„Birželio mėnesio susitikimo su jūra laukdavau kaip išganymo“, – sako operos žvaigždė, tarptautinių ir nacionalinių konkursų laureatė Nomeda Kazlaus. Nemažai laiko ir dabar mūsų šalies pajūryje praleidžianti menininkė dalijasi savo įspūdžiais ne tik apie Palangos J. Basanavičiaus gatvę, bet ir apie pažintį su Montserrat Caballe.
Palangoje liepos 12–15 dienomis vyko tarptautinis edukacinis projektas vaikams ir jaunimui „Nomedos Kazlaus vokalo ir aktorinio meistriškumo vasaros akademija“.
„Manęs dėmesys – o Palangoje aš jo nuolat susilaukdavau – nė kiek nevargina. Jį priimu kaip artisto priedermę, įpareigojimą, myliu žmones, todėl sekasi lengvai bendrauti“, – N. Kazlaus sakė „Palangos tiltui“ ir mielai atsakė į laikraščio redaktoriaus klausimus.
– Nomeda, kaip jus ir jūsų balsą veikia tropinės Lietuvos vasaros karščiai? (su Nomeda kalbėjomės birželio viduryje)
– Man pasaulyje teko koncertuoti ne viename pasaulio mieste, kur visą dieną, net iki gilaus vakaro, tvyro didelis karštis. Ypač gerai pamenu koncertus su pernai anapalin iškeliavusia mano scenos partnere ir labai artima man Montserrat Caballe, kai garsiausiame Ispanijos festivalyje Perelados ar Barselonos Grand Teatre del Liceu teko dainuoti tvyrant keturiasdešimties laipsnių karščiui.
Aš visą gyvenimą prisiminsiu, kaip Montserrat Caballe, pasaulio žvaigždė, ištiesė man – jaunai solistei – ranką, netgi daugiau – priėmė mane į savo šeimą ir atvedė mane į aukščiausius pasiekimus.
Esant tokioms aukštoms temperatūroms paprastai prieš koncertą stengiuosi išvengti saulės, ypač jos kaitriausių valandų – mieliau pabūnu uždarose vėdinamose patalpose. Žinoma, vandens buteliukas tokiais atvejais visada būna šalia manęs. Sunkaus maisto prieš koncertus taip pat privengiu – suvalgau tam tikrų vaisių ir išlieku žvali. Aišku, tinkama apranga – taip pat yra itin svarbu.
Labai mėgstu lininius drabužius – per karščius jie geriau nei medvilnė. Turiu kelias savo mėgstamas lino parduotuves, pajūryje – taip pat.
– Kaip dažnai vasarą jus galima išvysti J. Basanavičiaus gatvėje? Ar mieliau renkatės tylesnes vietas?
– Pastaruosius penkerius metus aš kiekvieną vasarą būnu Palangoje – mūsų akademija veikia nuo 2015 metų. Tad man tos savaitės čia – darbas, o to poilsio Palangoje – ne tiek jau daug. Atvirai pasakysiu, kad J. Basanavičiaus gatvėje tenka būti, bet gan retai.
Juk atlikėjas, ypač labiau pastebimas viešoje erdvėje, tarnauja žmonėms.
Jeigu klausiate apie dėmesį man, taip, aš jo susilaukiu. Ir nemažai. Žmonės prieina prie manęs, sveikinasi, nori kartu fotografuotis. Aš gi ne tik dainuoju, bet ir esu LRT televizijos laidos „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“ vedėja. Beje, šiais metais atidarome mano laidų sezoną spalio 6 d. 21 val. per LRT PLIUS.
Kviečiu žiūrėti mano unikalų pokalbį su operos karaliumi tituluojamu ispanų žvaigžde Placido Domingo. Labai džiaugiuosi, kad šiais metais Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) konkurse „Pragiedruliai“ apdovanojo mano laidą kaip geriausią 2018 m. pokalbių laidą visoje Lietuvoje. Taigi dėmesį priimu labai paprastai, jis manęs tikrai neerzina.
Juk atlikėjas, ypač labiau pastebimas viešoje erdvėje, tarnauja žmonėms. Aš taip savo vaidmenį suprantu, pasipūtimas, „sužvaigždėjimas“ – man svetima. Bendrauju su labai įvairiais žmonėmis, pavyzdžiui, su vienuoliais pranciškonais. Man buvimas tarp žmonių – tarnystė jiems.
– Skaičiau, kad esate mokyklos atostogų metu gyvenusi pas močiutę Klaipėdoje, tiesa?
