Veidai

2019.08.26 20:13

Infarktą išgyvenęs Giedrius Drukteinis: tikrintis sveikatą mano aplinkoje buvo nevyriška

„Ne kiekvienas gali pasigirti sugrįžimu iš anapus“ – juokauja Giedrius Drukteinis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“. Jis prisipažino, kad dirbdamas televizijoje niekada nežino, kada taps nereikalingas. Tai kelia įtampą, kuri, kaip ir jo gyvenimo būdas, prisidėjo prie širdies priepuolio, pakeitusio žinomo vyro požiūrį į gyvenimą.

Iki nelaimės žurnalistas ir etiketo žinovas gyveno negalvodamas, ką valgo, į maistą žiūrėjo kaip į degalus, kurių reikia tik gyvybei palaikyti. Be to, nuolatos patiriami kuriančio žmogaus vidiniai išgyvenimai buvo tapę Giedriaus kasdienybe.

Jokių ženklų, jokių simptomų iki lemtingos gegužės 28-osios jis nejautė. Tačiau atsitiko taip, kad visi jo gyvenimo planai žlugo per akimirką: 49-erių metų vyrą ištiko širdies smūgis, kuris Giedriaus gyvenimą pakoregavo kaip reikiant.

„Man atrodo, buvau, tiesiog, tipinis miestelėnas, miesčionis, snobas arba aktyvus Lietuvos pilietis. Nebuvo mano drabas sunkus fiziškai, jis buvo labai įtemptas emociškai, nes aš, kaip ir visos kūrybingos asmenybės, daug išgyvenu viduje, – pasakoja G. Drukteinis. – Rodos, visai nesvarbu, kada tu valgai, ir rodos, tinka viskas, kas papuola po ranka ar tiesiog gražiau atrodo. Maistas man tada tebuvo degalai organizmo varikliui.“

Holivude sakoma, kad žmogus miršta du kartus – pirmą kartą tada, kai išleidžia paskutinį kvapą, antrą – kai jo vardas istorijoje paminimas paskutinį kartą.

Jam nebuvo svarbu, kiek maiste kalorijų, kiek dažiklių ar E priedų, tačiau viskas per vieną dieną pasikeitė.

„Staiga pradedi tikėti pasaulio tvarka, kelių eismo taisyklėmis, kurios daugeliu atvejų yra labai nuobodus dalykas, tačiau gyventi padeda. Ypač tokiems kaip aš, pergyvenusiems širdies priepuolį arba kažkokį kitą gyvenimišką kataklizmą. Suvoki, kad visų bėdų priežastis ir akstinas visada buvo tik netvarkingas gyvenimo būdas“, – sako jis.

Amžinas bėgimas, stresas, įtampa, nesveika mityba – šie dalykai daugelio žmonių gyvenime jau tapę kasdienybe. Žinomas vyras prisipažįsta žinojęs, jog jo įprotis valgyti greitąjį maistą, gali baigtis blogai. Ir dar buvo įsitikinęs, jog artėjančią grėsmę pasufleruos pats organizmas, tačiau jis tylėjo.

„Aš, kaip ir kiekvienas, laukiu įspėjimo iš anksto, kažkokio pavojaus skambučio. Žinojau, kad tai nesveika, nenaudinga, žalinga daugeliu atvejų. Ir tai supranta kiekvienas mąstantis žmogus. Nors su alkoholio vartojimu problemų neturėjau, rūkiau.

Galvojau, kad kai uždusiu lipdamas į devintą aukštą, tada ir suprasiu, kad reikia mažinti. Tačiau tokio įspėjimo nebuvo – infarktas smogė be jokios preliudijos, kurios anksčiau tikėjausi“, – prisimena G. Drukteinis.

Nors po patirto infarkto praėjo vos keletas mėnesių, Giedrius apie tai kalba su jam būdinga sarkastiška šypsena veide. Tačiau tikina, po lemtingo įvykio visgi gerokai pasikeitė jo leksika. Kalboje atsirado daugiau švelnių žodžių, skirtų artimiesiems.

Nutikusi nelaimė Giedrų įtikino, kad viskas gyvenime yra absoliučiai laikina ir trapu. Ir posakis, jog reikia džiaugtis kiekviena diena bei mėgautis patiriama akimirka nėra vien tušti žodžiai.

