Veidai

2019.07.22 21:25

Airinė Palšytė: norą būti geriausia užaugino sportas

LRT TELEVIZIJOS laida „Beatos virtuvė“, LRT.lt2019.07.22 21:25

Užsiimant lengvąja atletika lengva nėra – žmonės mato graciją, gražų judesį ir kūną, tačiau tai reikalauja atsidavimo, motyvacijos ir daug juodo darbo, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Beatos virtuvė“ sako lengvaatletė Airinė Palšytė. „Norint būti geriausiam, kartais nebūna paprasta, tada ir ugdoma valia“, – tikina ji.

A. Palšytei dažnai tenka pasakoti, kokia jos vardo kilmė. Tačiau ji sako, jog to reikėtų klausti jos tėčio – mat būtent jam buvo patikėta užduotis išrinkti savo atžalai vardą.

„Mano broliui, kuris gimė po dvejų metų, vardas jau buvo sugalvotas tuo metu, kai mama laukėsi manęs. Turint nuojautą, kad visgi gali gimti mergaitė, tėčiui buvo patikėta užduotis sugalvoti man vardą.

Kiek žinau, tuo metu rodytas žymus serialas „Raudonmedžio rojus“, kuriame viena iš veikėjų buvo Airinė. Galbūt buvo ir kitokių asociacijų. Šiuo metu man jis skamba labai priimtinai, organiškai, bet tai nėra labai įprastas vardas“, – kalba ji.

Kaip tarti jos vardą, A. Palšytei dažnai tenka patikslinti ir įvairiose tarptautinėse varžybose. Ji ne kartą buvo pavadinta ir Airaine, ir Ariane.

Užsiimant lengvąja atletika lengva nėra

Žinomai Lietuvos sportininkei kol kas pavyko peršokti 2,01 m aukščio kartelę. Ji pasakoja, kad daug kas mėgsta ir pajuokauti, pavyzdžiui, sako, tu gali pašokti aukščiau durų staktos.

A. Palšytė yra sakiusi, kad norėtų įeiti ne tik į Lietuvos, bet ir į pasaulio istoriją. Paklausta, kodėl jai tai svarbu, ji atsako: „O kodėl ne?“

Atsakomybės, laiko planavimo galima išmokti, bet sportas duoda daugiau.

„Norėjimas palikti žymę turbūt galioja kiekvienam žmogui. Tik vieno žmogaus misija vienokia, kito – kitokia. Gal vienas nori tapti garsiu tapytoju, dailininku arba muzikantu, baleto šokėja ar pasaulinio lygio žurnalistu. Lygiai taip pat aš savo srityje noriu būti geriausia“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Kai esi geriausias savo srityje, natūralu, kad įeini į istoriją, tačiau, kaip sako A. Palšytė, norisi palikti žymę ne tik protokole – ji nori būti žmogus, pagerinęs pasaulio rekordą, pasiekęs labai aukštą rezultatą, tapęs daugkartiniu čempionu.

„Manau, kad esu pajėgi tą padaryti, tiesiog reikia, kad visos geros mintys sukristų į viena ir visata funkcionuotų taip, kad viskas išeitų būtent taip, kaip aš noriu. Sporte yra [svarbus] talentas, didžiulis darbas, bet ir sėkmė“, – pažymi pašnekovė.

Turbūt ne kiekvienas gali taip drąsiai pasakyti – noriu būti geriausias. Dėl to kaltas sportas, kuris užaugina charakterį ir išmoko dalykų, kurių niekas nemoko mokykloje, sako A. Palšytė.

„Atsakomybės, laiko planavimo – to galima išmokti, bet sportas visgi duoda daugiau. Norint būti geriausiam, tenka susidurti ir su tam tikrais nesklandumais. Kartais nebūna taip paprasta, reikia rasti motyvacijos, tada ir ugdoma valia“, – kalba ji.

Užsiimant lengvąja atletika lengva nėra – žmonės iš šalies mato graciją, gražų judesį ir kūną, tačiau norint taip atrodyti ir tai padaryti reikia atsidavimo, motyvacijos, charakterio ir labai daug dirbti.

„Mano trenerė irgi sako: jeigu judesys atrodo gražus, lengvas ir be pastangų, jis techniškai taisyklingai atliktas. Tam, kad tokį judesį padarytum, turi būti dirbama“, – teigia žinoma lengvaatletė.

