Kasdien reikia pasiklausyti bent vienos dainos, perskaityti bent vieną eilėraštį, pamatyti bent vieną nuostabų paveikslą ir, jei įmanoma, pasakyti bent kelis gražius žodžius. Tokia filosofija kadaise dalijosi prieš 270 m. rugpjūčio 28-ąją gimęs vokiečių literatūros klasikas Johannas Wolfgangas von Goethe.
1749 m. dabartiniame Frankfurte prie Maino gimęs Goethe vaikystėje daug skaitė, išmoko anglų, prancūzų, italų, lotynų, graikų kalbas, nuo jaunystės mėgo lankyti teatrą, pats vaidino mėgėjiškuose spektakliuose.
Strasbūre studijavo teisę, anatomiją, chemiją. Daug keliavo, bendravo su naujais žmonėmis, o patirtus meilės išgyvenimus išliejo jausmingomis eilėmis.
Goethe rašė nuo ankstyvos jaunystės iki gilios senatvės – lengvai ir daug, bet nesistemingai, užmesdamas kūrinius dešimčiai, dvidešimčiai metų, juos perdirbinėdamas.
Jį išgarsino 1774 m. išleistas romanas „Jaunojo Verterio kančios“. 1797 m. pradėjo kurti didžiausią poezijos rinkinį vokiečių kalba „Faustą“.
Rašytojas labiausiai domėjosi gamta ir žmogumi. Būdamas pasiturintis, savarankiškai studijavo menotyrą, gamtotyrą, domėjosi alchemija, spiritizmu. Taip pat gerai išmanė įvairių epochų Europos kultūrą.
Goethe vadinamas vienu svarbiausių vokiečių Švietimo epochos rašytojų. Jis mirė 1832 m. kovo 22 d. Veimare.
Johanno Wolfgango von Goethe mintys:
– Koks yra žmogaus būdas, galima pamatyti iš to, kaip jis elgiasi su žmogumi, nieko jam negalinčiu padaryti. Moters charakterį geriausiai parodo tai, iš ko ji juokiasi.
– Kasdien reikia pasiklausyti bent vienos dainos, perskaityti bent vieną eilėraštį, pamatyti bent vieną nuostabų paveikslą ir, jei įmanoma, pasakyti bent kelis gražius žodžius.
– Žmogus išgirsta tik tai, ką supranta.
– Nori būti laimingas? Keliauk su dviem krepšiais – vienu dalykams, kuriuos išdalysi, kitu – dalykams, kuriuos gausi.
– Mus formuoja tai, ką mylime.
– Neišnaudojamas gyvenimas yra ankstyva mirtis.
– Kai tik išmoksi savimi pasitikėti, išmoksi gyventi.
Išsamiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše (nuo 13.15 min.).
