Veidai

2019.08.01 21:02

Tik gimus antrai dukrai Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė suprato, kad buvo netobuli tėvai

LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“, LRT.lt2019.08.01 21:02

Gimus antrai dukrai operos solistė Kristina Zmailaitė motinystei atsidavė labiau nei anksčiau, tačiau, kaip pati sako, vien šeimai atsiduoti negalėtų. O jos vyrui Edmundui Seiliui vaikystėje teko pakelti nemenką gyvenimo iššūkį. „Trūko vyriškos šilumos. Dabar stengiuosi tai duoti, nes man to trūko“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ kalba jis.

Kartais išorinis šeimos fasadas ne visai tiksliai atspindi, kas yra viduje – būna nelengvų momentų, tačiau K. Zmailaitė sako neleidžianti sau skųstis ir dejuoti.

„Ne visi mėgstame pakniaukti. Aš tokia, kuri nemėgstu kniaukti, kai būna sunku. Man gėda, aš žinau, kad kitiems yra dar blogiau. Už tai sau ir neleidžiu“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Operos solistai neidealizuoja nei savo šeimos, nei santykių, nei gyvenimo. Nors jiedu kartu nuo studijų metų, neslepia, kad gyvenime būta muštro ir ne kartą pereita vos ne per pragarą.

Pastaraisiais metais sutuoktiniai patyrė ir skaudžių praradimų, ir vieną didžiausių džiaugsmų – dukrelės Elžbietos gimimą. Pora įsitikinusi, kad mirties ir gimimo sankirta privertė dar labiau susimąstyti.

„Kartais ir bjauriai pasipykstame. Anksčiau daug ilgiau virdavome, o dabar nebėra laiko. Tikrai neverta, per trumpas mūsų gyvenimas, išnyksime kaip ta dulkė, o kas paskui?“ – sako K. Zmailaitė.

Anapilin jau yra išėjęs ir E. Seiliaus, ir K. Zmailaitės tėtis. Kartais operos solistui bendraujant su žmonėmis, ypač vyresnio amžiaus, būna sunku net ir atsisveikinti. „Galvoju, o gal daugiau aš jo nepamatysiu“, – mintimis dalijasi jis.

Tačiau jo žmona įsitikinusi, kad liūdnoji patirtis – bakterija, kurianti pasaulėžiūrą ir auginanti supratimą. Tai, anot K. Zmailaitės, priverčia labiau mėgautis gyvenimo teikiamomis nuostabiomis akimirkomis.

Jei nebūtų Barboros, tikrai nebūtume laimingesni, dvasiškai brandesni.

Augindama pirmąją dukrą Barborą ji sako nuolat kažkur lėkdavusi, visur skubėdavusi. Kurį laiką pora net galvojo, jog vaikas gali tapti kliūtimi siekti karjeros, privertė nervintis ir blaškytis, neleido džiaugtis nei tuo, ką darė, nei tuo, ką turėjo. O buvimu su mažąja Elžbieta, kuri buvo ilgai planuota ir laukta, mėgaujasi. Seiliai atvirai kalba, kad brandesnė tėvystė leidžia lengviau žiūrėti į vaiko auginimą.

„Žiūriu į tuos pirštelius, glostau. Maudomės, dantukus valomės... Tiesiog sėdžiu ir žiūriu į ją. Dabar džiaugiamės tuo, ką turime. Sunkumą priimi kaip dovaną“, – pažymi pašnekovė.

Pripažįsta, kad anksčiau buvo netobuli tėvai

Vis dėlto K. Zmailaitė atvirauja, jog, be šeimos, ji turi ir kitų poreikių, tad atsiduoti vien šeimai negali. Gimus antrai dukrai vos po trijų savaičių ji grįžo prie savo nuolatinių veiklų, o buitimi rūpinasi abu sutuoktiniai.

Tačiau gimus antrajam vaikui moteris savęs nebelaiko karjeriste. Priešingai nei prieš dešimtmetį, kai susilaukusi pirmosios dukros Barboros prioritetą teikė karjerai. Šiandien operos solistė prisipažįsta: tuomet su vyru buvę netobuli tėvai.

„Ne tai suteikia didžiausią pasitenkinimą, pilnatvę ir realizaciją. Jei nebūtų Barboros, tikrai būtume tuštesni, nebūtume laimingesni, neturėtume tiek gerų patirčių, emocijų, nebūtume ir dvasiškai brandesni“, – kalba pašnekovė.

Išties dukrelės gimimas į operos solistų gyvenimą atnešė naujų vėjų. Kasdienybėje jie viską darantys intuityviai, tad solistė tikina nepametusi galvos dėl vaiko auginimo tendencijų ir metodikų. Ji remiasi savo šeimos patirtimi ir įgyta išmintimi. K. Zmailaitė teigia neturinti jokių įsitikinimų, teorijų, burtų apie vaiko auginimą – kaip jauti, taip ir darai.