Kad būtų lengvesnė, tenka valgyti mažiau

A. Palšytė – profesionali sportininkė. Darbo dienomis jos veikla panaši į eilinio darbuotojo – ji dirba nuo ryto iki vakaro, tik keliasi šiek tiek vėliau – maždaug 8 valandą. Treniruojasi ryte, vėliau – įvairios procedūros, masažai, vizitai pas kineziterapeutą.

Kai yra toks nedidelis kalorijų kiekis, pradedi rinktis kokybiškus produktus, vertinti, ar reikia suvalgyti tą saldainį, kurio labai nori.

„Diena trunka tikrai ilgai. Sporto stovyklose vyksta dvi treniruotės, režimas būna įtemptas. Atsikeli, skubi pusryčiauti, kad spėtum suvirškinti, tuomet vyksti į pirmąją treniruotę, po jos skubi praustis ir pietauti. Šiek tiek atsipūti – jau į antrą treniruotę, vėl nusimaudai ir ruošiesi vakarienei. Po vakarienės atrodo, kad laiko iki vakaro kaip ir yra, bet jau nelabai yra jėgų. Diena taip ir praeina“, – pasakoja ji.

Profesionaliai sportuojant ypač svarbi ir mityba. Pasak lengvaatletės, svarbiausia – per dieną suvalgyti tam tikrą kalorijų kiekį. Pavyzdžiui, kai yra varžybų sezonas, reikia suvartoti 1 300 kcal, o tai nedaug.

„Tai vadinamasis sausinimosi laikotarpis, kad būčiau kuo lengvesnė, bet tuo pačiu neprarasčiau jėgų. Kai yra toks nedidelis kalorijų kiekis, pradedi rinktis kokybiškus produktus, vertinti, ar reikia suvalgyti tą saldainį, kurio labai nori, ar visgi geriau dubenį salotų“, – tikina žinoma moteris.

Tačiau pasiruošimo laikotarpiu ji sako galinti suvalgyti ir daugiau nei 2 000 kcal, nes vyksta daugiau treniruočių, tad daugiau prakaituojama, vadinasi, reikia ir daugiau energijos.

A. Palšytė yra sakiusi, kad viena iš jos svajonių – atidaryti restoraną. „Jeigu neturi svajonių ir tikslų, būna labai nuobodu“, – teigia ji.

Lietuvoje nėra daug sportininkų, kurie aktyviai dalyvautų socialinėje erdvėje ir tai darytų asmeniškai.

Socialiniai tinklai – būdas pranešti taip, kaip nori

Sportininkė gana aktyvi ir socialiniuose tinkluose, noriai viskuo dalijasi su savo gerbėjais ir sekėjais. Jos nuomone, tai svarbi šiuolaikinio sportininko dalis.

„Lietuvoje nėra daug sportininkų, kurie aktyviai dalyvautų socialinėje erdvėje ir tai darytų asmeniškai. Per 2017-uosius kiekvieną dieną dėjau nuotraukas ir rašiau, kaip man sekasi. Tai buvo iššūkis: reikėdavo surasti, ką parašyti, kuo pasidalyti. Tai užimdavo laiko. Dabar matau, kad man daugiau laiko reikia treniruotėms, ne visada spėju, bet vis vien stengiuosi dalytis kažkuo, kas aktualu man ir mano sekėjams“, – kalba ji.

Kartais nenori šnekėti su žurnalistais, bet nori kažkuo pasidalyti – anot A. Palšytės, tokios platformos, kaip feisbukas ar instagramas, suteikia puikią galimybę suformuluoti informaciją iš pirmų lūpų taip, kaip nori.

Ši vasara A. Palšytei – paskutinė prieš Tokijo olimpines žaidynes. Lengvaatletė sako, jog šis laikotarpis sportininkams lengvaatlečiams – labai intensyvus, daug dalyvaujama varžybose.

„Vasara yra tas laikas, kai paprastai žmonės ilsisi, o mes džiaugiamės varžybomis stadionuose. Vien treniruotės, varžybos, kelionės, visa tai rugsėjo pabaigoje vainikuos pasaulio čempionatas. Kol kas visas dėmesys tam, paskui visas dėmesys – Tokijo olimpinėms žaidynėms“, – teigia pašnekovė.

Visas pokalbis – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Beatos virtuvė. Pokalbis su lengvatlete Airine Palšyte