Veidai

2019.07.29 07:09

Muzikos nuolat lydima Jurga tik atradusi tylą sugebėjo išgirsti save

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2019.07.29 07:09

„Manyje vis dar gyvena vidinis vaikas, kuris svajoja, kažko laukia, taip pat ir maištaujanti paauglė. Kai reikia, tie vidiniai personažai man padeda“, – portalui LRT.lt sako atlikėja Jurga Šeduikytė. Nuolat garsų ir muzikos apsupta atlikėja sako, kad geriausiu poilsiu ir terapija pastaruoju metu jai tapo tyla.

– Nors esame įpratę matyti jus ant scenos, apsuptą muzikos ir garsų, tačiau neseniai buvote stovykloje, kurioje leidote laiką su savimi, be miesto triukšmo ir netgi be žodžių. Kodėl nutarėte išvykti į tylos stovyklą?

– Kai pasirenki tokią viešą, aktyvią profesiją ir nuolat tenka bendrauti su daugybe žmonių, reikia rasti būdų, kaip kokybiškai atitrūkti ir pailsėti. Net ir trumpas pabuvimas tyloje padeda suprasti, kaip iš tiesų jautiesi. Per tą visą chaosą žmogus pradeda savęs nebegirdėti.

Kartais bendrauju su viena jogos akademija, tad ir apsilankiau jos rengiamoje tylos stovykloje.

Iš tiesų per daug lengvai į pažintis nesileidžiu. Tačiau besišnekučiuodama su viena jogos mokytoja, jos pasiteiravau, kaip reikia pailsėti. Ji man atsakė, kad geriausias poilsis – priešingybė darbui.

Kadangi mano darbas susijęs su scena, garsu, daugybe žmonių, tam tikra atsakomybe, mano poilsis galėtų būti tiesiog buvimai vienai tyloje. Taip piešimas, rašymas ir tyla tapo mano poilsiu.

Taip pat skaitykite

Kai kurios dainos yra išsipildžiusios kone pažodžiui, nors parašytos dar prieš įvykstant tam tikriems dalykams

– Pasakojate apie tylą, nors daugelis vos tik grįžta namo įsijungia televizorių, muziką, kad tik nereikėtų būti tyloje...

– Iš tiesų žmonėms nereikia jokio garsinio fono. Jiems tiesiog atrodo, kad kitaip bus nejauku. Tyloje žmogus išgirsta save, o tai nebūtinai yra tai, ką norime girdėti. Pavyzdžiui, tai gali būti neišsakytos neigiamos emocijos.

Juk jei žmogus neišreiškia emocijos konkrečiam žmogui ir neįvardija, kad ji yra jo viduje, ten ji ir pasilieka. Susikaupusios emocijos gali tapti liga. Be vaistus išrašančio gydytojo, dar reikėtu kreiptis ir į psichologą arba ieškoti būdų išgirsti save ir suprasti, kas yra nepasakyta.

Būna žmonių, kurie patys nepastebi, jog greitai susierzina, yra pikti. Pyktis yra ženklas, kad metas kažką keisti. Jei žmogus šios problemos neišsprendžia, taip ir lieka piktas.

– Kai kuriuos savo albumus vadinate dienoraščiais, gal per kūrybą išsakote tas susikaupusias emocijas?

– Kūryba veikiau atskleidžia, ką aš norėčiau pamatyti. Jei išklausytumėte visas mano dainas, pamatytumėte, kad jose labai daug svajoju, noriu, kad taip būtų ir mano gyvenime, žinoma, nebūtinai tai įgyvendinama. Beje, kai kurios dainos yra išsipildžiusios kone pažodžiui, nors parašytos dar prieš įvykstant tam tikriems dalykams. Matyt, aš esu nuoširdi su savimi ir pajaučiu tai, kas mano viduje.

Naujausias mano albumas – geriausių dainų rinkinys tapo puikia proga peržiūrėti savo kūrybą. Visus mano kūrinius sieja dvi temos – motyvacinė (motyvuoju ir žmones, kurie klausosi) ir nukėlimas ten, kur yra geriau. Galbūt todėl aš ir filmus labai mėgstu žiūrėti, kartais fantastinius, kartais nebūtinai.

– Karjeros pradžioje jus daugelis vadino maištininke, kaip manote, ar vis dar maištaujate?

– Paauglystėje maištauti yra visiškai normalu, bet iš paauglystės reikia išaugti į tam tikrą brandą. Dabar, tikiuosi, kad tiek nebemaištauju, nebent tik ant scenos.

Vis dėlto, niekur nedingo vidinis vaikas, kuris ir toliau svajoja, laukia, tikisi ir verkia, kai ko nors nesulaukia. Mano viduje yra ir paauglė. Galbūt jie yra tai, kas jau praeita, viduje likę savotiški personažai, kurie prireikus ateina į pagalbą. Manau, kad tai nėra blogai, kartais reikia ir pamaištauti...

Tyloje žmogus išgirsta save, o tai nebūtinai yra tai, ką norime girdėti.

– Galbūt tas vidinis vaikas ar paauglė padeda susikalbėti ir suprasti dešimtmetį sūnų Adą?

– O taip! Šią vasarą labai daug laiko leidžiame su Adu. Drauge su juo parkūrinau, nors ir nemokėdama, ritausi per pievutes, šokinėjau per kliūtis. Ir man patiko! Žinau ir kokius kompiuterinius žaidimus Adas mėgsta, tik kartu žaisti nebandžiau. Be abejonės, labai svarbu su vaikais leisti laiką. Tiek, kiek vaikai būna mūsų gyvenime, mes jų gyvenime tikrai nebūname. Dažniausiai jie turi prisitaikyti.

