Veidai

2019.08.26 08:09

LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas: mano darbas – malonus galvos skausmas

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2019.08.26 08:09

„LRT tapo džiugiu galvos skausmu“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Labas rytas, Lietuva“ juokais sakė LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas, vienai dienai tapęs laidos vedėju ir atsakęs į žiūrovų klausimus. Beje, jis neseniai sugrįžo iš kelionės, į kurią leidosi įkvėptas Norvegijos nacionalinio transliuotojo.

– Kai visi keliauja pasimėgauti šiluma ir jūra, jūs vos prieš porą savaičių sugrįžote iš už poliarinio rato.

– Kelionei po Norvegijos fjordus įkvėpė Norvegijos nacionalinis transliuotojas – pasaulyje vis populiarėjanti lėtoji televizija, kai visą parą transliuojamas koks nors gamtos peizažas, paukščiai, per kalnus riedantis traukinys ir pan.

Žmonės tai žiūri, nes panašūs vaizdai ramina. Manau, kad dėl tos paties priežasties žmonės mielai žiūri savaitgalio rytais per LRT rodomą dokumentiką.

Taigi Novegijos nacionalinis transliuotojas darė savotišką eksperimentą: su pritvirtinta kamera plaukė per fjordus ir jos fiksuojami vaizdai buvo transliuojami 136 valandas.

Ta transliacija sulaukė didžiulio pasisekimo, ypač savaitgalį, kai tas kanalas tapo žiūrimiausiu šalyje.

Įsitikinau, plaukiant nesinori palikti laivo denio, iš kur atsiveria nuostabūs gamtos vaizdai.

Gali ištisas valandas klausytis muzikos ir tiesiog grožėtis. Tai nuostabi patirtis – rodos, atsijungi nuo išorinio pasaulio ir tiesiog dairaisi. Ir taip keliaudamas keltas buvo kirtęs poliarinį ratą.

– Kokių idėjų ar įkvėpimo parsivežėte?

– Supratau, kad ne visada reikia skubėti. Neskubėti gali ir televizija. Gyvename dideliu tempu, skubame, lekiame, naujienos keičia viena kitą, o kartais pravartu sustoti ir kažką pagalvoti.

Nenustebčiau, jei ir LRT kada nors parodys kokį nors lėtą vaizdą, kai bus galima tiesiog ramiai stebėti Neringos kopas ar skraidančius kormoranus.

– Ar baltųjų meškų nesutikote?

– Aš jų nemačiau, bet jei norite arktinių kelionių įspūdžių, Norvegija turbūt yra geriausia šalis, nuo kurios galite pradėti. Būtent nuo ten prasidėjo daugelis arktinių ekspedicijų.

Beje, paplaukus šiek tiek toliau, nei aš buvau nukeliavęs, galima pamatyti ir baltąsias meškas. Planuojantys ilgesnę kelionę gali laivu nukeliauti į Svalbardo salyną, kurio garsiausia sala yra Špicbergenas, ir ten baltųjų meškų yra.

– Kaip sekėsi jūsų organizmui prisitaikyti prie klimato?

– Prisitaikyti nereikėjo, tiesiog yra ganėtinai neįprasta, kai išplauki iš miesto, kuriame 23 laipsniai šilumos, ir vos per penkias dienas atsiduri mieste, kuriame temperatūra siekia vos devynis laipsnius.

Vieną dieną vaikštai su marškinėliais, o po kelių dienų jau tenka pagalvoti apie šiltą megztinį, striukę, žieminę kepurę. Žinoma, tai ir neįprasta, ir įdomu.

– Ką Norvegijoje apie globalinį atšilimą kalba vietiniai?

– Žmonės Norvegijoje pasakojo, kad vandenynai yra labai užteršti, ypač plastiku. Tarkime, daugumos nugaišusių gyvūnų skrandžiuose randama plastikinio butelio dalys, maišelio atplaišos ir pan.

