Jei galite gerti kavą ar valgyti šokoladą, galite ir vaidinti. Taip specialiųjų poreikių turintiems žmonėms sakė Dauno sindromą turintis aktorius Jamesas Martinas. Šiemet jis atliko vieną iš pagrindinių vaidmenų airių filme „Ups and Downs“, kuriam turėjo išmokti 58 puslapius teksto, rašoma BBC.com.
Šiais metais pasirodžiusios airių dramos „Ups and Downs“ aktorius, Dauno sindromą turintis 27-erių J. Martinas, šią savaitę apsilankė vaikų su specialiaisiais poreikiais mokykloje. Čia jos auklėtiniams buvo surengta speciali filmo peržiūra. Aktorius dalijosi patirtimi ir stengėsi įkvėpti nenuleisti rankų, rašoma BBC.com.
Airių dramoje pasakojama apie merginą vardu Rosie, kuri leidosi į kelionę automobiliu ir drauge pasiėmė Dauno sindromu sergantį brolį, trokštantį daugiau laisvės bei nepriklausomybės. Tačiau toks merginos poelgis įsiutino pernelyg sūnumi besirūpinančią motiną.
„Tikiuosi, kad matydami mane televizijos filme, ir kiti žmonės, turintys dauno sindromą jaučiasi įkvėpti. Tikiuosi, būsiu jiems savotiškas pavyzdys “, – portalui belfasttelegraph.co.uk sakė aktorius.
Tą pačią žinutę pagrindinio vaidmens atlikėjas J. Martinas stengėsi perduoti ir specialiųjų poreikių mokyklos auklėtiniams. Jis pasakojo, kad turėjo įsiminti 58 puslapius teksto, ilgas darbo valandas praleido filmavimo aikštelėje, tačiau vaidmens kūrimą jis vadina labai smagia patirtimi.
„Jei galite valgyti šokoladą ar gerti kavą, vadinasi, galite vaidinti. Žmonės neturėtų jums sakyti, kad negalite vaidinti, nes jūs galite“, – sakė aktorius, jau besifilmuojantis naujame filme „Marcella“.
Dar anksčiau šiemet portalui BBC.com aktorius yra pasakojęs, kad kai jam buvo pusantrų metų, gydytojas jo tėvus įspėjo – gali būti, kad berniukas niekada nekalbės. Tačiau kalbėti jis pradėjo, o būdamas paaugliu pradėjo ir vaidinti. Ne vienerius metus jis lankė dramos būrelį, o praėjęs atrankas, gavo ir pirmuosius savo vaidmenis.
„Dauno sindromas manęs niekada nestabdė. Aš visada mėgau vaidinti, žaisti regbį ar plaukioti. Turiu draugų, taip pat turinčių Dauno sindromą, drauge dažnai leidžiame laiką. Iš tiesų žmonėms, turintiems šį sindromą, svarbiausia jaustis visuomenės dalimi. Jie taip nori jaustis lygus, labiau matomi ir tai yra suprantama“, – portalui sakė J. Martinas.