– Esate ganėtinai liberali mama?

– Adas patvirtintų, kad esu liberali ir dažniau leidžiu nei draudžiu. Gal man pačiai vaikystėje buvo sudėtinga, nes mama mus, keturis vaikus, augino viena. Ji stengėsi būti kuo geresnė mama ir kai kuriais atvejais tiesiog perlenkdavo lazdą.

Žinau, kaip yra svarbu, kad tėvai pamatytų, kas yra tavo svajonės. Tai ir stengiuosi padaryti, Ado dažnai klausiu, kas jam patinka, siūlau jam pažinti įvairias veiklas.

– Mažiems vaikams mamos skiria labai daug laiko, o kai šie darosi savarankiškesni ir mažiau laiko bei dėmesio prašo iš tėvų, kai kurie tėvai nebežino kaip paleisti savo atžalas ir pasakoja, kad turi iš naujo atrasti save...

– Aš Adą stengiausi paleisti nuo pat pradžios. Sūnui esu pasakiusi, kad įspėtų mane, jei galvoja, kad braunuosi į jo erdvę. Kartą savo mobiliajame telefone jis pasidarė užraktą. Supratau, kad ten lįsti nebegalima.

Disciplina yra vienas esminių dalykų kūrėjo ir apskritai žmogaus gyvenime.

Vėliau perskaičiau, kad viena iš pagrindinių vaiko teisių – teisė turėti paslaptį. Todėl tėvai turi nesibrauti, netraumuoti, tuo pačiu išgirsti, kas vaikui svarbu. Reikia mokytis sukoncentruoti savo dėmesį, išvalyti nereikalingus dalykus iš savo vidaus.

Žmonės, ypač moterys, yra įpratę vienu metu daryti labai daug dalykų: skalbia, šnekasi, sprendžia svarbius gyvenimiškus klausimus ir pan.

Reikia nustoti tai daryti, nes žmogaus smegenys vienu metu nepaveža daugiau nei vieno dalyko – per daug informacijos žmogų užkrauna ir jis pripranta prie dėmesio skaldymo. Aš netgi Adui esu pasakiusi: „Nekalbėk su mama, jei ji nežiūri tau į akis.“ Esame nustatę tam tikras taisykles, kurios ir man, ir sūnui padeda.

– Paminėjote taisykles, nors dažnai stereotipiškai atrodo, kad kūrėjams nepatinka būti varžomiems taisyklių...

– Taisyklių reikia. Disciplina yra vienas esminių dalykų kūrėjo ir apskritai žmogaus gyvenime. Tarkime, kūrėjo darbas dažnai neapibrėžiamas konkrečiomis darbo valandomis. Tačiau esu ne tik atlikėja, priklausoma nuo koncertinės veiklos, turiu ir daugiau projektų, tad žinau, kaip svarbu jiems ruoštis ir paskirti tam laiko.

Dabar kiekvieną dieną skiriu pusvalandį tam, kad pasitikrinčiau, pagalvočiau, ar tą dieną galiu kažką gero nuveikti ir sukurti.

– Šiandien susiduriame ir su kitokiomis problemomis. Daugelis nemoka nieko neveikti arba nieko neveikdami jaučia sąžinės priekaištus. Ar jums būna akimirkų, kai jaučiatės „perdegusi“ ir leidžiate sau nieko nedaryti?

– Planuoju ir laiką su savimi. Tai labai svarbu, nes, jei aplinkiniams, šeimai, nepasakysi, kad dabar nori pabūti viena, niekas tokios galimybės ir nesuteiks. Reikia būti dėmesingais sau. Deja, dažnas žmogus net nepasakytų, ko jis konkrečiai nori. Net jei tas noras yra tiesiog padrybsoti ant sofos. Tam, kad išgirstum savo norus, turi suprasti, kaip jautiesi. O žmonės apie tai galvoti nelinkę.

Beje, jei esi užsisukęs darbuose taip, kad nebesupranti, kas esi, tuomet savo jausmus kas kažkiek laiko galima užsirašyti ir stebėti, kaip jie keičiasi. Juk žmogus yra gyvas, jis keičiasi, tik to nepastebi. Be to, jis nėra priklausomas vien tik nuo aplinkos, jo viduje – atskiras pasaulis. Todėl reikia klausytis. Kai įpranti klausytis savęs, įpranti kreipti dėmesį į savo norus.

Net ir trumpas pabuvimas tyloje padeda suprasti, kaip iš tiesų jautiesi.

– Atrodo, kad pažinti save yra nemenkas darbas – reikia pasistengti, išgirsti save, pagalvoti, kažką užsirašyti...

– Tas garsinis fonas, kurį įsijungiame vos tik sugrįžtame namo ir yra būdas pabėgti nuo to, kas esi – kai tave supa garsai, savęs nebesiklausai. Taigi, daug pastangų nereikia, tiesiog reikia pabūti tyloje, bent porą valandų per savaitę, tada pradėsite girdėti save. Tai jau žingsnis link pažinimo.

Jurga bus ir muzikinio pokalbių šou „Vakarėja su Martynu Stakumi“ viešnia. Laidas žiūrėkite penktadieniais 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

Taip pat skaitykite