– Taip, aš kiekvieną vasarą vaikystėje praleisdavau Klaipėdoje pas mano mamytės mamą Onutę. Ji sulaukė gražios senatvės – iškeliavo būdama devyniasdešimt dvejų metų. Klaipėda man – lyg antrieji namai.
Manau, kad daugelis žmonių turi intuiciją ir yra patyrę telepatiją. Aš gyvenime dažnai tai patiriu.
– Ką jums reiškia jūra? Ar daug pinigėlių su pageidavimais esate įmetusi?
– Praradusi, ar ne? (Juokiasi) Oi, visi mano keliai vesdavo prie jos Klaipėdoje... Birželio mėnesio, kuomet baigdavau mokslus K. Čiurliono menų mokykloje, susitikimo su jūra laukdavau kaip išganymo. Esu nekart vykusi ir į Palangą – juk čia viskas šalia.
Jeigu klausiate apie dėmesį man, taip, aš jo susilaukiu. Ir nemažai.
Tačiau, patikėkite, į jūrą nesu, ko gero, įmetusi nė vieno pinigėlio. Neprisimenu... Su pinigais turiu susijusią kitą įdomią istoriją. Dutūkstantuosius sutikau Barselonoje kartu su draugų iš viso pasaulio grupe. Naujųjų metų pirmąją dieną vaikščiojome žymiajame Gaudi rajone, kai vienas mano draugas rado pesetų.
Jis man juos atkišęs pasakė: „Čia tavo pinigai. Paimk juos. Tikiu, kad jie atneš tau sėkmę Ispanijoje.“ Aš paėmiau, o mano draugai mane tikino, kad tai – ženklas, kad aš turiu pradėti dainuoti Ispanijoje.
Ir ką jūs manote? Tais pačiais metais lankiausi Montserrat Caballe dainavimo kursuose. Ji mane išgirdo, pasakė, kad turime divą – nuostabų balsą ir pakvietė kartu dainuoti. Tą dieną rankose jau turėjau šešis kontraktus pasaulinio garso salėse. Visa mano Barselonos draugų kompanija tiesiog klykė iš džiaugsmo: „Štai ką reiškia rasti pesetų Barselonoje!“ Tikiuosi pinigų lietuviškame paplūdimyje dar rasti (juokiasi).
– Tikite mistika?
– Tikiu, kad yra daug nepaaiškinamų, protu nesuvokiamų dalykų. Net nežinau, ar juos galima vadinti mistika. Manau, kad daugelis žmonių turi intuiciją ir yra patyrę telepatiją. Aš gyvenime dažnai tai patiriu.
Būna, mąstau apie vieną ar kitą man tuo metu reikalingą žmogų ir – ką jūs manote? – juos greit sutinku arba jie man paskambina. Mintis yra gyva ir veiksminga. To ir mokslas neneigia.
Pirmiausia mano sėkmės istorija prasidėjo mano šeimoje – turiu nuostabius tėvus.
Dėl tos priežasties yra labai svarbu pozityviai mąstyti, save ir kitus matyti pozityviai. Tikiu, kad jeigu kas nors blogai apie jus galvoja, pažvelgęs į tokį žmogų, būtinai tai pajusite. Mus visus sieja nematomi saitai.
– Daug kas pasakys: „Ech, lengva Nomedai Kazlaus taip kalbėti, kai ji yra gimusi po laiminga žvaigžde.“ Kiek jūsų sėkmėje yra darbo, sėkmės, aplinkybių palankaus išsidėstymo?
– Nemeluosiu: viskas, ką įvardijote, išties man tinka. Man gyvenimas dovanojo labai daug susitikimų su fantastiškais, labai įdomiais žmonėmis, kurie mane, vienaip ar kitaip, praturtina ir man padeda. Žinoma, pirmiausia mano sėkmės istorija prasidėjo mano šeimoje – turiu nuostabius tėvus.
Tėvelis iškeliavo prieš porą metų, bet visada jaučiu, kokį didelį vidinį turtą jis man paliko. M. K. Čiurliono meno mokyklos pedagogai, kurie negailėjo savo laiko dirbdami su manimi, – dar kita mano sėkmės neatsiejama dalis.
Esu laiminga sutikusi tokius nuostabius scenos partnerius ir man labai artimus žmones kaip Montserrat Caballe ar Eimuntas Nekrošius, brolis Benediktas Jurčys ir daugelius kitų.
Esu įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus yra apdovanotas talentu – tik reikia mokėti juos atrasti ir kryptingai tobulinti. Todėl labai svarbu auginti laisvą ir kūrybingą žmogų, ką ir darome mano vasaros akademijoje. O mano kiti svarbūs sėkmės elementai – kryptingas darbas, meilė ir aistra viskam, ką darau.
– Prasidėjo penktasis jūsų tarptautinis edukacinis projektas vaikams ir jaunimui „Nomedos Kazlaus vokalo ir aktorinio meistriškumo vasaros akademija“. Kuo ji ypatinga?
– Pernai LRT televizija sukūrė dokumentinę apybraižą „Dainuojanti vasara“ apie mūsų akademiją, kurioje meniškai ir dokumentaliai kūrėjai atskleidė akademijos bendražmogišką atmosferą, dainavimo technikos ir interpretacijos, kvėpavimo ir atlikėjo psichologinius štrichus, įstabų Palangos gamtos, su kuria susitapatina dalyviai, grožį.
Šiais metais džiugina dalyviai iš užsienio ir Lietuvos. Mes, kaip ir kiekvienais metais, daug dėmesio skiriame rytais specialiems kvėpavimo pratimams prie jūros, turime du lauko teniso turnyrus, važiuojame pas brolį Benediktą į Šv. Asyžiečio koplyčią giedoti per mišias bei diskutuoti su broliais pranciškonais apie gyvenimo prasmę ir vertybes.
– Kaip dažnai jūs, išgirdusi jauną balsą, imate aikčioti: „Vaje, koks talentas!“ Kada jūsų akademija išaugins pasaulinio lygio talentą?
– Labai dažnai susiduriu su talentais, tikėsite ar ne. Tačiau noriu pastebėti kitką: pasaulyje, ir Lietuvoje, nėra labai daug žmonių, kurie mokėtų vertinti kitą talentą. Kurie jam nusilenktų, pripažintų ar padėtų. Yra nemažai pavydžių žmonių, kurie negali džiaugtis kito žmogaus sėkme ar pripažinimu.
Esu be galo dėkinga savo mokytojams iš K. M. Čiurlionio mokyklos, kurie manyje, kaip ir kituose vaikuose, skatino talentus, ugdė ir puoselėjo juos bei, svarbiausia, išmokė gerbti kitus talentus.
Mūsų vaikai mokyklose turėtų būti mokomi, kaip įvertinti talentą. Ne tik kaip vystyti savo talentus.
Aš visą gyvenimą prisiminsiu, kaip Montserrat Caballe, pasaulio žvaigždė, ištiesė man – jaunai solistei – ranką, netgi daugiau – priėmė mane į savo šeimą ir atvedė mane į aukščiausius pasiekimus. Taip pat savo pavyzdžiu, kaip ji gerbė ir puoselėjo mano talentą, mane dar labiau išmokė tai daryti.
Dėl to dabar ir pati aš jaučiu didelę pareigą padėti talentams, ypač jauniesiems. Kaip sakoma, vidutinybės ir patys prasimuš. O talentų yra! Ir Lietuvoje, ir užsienyje. Galiu prisipažinti, kad esu padėjusi ne vienam atlikėjui priartėti prie geriausių scenų. Padėti man – pareiga.
Kalbėdama su jumis mąstau, kad mūsų vaikai mokyklose turėtų būti mokomi, kaip įvertinti talentą. Ne tik kaip vystyti savo talentus. Man tarnystė mano profesijoje – duoti kitiems – yra labai svarbi. Juk ne šiaip popiežius kitiems plauna kojas. Mintis ta pati – tarnystė ir nuolankumas, nuoširdumas.
– Palangoje jūs dainavote ir Kurhauzo salėje, ir Vlado Jurgučio mokykloje. Kada jus išvysime ant Palangos Koncertų salės scenos?
– O, labai geras klausimas! (Juokiasi) Tiesą pasakius, tokią mintį esu turėjusi... Jei viskas pavyks, ją įgyvendinsime gruodį. Pernai spalį mirus Caballe, šiais metais, ypač per jos pirmąsias mirties metines, vyks daug minėjimų visame pasaulyje.
Gruodžio 11 dieną į Vilniaus filharmoniją atvyksta jos dukra Montserrat Marti – kartu dainuosime koncertą „Montserrat Nomeda Montsita“, prisimindamos daugelį duetų, kuriuos man teko dainuoti su Montserrat ir Montsitai su mama. Tiesą pasakius, abi svarstėme ir galimybę tokį koncertą prieš tai surengti Palangoje. Žinoma, būtų labai smagu, kad jis įvyktų Palangos koncertų salėje. Tačiau dar nesame visko galutinai nusprendę.
