Tikiuosi, mūsų istorija bus sėkmės pavyzdys, kaip galima kartu gyventi ir kurti karjerą. Bet nėra lengva. Tie, kurie kartu dirba ir gyvena, puikiai žino, kas tai per jausmas“, – sako M. Vitulskis.
O jo žmona tikina, kad buvo sau griežtai pasakiusi, jog niekada nedirbs kartu su savo vyru, tačiau nuomonė greitai pasikeitė: „Kas gali geriau padėti vyrui negu žmona, kuri jį myli. Aišku, kartais objektyvumo trūksta: iš didelės meilės žmogui sakai, kad nebuvo visai blogai, nors buvo labai blogai.“
„Jai lengva, nes ji – Merūno žmona“
Jųdviejų gyvenimo kelionėje dar vis pasitaiko visko: ir pakilimų, ir nuosmukių, ir skaudulių. Vitulskiams ir toliau tenka atlaikyti ne vieną viešosios nuomonės ataką. E. Vitulskienė neretai susiduria su požiūriu, kad viskas, ko ji pasiekė, yra tik garsaus vyro dėka.
„Truputėlį pavargau nuo žmonių, kurie savo nedarymą pateisina: taigi ji Merūno žmona, jai viskas labai lengva – viską padarė Merūnas. Gal ir geriausia taip aiškinti, kai nieko nedarai. Aš galvoju, geriau pabandyti ir nudegti, jei nepavyktų, negu nebandyti. Aš noriu gyvenimą gyventi pilnomis rankomis“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
Neseniai mados namus apkūnioms moterims įkūrusi E. Vitulskienė prisipažįsta niekada nebijojusi darbo. Ji, kaip ir jos vyras, patyrusi nelengvą vaikystę – nuo mažens suprato, kad gyvenimas dykai nedalija gėrybių ant sidabrinio padėklo.
„Aš pradėjau dirbti nuo 13 metų. Esu dirbusi ir laukuose, ir kaimuose – runkeliai, šiltnamiai, šienapjūtė. Nuo siuvyklų iki maisto fabrikų, net naktiniame klube. 18 metų pradėjau dirbti renginių organizatore. Dirbau rinkodaros, vadybos srityse. Ten darbo laikas nesuvokiamas – 20 val. per parą, ir net algos laiku nemoka“, – prisimena ji.
Ir dabar ji nesijaučia vyro išlaikytinė – priešingai, jaučiasi lygiavertė partnerė. „Gal tiesiog tyliai jam už nugaros padavinėju kulkas. Dėl to žmonėms atrodo, kad nieko nedarau, tik sau sėdžiu graži“, – kalba E. Vitulskienė.
Pats M. Vitulskis žmonos verslą laiko šeimos verslu ir prisideda ne tik finansais, bet ir darbu. Jaunystėje statybose sukaupta patirtis pravertė įrengiant sutuoktinės drabužių parduotuvę.
Jei norėčiau būti ne vyro šešėlyje, sukurčiau kokią grupę. Tikrai galėčiau sau leisti išeiti į viešąją erdvę. Bet man patinka būti vyro šešėlyje.
„Džiugu, kad bėgant laikui ji save vis labiau realizuoja. Mados namai jos didelė svajonė. Mados pojūtį ji turi seniai, aš tą jutau ir skatinau. Mano pagalba – visokeriopas palaikymas, kartais reikia užnugario arba peties. Nežinau, kiek čia save realizuoju, bet jaučiu, kad jai tas palaikymas padeda“, – kalba dainininkas.
E. Vitulskienė tikina savo vyrą įsimylėjusi todėl, nes jis iš kosmoso: kitoks, gilus, laisvas. Jis niekada jos nespaudė, nieko nereikalavo, pirštais nebaksnojo į minusus – būtent tai jai labai patiko.
„Buvome draugai ir leidome vienas kitam būti. Kai pradedi spausti, tada ir prasideda barniai. Po 14 metų galiu pasakyti, kad išmokau atsipalaiduoti, o jis išmoko pareikalauti arba pasakyti „ne“, – sako ji.
Pati ne viename televizijos projekte dalyvavusi ir dabar ne tik savo verslą, bet ir paskaitas studentams skaitanti E. Vitulskienė nustebina prisipažinimu, kad jai patinka būti žinomo vyro šešėlyje.