Protingi mokosi iš svetimų klaidų, tad žinomas vyras visus skatina nedaryti tos pačios klaidos, kaip jis, ir tikrintis sveikatą net tuomet, kai jautiesi gerai.

Nors tai nėra fiziškai sunkus darbas, tačiau visas tas šou verslas turi vieną blogybę, kurios į jį patekti besistengiantys jauni žmonės nesuvokia, – šis verslas negarantuoja jokios ateities.

„Mano aplinkoje tai buvo laikoma kažkuo nevyrišku. Taip, moterys, žmonos, draugės, giminaitės, mamos, tetos – jos visos ragindavo pasitikrinti. Tačiau vis pagalvoji, kad nėra laiko derintis, tartis, važiuoti į polikliniką. Taip ir gyvenam nesuprasdami, kad silpstam kiekvieną gyvenimo akimirką, nuolat yram.

Ir visi tie pasakojimai, sklindantys iš radijo imtuvų, atrodė skirti tik silpniems. Dabar atrodo, kad jų pasiklausyti buvo verta“, – prisipažįsta žinomas vyras ir priduria, kad baisiausia suvokti, jog esi mirtingas ir mirtis gali tykoti už kampo.

Galbūt ir nuskambės simboliškai, bet tuo metu, kai Giedrius staiga sukniubo prie vairo savo automobilyje, šviesoforas užsidegė raudona šviesa. Pasak žurnalisto, tos dienos įvykių jis iš nepamena, viską sužinojo tik iš aplinkinių pasakojimų.

„Kaip suprantu, širdies priepuolis mane ištiko sankryžoje prie Seimo, man kalbant telefonu su laisvų rankų įranga, o šviesoforui rodant raudonos spalvos signalą.

Kai nutinka nelaimė, artimieji nukenčia ne ką mažiau nei tu.

Susirinko pulkelis žmonių, tačiau niekas nežinojo, ką daryti, tik iškvietė greitąją pagalbą. Tame pulkelyje buvo vienas žmogus, Darius Pivorun, kuris paskambino bičiuliui vairuojančiam reanimobilį ir pasitikslino, ką daryti ir ėmėsi gaivinti. Visą mėnesį negalėjau net čiaudėti nes buvo nemažai sulaužytų šonkaulių, tačiau mane praktiškai išlupo iš mirties nagų“, – sako G. Drukteinis.

Kol jis buvo gaivinamas, atvyko greitoji pagalba. „Kaip suprantu, dar kartą numiriau, ten buvau atgaivintas, o vėliau užšaldytas, mano temperatūra buvo dirbtinai sumažinta iki 32 laipsniu, kad nustotų mirti smegenų ląstelės. Įkritau į komą, iš kurios po poros dienų buvau pažadintas“, – apie tai, kas vyko pirmosiomis dienomis pasakoja G. Drukteinis.

Jis dar ilgai atsimins tą akimirką, kai po dviejų dienų komos, pabudęs pamatė savo kūną, apraizgytą vamzdeliais ir šalia lovos stovinčių artimųjų veidus. Graudinosi ir žmona, ir dukra bei brolio šeima.

„Nenorėjau patikėti, kad tai iš esmės vyksta. Tokiomis akimirkomis supranti, kad tu labai rūpi savo artimiesiems, ko galbūt anksčiau nei supratai, nei vertinai. Ir kai nutinka nelaimė, jie nukenčia ne ką mažiau nei tu“, – Giedrius prisimena pirmus patyrimus atsibudus reanimacijoje.

Beje, pirmosios jo mintys buvo susijusios su tuo, kur yra jo mobilusis, ar dar spės nuvykti į suplanuotus susitikimus ir pan. – jis negalėjo patikėti tuo, kas vyko ir norėjo savo gyvenimą tęsti nuo akimirkos, nuo kurios gyvenimas buvo nutrūkęs.

„Staiga susižinai, kad ta diena jau yra kažkur praeityje, o tu esi po infarkto. Vis dėlto, labai šiltas jausmas apima pamačius, kiek daug žmonių tavimi rūpinasi. Tada suvoki, kad galbūt pats infraktas nėra kažkokia agonija ar labai baisi mirtis, tačiau labai daug skausmo tu suteiki artimiesiems“, – sako jis.

