Veidai

2019.09.04 07:33

Modestas Pitrėnas: esu daugiau nei dirigentas

LRT RADIJO laida „Vasaros popietė“, LRT.lt2019.09.04 07:33
Vasaros popietė. Dirigentas Modestas Pitrėnas: anksčiau svajojau tapti gydytoju, mat imponavo „lindimas“ į žmogaus vidų – bet dabar darau tai kitaip

Dirigentas Modestas Pitrėnas svajojo tapti mediku. Pasinerti į žmogaus vidų – kerintis ir pagarbus dalykas. Tačiau, kaip sako LRT RADIJO laidoje „Vasaros popietė“, ir dabar preparuoja žmonių sielas. Vis dėlto jis teigia esantis daugiau nei dirigentas, ir meluoti, kad jo gyvenimas – vien muzika, neketina, nes tai nebūtų nuoširdu.

M. Pitrėną kalbina LRT RADIJO laidos „Vasaros popietė“ vedėjos Ugnė Galadauskaitė ir Gabrielė Martirosian.

– Ar jums patinka kalbėti apie muziką ar dirbant tokį darbą nebesinori?

– Kalbėti apie muziką sunku, kai ja užsiimi kiekvieną dieną, kasdien ją „operuoji“: analizuoji, ja gyveni, apie ją mąstai. Šituos dalykus verbalizuoti dažniausiai būna labai sunku.

Pasinerti į žmogaus vidų skalpelio būdu ar kitais įdomiais metodais – tikrai labai kerintis, atsakingas, pagarbus dalykas.

– O gal yra kokia kita sritis, apie kurią mielai kalbėtumėte?

– Nebūsiu tas žmogus, kuris sakys, kad gyvenimas buvo vien muzika. Nemanau, kad tai nuoširdu. Gyvenimas daug įdomesnis nei vien tik muzika. Tai ir šeima, ir draugų ratas, ir visokie subinteresai, kurie kartais nuneša stogą ir tavo laisvalaikį. Esu daugiau negu dirigentas.

– Esate kada pagalvojęs, jei ne ši profesija, kuo būtumėte?

– Norėjau pasukti mediko keliu. „Ėjimas“ į žmogaus vidų, chirurgija man kažkodėl visą laiką atrodė įdomi. Dabar taip pat kažkuria prasme muzikuodami preparuojame žmonių sielas. Bet pasinerti į žmogaus vidų skalpelio būdu ar kitais įdomiais metodais – tikrai labai kerintis, atsakingas, pagarbus dalykas. Medicinoje gali būti letalinių baigčių – tas mane labai žavi ir kartu sukelia didelę pagarbą.

– Kokių turite svajonių, tikslų dabar?

– Būtų kažkas negerai su manimi, jeigu jų nebūtų. Jie turi žmogų lydėti visą gyvenimą, kitaip gresia ankstyva dvasinė mirtis. Visada savyje reikia atrasti kažką netikėto, pabandyti tai ištransliuoti aplinkai: ir šeimos, ir profesiniame rate.

– Ką reiškia surasti kažką netikėto?

– Bandau visko ieškoti savyje. Tai nėra šašų krapštymas, bet bandymas bendražmogišką skaitytą, girdėtą patirtį perteikti per muziką. Jei tavo patirtis surezonuoja su kitų, įvyksta labai stebuklingi dalykai, kurie suartina.

Artumas – esminis dalykas būnant menininku. Menininkas – emocijų žmogus. Jei [emocija] teisingai ištransliuota, ji vienija arba atskiria, ir tada supranti – ne pakeliui.

Džiaugiuosi, kad stoviu į publiką nugara. Tai padeda nugalėti baimes.

– Dirigento stovėjimas prieš orkestrą nugara į publiką, didžiulė energija, nesibaigiantis įkvėpimas visiems muzikantams, kurie nenuleidžia nuo jūsų akių, atsidavimas – tai atrodo taip magiška. Apmaudu, kad matosi tik dirigento nugara. Visas jūsų veidas, rankos – kupinos energijos ir entuziazmo.

– Taip, bet kartu tai ir labai teisinga pozicija. Publika turi atsiriboti nuo to, ką mato. Ji turi išgristi tai, ką dirigentas bando pasakyti savo gestikuliacija. Visais atvejais džiaugiuosi, kad stoviu į publiką nugara. Tai padeda nugalėti baimes.

– Visai neseniai iš prezidentės Dalios Grybauskaitės gavote valstybinį apdovanojimą. Kiek jums svarbūs tokie apdovanojimai ir ką laikote pačiu didžiausiu įvertinimu?

– Valstybiniai apdovanojimai svarbūs ir reikalingi. Taip įvertinamas ne vien aš, bet ir muzikinė konjunktūra, muzikinis pasaulis mano asmenyje. Bet man ypač svarbu turėti gerą asmeninį kontaktą su kolektyvais, su kuriais dirbu, ir publika, kuri ateina į koncertus.

– LRT naujojo sezono šūkis – „Tegul žydi laisvė“. Kas jums yra laisvė?

– Man laisvė yra mylėti ir išpažinti savo tiesas, mintis, jausmus tiems, kurie tai nori išgirsti. Laisvė gali skleistis visuose mano gyvenimo pjūviuose. Džiaugiuosi, kad žinau, kas yra nelaisvė. Tada aš laisvę žymiai labiau vertinu.

Visas pokalbis – laidos įraše (nuo 3.07 min.).

Parengė Indrė Česnauskaitė.