„Jei norėčiau būti ne vyro šešėlyje, sukurčiau kokią grupę. Tikrai galėčiau sau leisti išeiti į viešąją erdvę. Bet man patinka būti vyro šešėlyje. Didelė garbė turėti tokį vyrą. Tiktai tas „viską ji padarė per Merūną“ kartais kanda. Bet jau seniai įkando, dabar nekreipiu dėmesio, gyvenu savo gyvenimą, nieko nenoriu įrodyti“, – tikina moteris.
Atrodytų, tarptautinį pripažinimą pelnęs ir garsiose pasaulio scenose gabumus demonstruojantis M. Vitulskis jau nieko neturėtų įrodinėti, tačiau net ir žinomi solistai, siekdami pasirašyti ilgalaikę sutartį, turi įveikti perklausą ir pelnyti užsakovų simpatijas.
Žinau, ką reiškia mamos akys, kai jos negali duoti. Kartais pykdavai ant tėvų, bet kai esi mama, viską supranti kitaip.
„Dabar gyvename taip stabiliai, kaip nėra buvę. Muzikanto gyvenimas – vieną dieną koncertas yra, kitą nėra. Turi nuolat atsinaujinti – tokie laikai. Džiaugiuosi, kad akademinės muzikos realijos daugmaž nesikeičia, nieko naujo neišrasi, tiesiog turi daryti stilingai, su savita spalva“, – mintimis dalijasi atlikėjas.
Dalijasi, nes žino, ką reiškia negalinčios duoti mamos akys
Viešai Vitulskiai gerais darbais nesigiria, tačiau radę laiko noriai užsiima savanoriška veikla: talkina gyvūnų prieglaudoje, dalyvauja labdaros renginiuose, remia nepasiturinčias šeimas.
„Žinau, ką reiškia mamos akys, kai jos negali duoti. Kai turi vaikų, viskas atrodo kitaip. Kartais pykdavai ant tėvų, bet kai esi mama, viską supranti kitaip. Aš visą laiką buvau už tai, kad reikia dalintis – už savanoriavimą visu 100 proc. Labai gerbiu žmones, kurie skiria laiko, nes laikas dabar labai brangus. Kad jie kažkam atiduoda dalį savo gyvenimo, labai gražu ir gerbtina“, – su ašaromis akyse kalba E. Vitulskienė.
Vitulskiai tapo „Maisto banko“ savanoriais ir visą dieną praleido Vilniuje esančiame produktų surinkimo, rūšiavimo ir dalijimo sandėlyje.
„Mano šeima vis kažkam padėdavo. Mama buvo guodėja tų, kurie nieko neturėdavo, o gyvenome rajone, kuriame kas 5 namas nieko neturėjo. Aš kitokio supratimo neturiu. Jeigu mama kepdavo čeburekus, tai žinojau, kad valgys visas kiemas“, – sako M. Vitulskis.
„Maisto bankas“ – labdaros ir paramos fondas, kurio misija – kovoti su skurdu ir maisto švaistymu. Ši organizacija kasdien gauna daugybę produktų, kurių didelė dalis netinkama parduoti, bet dar tinkama valgyti, juos sutvarko ir perduoda nepasiturintiems žmonėms.
Kiekvieną dieną Vilniaus sandėlyje surenkama ir išdalinama apie 2–3 tonas maisto produktų. Tai daug, dėl to labai svarbi ir savanorių pagalba.
„Man labai gražu, kai žmonės daro ne dėl savęs, o dėl kitų. Tai vienas gražiausių dalykų. Atkreipiau dėmesį, kad atėję žmonės labai kuklūs. Labai gražu, kad nesi besotis: susidėsiu, susikrausiu viską... Ne – daliniesi, suvoki apie kitus.
Kadaise teko bendrauti su japonais. Jie sako, mūsų šalis labai panaši į jūsų šalį, mes turime daug bendro. Aš sakau – kur? Sako, lietuviai moka dalintis. Jie buvo teisūs. Kai iš šono žiūri, geriau matosi“, – svarsto E. Vitulskienė.
Kaip sekėsi Vitulskiams savanoriauti „Maisto banke“ – laidos „Gyvenimo spalvos“ įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