Galbūt todėl Giedrius pakeitė požiūrį ne tik į savo mitybą, artimųjų meilę ir rūpestį, bet ir į darbus televizijoje, šmėžavimą ekrane, žurnalų puslapiuose, žinomumo siekiamybę.

Visa ta įtampa, emocinis laukas, būdingas televizijai, ir aktyvus žurnalistinis darbas, sako, neabejotinai prisidėjo prie to, kas įvyko.

„Nors tai nėra fiziškai sunkus darbas, tačiau visas tas šou verslas turi vieną blogybę, kurios į jį patekti besistengiantys jauni žmonės nesuvokia, – šis verslas negarantuoja jokios ateities. Tai, kad šiandien puoši žurnalo viršelį ar rodaisi kokios nors laidos vinjetėje, nereiškia, kad taip bus ir rytoj – jaunoji karta eina įkandin. Ta ateities nežinomybė kelia stresą. Aš nebuvau išimtis – gyvenau toje pačioje įtampoje“, – atvirai prisipažįsta G. Drukteinis.

Aplinkiniai jam sako, kad išgyvenęs po infarkto ir likęs toks, koks buvo, o ne prikaustytas prie lovos, jis matyt dar turįs kažkokią ypatingą misiją.

Bandau rasti atsakymą, nes žmonės man dažnai mėgsta uždavinėti šį klausimą, kalba Giedrius. Tačiau kad ir kiek suktų galvą iki šiol dar negali rasti atsakymo. O kol mąsto apie būties prasmę ir gyvybės bei mirties santykius, stengiasi daug vaikščioti, skaityti ir ramiai gyventi.

„Leidžiu laiką sodyboje, gamtos apsuptyje, su čiulbančių paukštelių choru, ežiukais. Trumpai tariant, kaip mūsų protėviai. Daug vaikštau, nustatytu laiku valgau, daug skaitau ir rašau. Nors, esu prirašęs tiek tekstų, kad jau nebejaučiu malonumo rašydamas. Gyvenu kaip paprastas pilietis“, – sako žurnalistas.

Gyvenam nesuprasdami, kad silpstam kiekvieną gyvenimo akimirką.

Tokiu paprastu eiliniu piliečiu tapęs garsusis G. Drukteinis neslepia ir savo svarstymų kam iš jo patirtos šiurpios istorijos gali būti naudos. Jis mano, iš to, kas jam nutiko, gali pasimokyti ne tūkstančiai, o šimtai tūkstančių, netgi milijonai žmonių.

„Aišku, Dievas man skyrė šitą sunkų išbandymą, ypač, mano artimiesiems. Tačiau tikiu, kad pavyzdys tikrai kažkam padės mesti rūkyti, atsisakyti riebių ir cholesterolio turinčių produktų, pradėti elgtis padoriau ir garbingiau. Nes aš per tai perėjau ir aš esu čia“ – įtaigią kalbą sako Giedrius ir visiems linki nusiraminti bei neskubėti gyventi.

„Noriu palinkėti neskubėti gyventi. Neatidėlioti nieko rytdienai, kadangi net ši diena gali būti paskutinė – gyvenimas yra neįtikėtinai trapus dalykas. Galbūt mūsų misija – atlikti tai ir pragyventi taip, kad nemirtum niekada.

Juk Holivude sakoma, kad žmogus miršta du kartus – pirmą kartą tada, kai išleidžia paskutinį kvapą, antrą – kai jo vardas istorijoje paminimas paskutinį kartą. Pagal tokį suvokimą, kai kurie žmonės iki šiol negali numirti. Tačiau man atrodo, kad mūsų gyvenimas toks ir turėtų būti“, – sako G. Drukteinis.

„Stilius“ – šeštadieniais 19.30 val. per LRT TELVIZIJĄ ir portale LRT.lt. Vedėja Violeta Baublienė.

Visas pokalbis – LRT TELEVIZIJOS laidos „Stilius“ įraše.

Stilius. Giedrius Drukteinis: baisiausia – staigus suvokimas, kad esi mirtingas, o mirtis – visai šalia