Veidai

2019.08.15 19:00

Giedrius Nakas: būtų neįdomu, jei „Titanikas“ skęstų tik truputį arba žmonės įsimylėtų tik iš dalies

Julija Mackevičiūtė, LRT.lt2019.08.15 19:00
Pakartot. Pianistas Giedrius Nakas

Pianistas ir kompozitorius Giedrius Nakas – charizmatiškasis džiazo vėliavnešys, kurį galima išvysti vienoje scenoje su „Saulės kliošu“, Jurga Šeduikyte ir daugeliu kitų atlikėjų. Tiesa, koncertinė pusė – tik fasadas, už kurio ir magiškas kūrybos procesas, ir muziką inspiruojanti patirtis, o kartais ir vienatvė.

Romantika, mūza ir savęs išgryninimas

Girdint G. Nako muziką, nesunku pastebėti dominuojančią romantinę giją: kartkartėmis ir pačiam atlikėjui būna keista dėl atsirandančių muzikinių idėjų, kurios, regis, neprimena nei to, kokios muzikos jis klauso, nei to, ką šiuo metu išgyvena. „Kartais išeina labai jautri, intymi, romantinė muzika, bet aš neabejoju, kad iš dalies ir pats toks esu“, – sako G. Nakas.

Paklaustas apie mūzą, G. Nakas atskleidžia – dažnai tai būna ne vienas žmogus. Džiazo meistrą įkvepia ir kultūriškai skirtingi miestai, ir tylinti gamta ar net instrumentai, tačiau svarbiausias akstinas – pati muzika bei sutikti žmonės, turintys gausų istorijų bagažą.

Susipykęs tikrai nepuolu rašyti piktos dainos.

„Neretai nutinka taip, jog prie savojo išgyvenimo aš prijungiu ir kitų patirtis, ir tokiu būdu išgaunu kur kas efektyvesnį rezultatą. Juk būtų neįdomu, jei „Titanikas“ skęstų tik truputį arba žmonės įsimylėtų tik iš dalies. Patirtims ir nuotykiams muzikoje reikalinga drama“, – dėsto atlikėjas G. Nakas.

Atlikėjas kūrybinio išsigryninimo ieško vienumoje. Pasak G. Nako, jis gali ir savaitę užsiimti tik viena idėja.

Santykiai ir gausus potyrių bagažas – medžiaga muzikai išgauti

Paklaustas, ar santykiai turi įtakos muzikos kūrimui, G. Nakas teigia manąs, kad tai nėra esminis faktorius, inspiruojantis naujo kūrinio atsiradimą. Nors dabar yra vienišas, kompozitorius sako, kad muzikoje santykių potyriai gali atsirasti kur kas vėliau, o ne tą pačią akimirką.

„Susipykęs tikrai nepuolu rašyti piktos dainos (juokiasi), o tikro įsimylėjimo nepamirštu ir po daug metų“, – atvirauja G. Nakas. Šiuo metu pianistui kūriniuose įdomu vaizduoti ne tik gilias, tikras patirtis, bet ir flirtuoti su fikcija.

Po Niujorko man nebaisus jau joks kitas miestas.

G. Nakas, paauglystėje kiek kritiškai žiūrėjęs į rašytojo Justino Marcinkevičiaus mintį, neva menas kyla iš skausmo, dabar pritaria šiai idėjai: „Maniau, kad tai viso labo lietuviška kančios filosofija. Tiesa, Vakarų kultūroje dažnai kančios taip pat objektyviai atsisakoma ir žmonės tarsi patys neinicijuoja širdgėlos, jei jos nereikia.

Tačiau laikui bėgant suvokiau, kad sunkesnės patirtys yra daugiau duodančios ir labiau inspiruojančios. Manau, jog menininkas, turintis didesnį potyrių bagažą, ilgiau neišsisems ir turės daugiau kūrybinio potencialo.“

Pasak G. Nako, menininkas savo kūrybos procese gali naudoti tik vieną, bet labai ryškų išgyvenimą ir nesustodamas jį plėtoti: „Asmeniškai man didelius išgyvenimus sukėlė studijų laikotarpis Niujorke – į milijoninį miestą nuvykau vienas, turėjau viskuo pasirūpinti pats, kita vertus, mane supo geriausi pasaulio muzikantai, o po Niujorko man nebaisus jau joks kitas miestas.

Ta patirtis mane labai daug išmokė ir iš esmės pakeitė daugelį mano įsitikinimų – tiek muzikinių, tiek visos pasaulėžiūros.“

Kūrybinis procesas: žanrų sąveika, tėčio kritika ir Cicinas

Pasakodamas apie savo atliekamą muziką, G. Nakas pabrėžia, kad jo interesų laukas – platus, todėl ir kūrybiniame repertuare, regis, pasitaiko paradoksaliai nesuderinamų elementų.