Be to, plastikas nėra vien tik maišeliai ar puodeliai – mikroplastiko randama ir, pavyzdžiui, dantų pastoje. Mikroplastikas taip pat patenka ir į dirvožemį ar vandenis.

– LRT jums tapo džiaugsmu ar galvos skausmu?

– Tai yra džiugus galvos skausmas. Malonu ir gera rūpintis tuo, kas patinka, čia dirbti labai įdomu, todėl galvoti apie kasdien kylančius iššūkius yra maloniais skausmingas darbas. (Juokiasi.)

– Ar taikytumėtės į generalinio direktoriaus poziciją?

– Manau, kad ne. Ta pozicija reikalauja didelės atsakomybės ir ištvermės, labai stiprių nervų. Man labiau patinka padėti generalinei direktorei, bet pats šių pareigų tikriausiai nenorėčiau.

– Jei būtų galima atsukti laiką atgal, ką pakeistumėte?

– Manau, kad nieko. Galvoju, kad reikia galvoti ne apie praeitį, o veikiau apie tai, ką galima pakeisti tolesniuose žingsniuose ateityje. Praeitis yra labai gražus prisiminimas, tačiau pokyčius reikia daryti žengiant pirmyn.

– Vis dėlto, tikriausiai esate vienas tų, kurie geriausiai žino, kas žiūrovų laukia naujame sezone. Taigi, ko galima tikėtis?

– Tegul žydi laisvė. Juo ir bus paženklintas visas sezonas, prasidėjęs Baltijos kelio 30-mečio minėjimu. Dar šiame sezone minėsime ir atstatytos nepriklausomybės 30-metį, tad po Naujųjų netrūks ir su šia proga susijusio turinio.

Iki tol stengsimės prisiminti įvykius, kurie prieš tris dešimtmečius vyko ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Regione tuo metu buvo permainų metas: griuvo Berlyno siena, pasikeitė valdžia Lenkijoje, vyko kiti reikšmingi įvykiai.

Žinoma, turime ir daugiau sezono naujienų – unikalų projektą „Ypatingas būrys“, kuriame žmonės su negalia bandys įveikti sudėtingas kariuomenės užduotis.

Projekto tikslas, parodyti, kad tėvynę gali ginti kiekvienas, viskas priklauso nuo ryžto ir dvasios stiprybė. Be to, tikiuosi, kad „Ypatingas būrys“ pakeis ir pačių neįgaliųjų požiūrį – jie supras, kad gali toliau džiaugtis gyvenimu.

– Panašių projektų bus ir daugiau?

– Naujame sezone bus nemažai projektų, turinčių socialinį atspalvį. Be jau minėto „Ypatingo būrio“, bus ir „Gyvenimo spalvos“, kurioje gerai žinomi veidai bus pakviesti apsilankyti vaikų globos namuose, gyvūnų prieglaudose, susitiks su sergančiais ar pan.

Tikimės, kad žinomų žmonių pavyzdys primins, kad kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie savanoriškos veiklos, daryti gerus darbus. Ir tai nėra sudėtinga.

Taip pat eteryje išvysite laidą „Gyvenimas be skolų“, kuri, tikimės, padės didinti žmonių finansinį raštingumą.

Ne visi žino, kaip planuoti savo finansus ir gyvena šia diena, nors mes kiekvienas turime išmokti gyventi taip, kaip leidžia mūsų galimybės ir pajamos. Pasakodami konkrečių žmonių istorijas siekiame parodyti, į ką dėmesį turėtų atkreipti kiekvienas ir kaip galima išspręsti kai kurias problemas.

Visas pokalbis – vaizdo įraše (nuo 6.27 min.):

„Labas rytas, Lietuva!“ I dalis. Sezoninės gėrybės mūsų lėkštėse: braškės salotose? Tikrai taip!

Pokalbio tęsinys – vaizdo įraše (nuo 19.57 min.):

„Labas rytas, Lietuva!“ II dalis. Gytis Oganauskas: teršiame aplinką ne tik buteliukais ar šiaudeliais, bet ir mikro plastiku, pavyzdžiui, skalaudamiesi dantis
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt