Veidai

2019.07.24 07:00

Paprastos Rafailo Karpio laimės paslaptys: per savaitę būna bent kelios tobulos dienos

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2019.07.24 07:00

Tačiau ir tobulas dienas kartais apkartina įvairūs netikėtumai, kas nors išveda iš kantrybės, portalui LRT.lt sako operos solistas Rafailas Karpis. Nors dirba ir per atostogas, jis sako, kad laiko užtenka ir poilsiui. Žolės pjovimas ar laikas su vaikais padeda akimirksniu pamiršti kuriamus personažus.

– Gyvenate užmiestyje, tad veikiausiai vasarą tenka ir prie namų pasidarbuoti, pavyzdžiui, žolę nupjauti...

– Tenka. Tai kasdienybė, tačiau tikriausiai veiklos pakeitimas – geriausias poilsis. Juk kasdien mes einame į darbus, o sugrįžę namo stengiamės atitrūkti nuo savo veiklos bei išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą.

Vieni turi savo hobius, kiti, pavyzdžiui, medituoja. Tarkime, aš mėgstu žiūrėti dokumentiką ar skaityti.

Pasaulis nesisuka tik aplink mane, negaliu užkrauti atsakomybės kitiems ar ant jų išsilieti.

– Kažkodėl klasikos atlikėjus lydi įvairūs stereotipai, pavyzdžiui, prakalbus apie laisvalaikį, gali atrodyti, kad namuose įsitaisote fotelyje ir klausotės Johanno Sebastiano Bacho.

– Klausau ir J. S. Bacho. O kartais klausausi roko ar elektronikos. Klasika yra klasika, tačiau, pavyzdžiui, ir roko klasika verta dėmesio.

– O ką veikėte per atostogas?

– Per daugiau nei mėnesį trukusias atostogas turėjau labai daug darbo – gastrolių, koncertų, filmavimų. Per visą tą laiką man pavyko susiplanuoti vos savaitę, kurią galėjau skirti tik šeimai ir poilsiui.

– Kaip atrodytų tobula jūsų diena?

– Norėčiau atsikelti maždaug 8 val. ryto, nuvežti vaikus į darželį, 10 val. nuvykti repetuoti, pasilikčiau laiko kitiems reikalams, pavyzdžiui, atrašyti laiškus. Prieš vakarinę repeticiją pasiimčiau dukras iš darželio ir nuvežčiau namo.

Nuo 18 val. repetuočiau ir apie 21 val. grįžčiau namo. Jei žmona dar nebūtų užmigusi migdydama mergaites, visą dėmesį ir laiką skirčiau jai.

Tiesiog mano profesija daro nemenką įtaką mano gyvenimo būdui, ypač tada, kai prasideda tam tikras etapas, naujo spektaklio kūrimas.

– Atrodo, kad tokių tobulų dienų turite bent kelias per savaitę.

– Būna savaičių, kai turiu net šešias tokias dienas, kartais dar būna ir spektakliai. Kad ir kokios tobulos mano dienos bebūtų, ir jose atsiranda kokių nors dirgiklių. Iš kantrybės mane gali išvesti ir įvairios netikėtos situacijos, o kartais net ir dukros. Žinoma, dažniausiai suprantu, kad tai ne mergaičių, o mano bėdos, tad stengiuosi tvardytis.

– Esame įpratę kaltinti aplinką, o jūs ieškote problemų savyje...

– Jei žmogus neatliko savo pareigų, galima jį kaltinti, tačiau paprastai tenka suprasti, jog dažnai įvairūs netikėtumai kyla dėl daugybės įvairių priežasčių. Pasaulis nesisuka tik aplink mane, negaliu užkrauti atsakomybės kitiems ar ant jų išsilieti. Tai būtų lengviausia, tačiau nesąžininga.

– Neretai sakoma, kad atlikėjų profesija yra ne darbas, o jų gyvenimo būdas. Iš tiesų taip yra?

– Ir taip, ir ne. Tiesiog mano profesija daro nemenką įtaką mano gyvenimo būdui, ypač tada, kai prasideda tam tikras etapas, naujo spektaklio kūrimas. Tai gali pakoreguoti gyvenimo būdą, nes tam tikrą laiką gyveni su konkrečiu kūriniu.

Artėja operos sezonas, kaip tik sugrįžtu į darbus po atostogų. Kibsime į darbus – rugsėjį laukia Leonardo Bernsteino operetės „Kandidas“ premjera. Jau suprantu, kad visa galva nersiu į šį spektaklį ir taip gyvensiu iki pat premjeros.

Vaidmenimis labai džiaugiuosi ir noriu, kad jie būtų gyvi žmonių atmintyje, kai jie sugrįžta namo.

– Jei jau taip įsijaučiate į vaidmenį, ar pavyksta jo neparsinešti namo? Veikiausiai šeima taip pat laukia jūsų dėmesio.

– Visaip būna. Kartais reikia, kad kažkas padėtų palikti personažus už namų durų. Beje, vaikai – puiki pagalba. Jiems reikia dėmesio. Bendraudamas su jais apie nieką kitą negali galvoti, kitaip jie pastebės, kad galvoji apie darbus.

Vaidmenimis labai džiaugiuosi ir noriu, kad jie būtų gyvi žmonių atmintyje, kai jie sugrįžta namo.

– Lengvai atsispiriate dukrų norams?

– Meluočiau, jei sakyčiau, kad neišskystu pamatęs savo mylimiausių mergaičių dėmesį ar tiesiog šypseną. Tik stengiuosi nepamesti proto. Esu tikras, kad kalbant apie lepinimą, turėtume labiau kontroliuoti save nei vaikus.

Kartais per daug lepindami savo vaikus, darome jiems meškos paslaugą. Bet čia yra teorija, praktikoje būna truputį kitaip.

Rafailas Karpis bus ir muzikinio pokalbių šou „Vakarėja su Martynu Stakumi“ svečias. Laidas žiūrėkite penktadieniais 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ.