„Esu girdėjusi, kad mano valgymo įpročiai kažkam atrodo labai keisti, bet aš taip nemanau“, – sakė Marilyn Monroe viename interviu, išspausdintame 1952-aisiais pasirodžiusio žurnalo „Pegeant“ numeryje. Tąkart M. Monroe papasakojo, kaip rūpinasi savo figūra, mankštinasi ir ką valgo pusryčiams.
Prieš 57-erius metus, rugpjūčio 5-ąją, M. Monroe buvo rasta negyva savo namuose. Aktorė ir atlikėja garsėjo dramatiška gyvenimo istorija, pašėlusiomis meilės istorijomis, o taip pat ir savo seksualumu. 1952-aisiais pasirodžiusio žurnalo „Pegeant“ numeryje – M. Monroe pasakojimas apie tai, kaip ji rūpinosi savimi, sportavo ar ką valgė pusryčiams.
„Jei atvirai, savo figūros niekada nelaikiau išskirtine. Iki šiol aš apie ją išvis beveik negalvojau. Vienintelis mano rūpestis būdavo užtektinai pavalgyti, tačiau dabar ėmiau rūpintis dėl to, kad valgau per daug. Niekuomet nesukdavau galvos dėl mankštos, o dabar bent 10 minučių rytais treniruojuosi su nedideliais svoriais. Pratimus raumenims, kuriuos noriu sutvirtinti, susigalvojau pati.
Kiekvieną ryta išsivaliusi dantis ir nuo veido nupraususi miego likučius atsigulu ant grindų šalia lovos ir pradedu treniruotis. Pirmasis pratimas, kurį atlieku, skirtas sutvirtinti krūtinės raumenis. Pasiimu 2 kilogramų svarmenį, ištiesiu rankas į šonus, o tada keliu ir suglaudžiu jas tiesiai virš savo galvos. Pratimą lėtai atlieku 15 kartų.
Tą patį pratimą pakartoju dar 15 sykių, tik šįkart pradedu laikydama rankas virš galvos. Toliau 45 laipsnių kampu nuo grindų pakėlusi rankas sukioju svarmenis ratais tol, kol pavargstu. Sportuodama neskaičiuoju, nes jei būčiau nusistačiusi tam tikrą ribą, pratimo atlikti man nepavyktų“, – pasakojo ji „Pegeant“ žurnalui.
Ji pasakoja niekada nemėgusi lauko sporto šakų, netroškusi žaisti teniso ar golfo, plaukioti. „Šiuos dalykus paliksiu vyrams. Nors Kalifornijoje įdegęs kūnas ir madingas, nemanau, kad šviesi oda yra mažiau patraukli ar sveika. Esu prieš stiprų įdegį, nes mėgstu išlikti šviesių bruožų“, – sakė ji.
Save aktorė vadino iš prigimties lėta ir nemėgstanti kažko daryti paskubomis ar jausdama įtampą.
„Ryte man labai sunku išsiropšti iš lovos. Sekmadienį – dieną, kai ilsiuosi – kartais išsibudinu tik per porą valandų, nes mėgaujuosi kiekviena tingaus snūduriavimo akimirka. Priklausomai nuo to, ką veikiu, naktį miegu penkias – dešimt valandų.
Miegu labai didelėje viengulėje lovoje tiek žiemą, tiek vasarą užsiklojusi viena stora antklode. Miegodama niekada nevilkiu pižamų ar naktinių marškinių, nes jie man trukdo“, – apie ryto ritualus pasakojo garsi moteris.
Nors yra girdėjus, kad jos valgymo įpročiai atrodo keisti, ji pati taip nemanė: „Prieš lįsdama po dušu, dieną pradedu užkaisdama pieną. Kai jis sušyla, į pieną įmušu du kiaušinius, juos išplaku šakute ir geriu šį gėrimą kol rengiuosi. Dar išgeriu įvairių vitaminų tabletę – abejoju, ar koks nors gydytojas galėtų pasiūlyti maistingesnius pusryčius skubančiai moteriai.“
Ji pasakojo, kad vakarieniaudama namuose, sustodavo parduotuvėje ir pasiimdavo kepsnį, ėrienos kotletų arba kepenėlių, kuriuos išsikepdavo elektrinėje orkaitėje savo viešbučio kambaryje.
„Prie mėsos dažnai suvalgau keletą šviežių morkų, man jos niekada nepabosta. Turbūt gerai, kad rimčiausiai valgau dieną, nes pastaruoju metu važiuodama namo iš vaidybos pamokų įpratau sustoti ledainėje ir pasilepinti ledų desertu.
Esu tikra, kad negalėčiau sau leisti šios privilegijos, jei didžiosios mano mitybos dalies nesudarytų baltyminiai patiekalai“, – sakė ji interviu 1952-ųjų žurnalo numeryje.