„Kartais gali pasirodyti, kad skirtingų žanrų bruožai nedera vienas su kitu, bet juk visa tai yra vienas pasaulis, kuriame koegzistuoja skirtingi dalykai. Nebūtina lankytis vien tik Filharmonijoje arba mėgti vien tik Rytį Ciciną – gyvenimas tuo ir žavus, jog tas pats asmuo galbūt gali mėgti ir Filharmoniją, ir R. Ciciną“, – filosofuoja pianistas.

G. Nako tėtis – žymus kompozitorius Šarūnas Nakas. Paklaustas, ar sulaukia tėčio kritikos, G. Nakas šypteli ir pasakoja: „Nėra buvę, kad pasakytų, jog sukūriau visišką nesąmonę, tačiau, kai paprašiau paklausyti mano naujo albumo, siūlė vieną kūrinį išimti. Tėčiui pasirodė, kad tas kūrinys nedera šalia visų kitų. Aš jo nepaklausiau ir kūrinys vis tiek atsirado mano albume, o koncertuose jis tapo hitu.“

Prisižiūrėjęs savo mėgstamų atlikėjų, užsisakiau skrybėlę.

Nors jau ilgus metus muzikuoja, G. Nakas sakosi neturįs savo specifinės kūrybos formulės: „Muzikinės idėjos atsiranda praktikuojantis ar klausant kitų muzikos, kada išgirstu mano ausiai gražų sąskambį, – tokiu atveju noriu išsaugoti tą garsą, užfiksuoti jį ar išplėtoti.“

Investicijos į išvaizdą, gerbėjų dėmesys ir ateities ambicijos

Neabejotina, jog G. Nakas – vienas žavingiausių Lietuvos atlikėjų, kerinčių ne tik savo skambinamais kūriniais. Tiesa, paties pianisto paklausus, kiek šis investuoja į savo išvaizdą, nuskamba atsakymas: „Labai minimaliai. Niekada specialiai nekūriau savo įvaizdžio. Prisižiūrėjęs savo mėgstamų atlikėjų, užsisakiau skrybėlę, bet net ir šis aksesuaras kurį laiką tūnojo namuose, tik vėliau ėmiau ją dėvėti koncertuose.“

G. Nakas pasakoja paprastai nemėgstantis puoštis, o rinkdamasis, ką apsirengti, turi štai tokią formulę: „Kai reikia kur nors eiti, atsidarau spintą ir pagriebiu šį tą. Išvaizda man yra viena iš išraiškos formų, bet skiriu jai maksimaliai mažai laiko.“

Turiu kuklią svajonę – bent trečdalį laiko per metus keliauti užsienyje ir rengti koncertus.

Būtų galima spėti, jog atlikėjas, pasirodantis kartu su žymiosiomis Lietuvos muzikos grupėmis ir rengiantis savo koncertus užsienyje, sulaukia apsčiai gerbėjų dėmesio. Tačiau atlikėjas neigia visuomenėje vešintį mitą: „Tiesa, kad atlikėjai gauna daugiau dėmesio, bet dažniausiai tik koncerto metu.

Po koncerto klausytojai tampa kuklūs, gal mano, kad negali prie manęs prieiti ir užkalbinti. Drįsčiau pasakyti, kad tai, jog pasirodai didelėse scenose, netgi užveria duris normaliam, paprastam bendravimui.“

G. Nakas – neabejotinai dabarties žmogus, kuriantis ir gyvenantis šia minute. Paklaustas apie ateities planus ir ateičiai projektuojamas ambicijas, atlikėjas susimąstė: „Po penkerių metų norėčiau, kad didžiąją mano koncertinio repertuaro dalį sudarytų mano paties kurta muzika. Dargi turiu kuklią svajonę – bent trečdalį laiko per metus keliauti užsienyje ir rengti koncertus.

Iš tiesų, sunku pasakyti, ko tiksliai tikiuosi iš ateities. Gyvendamas Niujorke suvokiau – bėgdamas maratoną, varžaisi tik su savimi ir svarbiausia – mėgautis pačiu bėgimu. Taip ir gyvenime – man gera, kad turiu dalykų, kurie mane domina, džiugina, įkvepia ir kelia iššūkius dabar, o kas bus ateityje – bus matyt.“

G. Nako muzikos galite paklausyti LRT RADIJO laidos „Pakartot“ įraše (straipsnio viršuje).