Veidai

2019.07.21 20:48

Kristupas Sabolius nesiekia būti laimingas: taip tam tikra prasme priešinuosi kapitalizmui

LRT RADIJO laida „Laimės dieta“, LRT.lt2019.07.21 20:48

Prasmė – tvaresnis dalykas: ir laimingas, ir nelaimingas būsenas gali susieti su prasmės paieška, taip laimė tampa nesvarbi, LRT RADIJO laidoje „Laimės dieta“ savo mintimis dalijasi filosofas, rašytojas, Vilniaus universiteto profesorius Kristupas Sabolius. Jo laimės filosofija – spjauti į laimę: „Mano gyvenime – daug laimingų akimirkų, bet aš nenoriu būti laimės kaliniu.“

K. Sabolių kalbina LRT RADIJO laidos „Laimės dieta“ vedėja Rimantė Kulvinskytė.

– Labai džiaugiuosi, kad jauni žmonės tampa profesoriais. Nebūtinai turi būti su lazdele ir žili.

K. Sabolius: Tikrai manau, kad tai šaunus dalykas. Aplink mane – labai daug kolegų, kurie verti būti profesoriais, ir dėl visokių aplinkybių jais dar nėra. Tam, kad taptum profesoriumi, yra daug nuo tavęs nepriklausančių aplinkybių.

– Koks žmogus, būdamas vaikas, galvoja, kad užaugęs bus filosofas?

K. Sabolius: Tas žmogus, kurio šeimoje yra žmonių, užsiimančių filosofija. Gyvename terpėse, kurios mums daro įtaką. Kai žiūriu atgal, galiu labai aiškiai matyti lūžio taškus ir įvairias aplinkybes, kuriose kilo idėjos. Daug dalykų mano gyvenime nutiko dėl aplinkybių, gal man buvo įdomu į tas aplinkybes reaguoti.

Jeigu matai, kad dedasi baisiai nelogiški, žiaurūs dalykai, bet matai juose prasmę, tai laimė tampa nesvarbi.

– Kai pakviečiau tave į laidą pakalbėti apie tavo laimės receptus, tu man parašei: „Perspėju – manau, laimė yra pervertintas dalykas, todėl jos nei ieškau, nei siekiu.“ Kodėl tu taip galvoji?

K. Sabolius: Tai susiję su tuo, ką daro Viktoras Franklis, įžymus mąstytojas, psichologas, filosofas. Jis remiasi Aušvico patirtimi, o didžioji jo kritika susijusi su tuo, kad žvelgiant į, tarkime, žmones, kurie gyveno konclageriuose, supranti, kad išlikti padėdavo prasmės pojūtis, o ne laimės paieška. Iš to išplaukia idėja, kad laimė – gana savanaudiška egoisto sąvoka. Laimingas žmogus tas, kuris galvoja apie save.

Prasmė yra tvaresnis dalykas. Ir laimingas, ir nelaimingas būsenas gali susieti su prasmės paieška. Jeigu matai, kad dedasi baisiai nelogiški, žiaurūs dalykai, bet matai juose prasmę, tai laimė tampa nesvarbi.

Taip pat skaitykite

– „Kūrybingumo mokykla“. Ar ji gimė kartu su dukra, ar anksčiau? Apie ką tai?

K. Sabolius: Kūrybingumo tema mane domino ne vieną dešimtmetį. Mano tyrimų objektas filosofijoje – vaizduotė. Šie dalykai susiję. Vaizduote domėjausi nuo labai ankstyvų dienų. Kai parašiau disertaciją, ėmiau apie tai dėstyti, galvoti, galų gale, daug bendradarbiavome su Tomu Ramanausku, kuris yra mano geras draugas ir kolega, nagrinėja šią temą iš kitos pusės. Kai atsiranda vaikai, dalykai, kuriuos žinojai apie vaikystę, tampa dar aktualesni. Kūrybos tema veda į vaikystės temą.

– Ar galima ištreniruoti kūrybingumo raumenį?

K. Sabolius: Ar galima nubėgti maratoną? Galima, bet reikia bėgti. Kūrybingumas yra susijęs su aktyvumu. Šiaip esame linkę būti amebiški.

Laimė yra gebėjimas elgtis su laiku – mes iš laiko nereikalaujame nei ateities realizacijų, nei kenčiame dėl praeities.

– Kas yra aktyvus pasirinkimas: rizikuoti, nepasiduoti srovei, kažkurioje vietoje iškrypti iš kelio?

K. Sabolius: Mūsų gyvenimas yra kupinas klišinių sprendimų. Be jokios abejonės, tai patogu, kartais – būtina. Bet kai mes susiduriame su problemomis, nebūtinai kūryboje, kurias norime išspręsti netikėtai, didieji išradėjai galvoja ne kaip replikuoti senas formules, o kaip atrasti kažką naujo, kas dar iki šiol nebuvo žinoma. Kaip atverti naują perspektyvą? Pagarbiai žvelgiant į sena.

Vaikui nėra instaliuotos klišės, kurias mes, suaugusieji, turime. Jis nespaudžia rankos, o daro kažką kita: gali užminti ant kojos, patempti už ausies, nosies. Tai atrodo kvaila – vaikučiai taip daro. Bet iš tiesų tai tam tikra būsena prieš sisteminio taisyklių rinkinio įdiegimą į žmogaus protą. Dėl to vaikas yra savaime kūrybingas.

Kalbant apie laimę, bent jau mano dukrai daug džiaugsmo sukelia visa tai, kas yra nesąmonė, nukrypimas nuo to, ką reikia daryti teisingai.

Laimė šiais laikais tapo kapitalizmo įrankiu, yra parduodama tam, kad žmonės būtų nelaimingi.

– Ar protingi žmonės yra nelaimingi?

K. Sabolius: Laimė yra gebėjimas elgtis su laiku. Tai reiškia, kad mes iš laiko nereikalaujame nei ateities realizacijų, nei kenčiame dėl praeities. Protingieji, formaliai aukšto IQ žmonės yra kamuojami depresijos dėl to, kad jiems nesiseka tvarkytis su laiku. Kai reflektuoji, dabartis iš tavęs pabėga – gyveni arba praeityje, arba ateityje. Gebėjimą gyventi dabartyje paprastai turi vaikai.

Kaip būti protingam ir laimingam? Negalvoti, kad sieki laimės. Mano laimės formulė – aš visiškai spjaunu į laimę. Ji pas mane ateina, mano gyvenime – daug įvairių laimingų akimirkų. Bet aš nenoriu būti laimės kaliniu.

Laimė šiais laikais tapo tam tikru kapitalizmo įrankiu, yra parduodama. Padaryk tai, ir būsi laimingas. Kitaip sakant – negyvenk dabar. Būsi laimingas tada, kai kažką uždirbsi. Tai susiję su geismo industrializavimu. Geismas yra valdomas vaizduotės, kurią kontroliuoja vartotojiškumo industrija. Jis kaip jūros vanduo – kuo daugiau geri, tuo labiau trokšti. Tai absoliučiai ne laimės formulė.

Laimė parduodama tam, kad žmonės būtų nelaimingi. Nes reikia, kad jie dar daugiau vartotų. Šitai visuomenei nereikia laimingų žmonių. Tad tau reikia atsisakyti ieškoti laimės. Tai tam tikra prasme pasipriešinimas kapitalizmui – nenorėti būti laimingam.

Visas pokalbis – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.


Laimės dieta. Filosofas Kristupas Sabolius: tik atsisakydami klišinių sprendimų galime ištreniruoti kūrybingumo raumenį