Moteris sako nesuprantanti supermamyčių, kurios sureikšmina vaiko auginimo procesą, pasiruošimą motinystei, ieško metodikų, kaip auginti savo atžalą. Dar keisčiau, kai jos prisiskaito įvairios literatūros ir nusprendžia viską žinančios, pavyzdžiui, apie skiepus, sako pašnekovė.

„Buvo išnaikintos ligos, dabar vėl grįžta. Supermamytės prisiskaito vėjų, visko nepaskaito, taip ir išeina. Man tokie dalykai keisti, kai visą savo energiją nukreipia ne į pagrindinį dalyką“, – pažymi ji.

Ilgą laiką buvau Seiliaus žmona. Niekas nežinojo, kad aš irgi baigiau akademiją, taip pat mokiausi, dainavau.

Sunkiai susitaikė su buvimu vyro šešėlyje

Šiandien E. Seilius savo vaikams skiria daug dėmesio. Juokaudamas jis prisimena, kad laukdamiesi antrojo vaiko svarstė: jei gims berniukas, nežinos kaip jį auginti.

„Galvojau, tegul mergaitė, jau viską žinome, kasas pinti moku. Mano sesuo augina du sūnus, ji kažkaip griežčiau, galvoju, kaip čia man reiks auklėti. Kai gimė mergaitė, galvojau, ačiū Dievui“, – kalba jis.

Kadangi turi sesę, žinomas vyras kasas moka pinti jau nuo paauglystės: „Reikėdavo supinti 20 kasų, nes rytoj reikia sesei gražiai garbanotai būti. Čia nieko blogo, žmogui reikia tik noro ir jis gali kosminį laivą pastatyti. Kasas supinti daug proto nereikia.“

Tačiau vaikystėje E. Seiliui teko mokytis ne tik pinti kasas. Po ankstyvų tėvų skyrybų jis turėjo išmokti atlikti įvairius buities darbus, o vyriško pavyzdžio taip ir nematė. Sako, kad šeimos idilę pažino tik tarp žmonos artimųjų, ir neslepia, jog iki šiol mokosi būti geru tėčiu ir sutuoktiniu.

„Tikrai trūko vyriškos šilumos. Dabar stengiuosi tai duoti, nes man to trūko. Nežinau, kaip man išeina, bet aš stengiuosi“, – sako jis.

Tačiau K. Zmailaitė, kalbėdama apie sėkmingos santuokos paslaptį, tikina, jog menininkų šeimoje didžiulį vaidmenį atlieka būtent sutuoktinis. Moteris prasitaria, kad būnant kartu ir namie, ir scenoje atsitinka visko. Buvęs periodas, kai prieš dešimtmetį pasirodžiusi pirmajame muzikiniame projekte atsidūrė vyro šešėlyje. Tą kartą jai nebuvo lengva susitaikyti su nusistovėjusiomis televizijos ir visuomenės dogmomis.

„Ilgą laiką buvau Seiliaus žmona. Niekas nežinojo, kad aš irgi baigiau akademiją, taip pat mokiausi, dainavau. Bet Edmundas man neleido niekada taip pasijusti. Kas bebūtų, kokie sunkumai beužklystų, jo kantrybė geležinė, jis moka įlįsti į tavo nesuprantamą kailį“, – pasakoja moteris.

Svarsto kelti sparnus iš Lietuvos

Garsiai operos solistų profesionalų porai teko atlaikyti ir nemažai skeptiškų kolegų vertinimų – esą jie, pasirinkę televiziją, nuėjo lengviausiu keliu. Vyrauja požiūris, kad, jei esi televizijoje, esi prastesnis ir viską darai prasčiau, kalba K. Zmailaitė.

„Bet aš tada pasakiau: palauk, tu atsistok ir padainuok tą popdainą, paskui atsistok ir padainuok operą. Turbūt yra pavydas. Kitaip negali paaiškinti“, – įsitikinusi pašnekovė.

Nepaisydami aplinkinių neigiamų emocijų ir aršios konkurencijos muzikiniame pasaulyje operos solistai neketina sustoti. Jie prasitaria dabar atsidūrę kryžkelėje – likti Lietuvoje ar trumpam pakelti sparnus svetur.

Ne vienerius metus gyvenusi ir studijavusi Amerikoje, Vokietijoje, šiandien muzikų pora vėl svarsto apie mokslus Europoje. Ir tikina, kad scenoje nuolat jaučia nestabilumą, tad mokslai, tobulėjimas ir ėjimas į priekį – svarbūs jų karjeros veiksniai.

„Susipažinome su nuostabia pedagoge, kuri mumis tiki, labai palaiko, turime agentūrų, kurios mumis domisi“, – pasakoja K. Zmailaitė.

Ji prisimena, kaip augindama Barborą buvo išskridusi studijuoti į Dalasą. Kol mokėsi, vos vienuolikos mėnesių dukra po fortepijonu valgė sausainius, gėrė vandenį ir šliaužiojo.

„Jeigu tu nori, tai padarysi. O jeigu nenori, visada rasi priežastį, kaip pasiteisinti“, – įsitikinusi operos solistė K. Zmailaitė.

Visas pokalbis – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Operos solistai Kristina Zmailaitė ir Edmundas Seilius