Veidai

2019.07.22 09:14

Virtuvės šefo Alfo Ivanausko kulinarinės paslaptys atsiskleidė 7-erių, kai iškepė agurką

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“2019.07.22 09:14

Virtuvės šefas, kulinarijos virtuozas, knygų autorius, laidų vedėjas, verslininkas – Alfą Ivanauską apibūdinančių skambių epitetų gali būti ne vienas. „Pirmiausia esu tiesiog žmogus. Turiu vizitinę kortelę, kurioje nėra įrašyta jokių pareigų, nes nežinau, ką įrašyti“, – juokavo antruoju LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėju tapęs vyras.

A. Ivanausko tikrasis vardas, kaip ir tėčio, yra Alfonsas. Tačiau dar būdamas mokiniu, jį nusprendė sutrumpinti ir visur rašydavo Alfas.

„Dabar mane visi vadina Alfu, Alfiu. Jau nebeįsivaizduoju kitokio savo vardo“, – patikino virtuvės šefas.

Jis virtuvėje suktis pradėjo nuo septynerių metų, kai atradęs agurką sumanė šią daržovę iškepti. Mama tada sūnaus nesustabdė ir leido improvizuoti, tačiau patiekalo skonis nė vieno nenudžiugino.

„Po truputį gaminau savo šeimai. Taip išmokau virtuvės pagrindus. Vėliau gaminau draugams, o galų gale pradėjau lankyti kulinarijos kursus“, – pasakojo virtuvės šefas.

A. Ivanauskas teigė daug keliaujantis po pasaulį, nes tik tokiu būdu pasisemia įkvėpimo ir idėjų. Pasak jo, reikia suprasti paprastą dalyką – idėjos negimsta tiesiog sėdint, o ką nors aktyviai veikiant.

„Jeigu neturite galimybės keliauti, išeikite į parką ir vaikščiokite. Net ir tokiu būdu idėjos greičiau generuosis nei sėdint su tušinuku ir žiūrint į vieną tašką. Be to, idėjos greičiau ateina, kai žmogų supa grynas oras“, – šypsojosi A. Ivanauskas.

Jį kelionių metu labiausiai įkvepia maistas, žmonės ir naujos kultūros. Jeigu A. Ivanauskas būdamas tam tikroje šalyje turi galimybę rinktis vakarieniauti restorane ar su ten gyvenančia šeima, jis visada renkasi pastarąjį variantą.

„Restorane pavakarieniauti gali kiekvienas. Pavyzdžiui, jeigu pas mane atvyksta svečių, tai jie dažniausiai nori, kad aš pagaminčiau tai, ką valgo ir mėgsta lietuviai. Tai yra du skirtingi dalykai. Viena – tai, kas tradiciškai būna ant lietuvių šeimos stalo, o kita – patiekalas iš lietuviškų ingredientų“, – kalbėjo vyras.

Cepelinų norinčius paragauti svečius A. Ivanauskas nusiveda į tam tikras vietas. Tačiau yra tokių, kurie nesutinka kur nors eiti, nes pageidauja, kad patiekalą pagamintų pats virtuvės šefas. Tokiu atveju A. Ivanauskui tenka stoti prie viryklės.

„Cepelinai – tai nėra tas patiekalas, kuris pirmiausia turėtų reprezentuoti lietuvišką virtuvę. Tai turėtų būti tokie maisto produktai kaip juoda duona, sviestas, kastinis, silkė, voveraitės, kuriuos galima patiekti kaip užkandžius. Po to jau galima ragauti cepelinus ar elnienos kepsnį. Pasirinkimas priklauso nuo svečio“, – tikino virtuvės šefas.

A. Ivanauskas su komanda turėjo galimybę vakarienę paruošti Lietuvoje viešėjusiam Richardui Bransonui. Virtuvės šefas norėjo, kad svečias paragautų ir juodos duonos, ir grietinės, ir ungurio.

„Didžiausias įvertinimas buvo tai, kad į virtuvę grįždavo tuščios lėkštė. O kai matydavau, kad tam tikrus patiekalus fotografuoja, pagalvodavau, kad gyvenime kažką darau teisingai“, – sakė vyras. Anot jo, jei reikėtų kažkuo pavaišinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, tai patiekalai būtų pagaminti taip pat iš lietuviškų ingredientų.

Įvairiose pasaulio šalyse viešėjusiam A. Ivanauskui teko ragauti pačių įvairiausių patiekalų. Vietname jis valgė su žvynais gruzdintą žuvį, Japonijoje – žalią vištieną. Virtuvės šefas dar niekuomet nebuvo atsisakęs ko nors paragauti. Jis valgė netgi plakančią gyvatės širdį.

„Ne kartą esu sakęs: jeigu norite kažko įdomaus paragauti, kartais tiesiog neklauskite, ką skanaujate, arba paprašykite, kad jums užrištų akis. Mūsų smegenys retkarčiais trukdo degustuoti ir atrasti naujus skonius“, –

Nepaisant to, kad A. Ivanauskui paklūsta bet kokia pasaulio virtuvė, tačiau jis labiausiai mėgsti gaminti ir valgyti bulvinius blynus, kurių receptų turi begalę. Virtuvės šefas planuoja vieną dieną išleisti knygą, kuri bus skirta būtent šiam patiekalui.

Į klausimą, ar jis norėtų būti kieno nors asmeninis virtuvės šefas, A. Ivanauskas atsakė filosofiškai: „Norėčiau ir tikiuosi, kad juo būsiu. Tai – Dievo“.

„Labas rytas, Lietuva! Šeštadienis“ I d. Gardus rytas su Alfu ir Ugne: nauji receptai ir laisvalaikio idėjos

Taip pat skaitykite