Veidai

2019.07.15 20:34

Po kulinarinių kelionių Morkūnui tenka peržiūrėti spintą: prieš – vienas rūbų dydis, po – kitas

LRT TELEVIZIJOS laida „Beatos virtuvė“, LRT.lt2019.07.15 20:34

Jogaila Morkūnas dėl įdomaus restorano gali skristi į kitą pasaulio kraštą net 10 valandų. Renginių organizatorius ir vedėjas „kolekcionuoja“ restoranus, nors baltų staltiesių ir 12 šakučių su tiek pat peilių prisipažįsta nemėgstantis. „Man patinka tai, kas yra lėkštėje, o ne aplinkui“ – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Beatos virtuvė“ pažymi pašnekovas.

„Aš neturiu kantrybės kolekcionuoti drugelius, nieko neišmanau apie pašto ženklus, automobilius. Neturiu tiek pinigų, kad juos kolekcionuočiau. Sugalvojau kolekcionuoti restoranus, skonius“, – kalba jis.

Tačiau viskas nėra taip gražu, kaip skamba – anot pašnekovo, šis pomėgis – labiau proza nei poezija: „Tai galimybė pakeliui skaityti knygas, mėgautis vaizdu lėkštėje. Galimybė suprasti, kas tai yra. Arba po geros vakarienės ir daug vyno kitą rytą bandyti atsiminti, ką valgei.“

J. Morkūnas tikina, jog jam patinka skaniai valgyti, ragauti, ypač tai, kas subtilu, ko yra nedaug. Kitą žmogų galbūt erzina, kai kitas kabina maistą iš jo lėkštės, o restoranų kolekcionierius teigia visą laiką atsiklausiantis draugų, su kuriais kartu vakarieniauja, ar gali paragauti jų patiekalo.

O gyventi žinomas vyras negalėtų be labai paprasto produkto – kiaušinio. Jo teigimu, Lietuvoje, Vilniuje, atsiranda gera pusryčių kultūra: žmonės eina pusryčiauti į miestą ne tik savaitgaliais, bet net ir darbo dienomis.

Man svarbiausia, kaip žmonės žiūri į maistą ir kaip maistas patiekiamas. Tame paprastume, visi žinome, gimsta genialumas.

„Man tobuliausias – Benedikto kiaušinis su itališku kumpiu. Gerai jį padaryti yra menas. Vienas mikrochirurgas, kuris yra ir nuostabus kulinaras, man aiškino, kad „Benediktui“ paruošti reikia keturių rankų. Tai daug pastangų reikalaujantis dalykas, dėl to aš klaikiai myliu gerai padarytą „Benediktą“. Tai yra kažkas ypatingo“, – savo tikrą kulinarinę silpnybę atskleidžia jis.

Neatšaukti rezervacijos – niekšybė

Kurį restoraną įtraukti į savo kolekciją, J. Morkūnas renkasi ne pagal žvaigždutes, o pagal kelionės kryptį.

„Nekenčiu baltų staltiesių, labai nemėgstu 12 šakučių ir tiek pat peilių. Man patinka tai, kas yra lėkštėje, o ne tai, kas aplinkui. Man nepatinka krištolas, stalo sidabras. Man svarbiausia, kaip žmonės žiūri į maistą ir kaip maistas patiekiamas. Tame paprastume, visi žinome, gimsta genialumas“, – kalba renginių organizatorius.

Gastronominės kelionės madingos visame pasaulyje ir vis labiau populiarėja. Tai vyksta ir Lietuvoje. Patį J. Morkūną nustebino Latvija: Rygoje jis ne taip seniai valgė restorane, įtrauktame į „White Guide“ restoranų sąrašą. Taip pat jis rekomenduoja apsilankyti Lenkijoje, kurioje veikia trys restoranai, įvertinti „Michelin“ žvaigždutėmis. „Ką jau kalbėti apie visą Skandinaviją. Tai yra beprotiškai gera ir nėra brangu“, – tikina jis.

Keliones sau ir savo draugams planuojantis J. Morkūnas pabrėžia, kad planavimas – šventas reikalas.

„Nekenčiu žmonių, kurie sako neplanuojantys gyvenimo, o paskui neturintys laiko. Brangieji, visi mes turime laiko, tik nemokame jo planuoti. Todėl privalai sudėlioti dienotvarkę. Didžiausias savęs pasmerkimas, kai turi užsisakęs stalelį restorane ir dėl laiko skirtumo ar varginančio skrydžio tiesiog nenueini. Taip nutikus turbūt labai graužčiausi, jeigu nepaskambinčiau ir neatšaukčiau rezervacijos, kas yra dar didesnė niekšybė“, – tikina pašnekovas.

Kaip privalu rezervuoti, taip būtina ir atšaukti rezervaciją – tai, pasak J. Morkūno, tiesiog etiketo klausimas.

Į restoranus atžalų nesiveda

Kiekviena valstybė turi savo kulinarinių džiaugsmų, pavyzdžiui, neįmanoma būnant Austrijoje nesuvalgyti šnicelio, sako laidos svečias. Ir palikęs Lietuvą renginių organizatorius ir vedėjas teigia iškart pamirštantis žodį „dieta“.

Lietuva taip pat gausi staigmenų. J. Morkūną nustebino vieno geriausių šių metų Lietuvos virtuvės šefų Martyno Praškevičiaus restorane pristatytas lietuviškas „nordic“ meniu. Juk mes, anot jo, esame žvejai, o Lietuva – jūrinė valstybė. O jo mėgstamiausias lietuviškas patiekalas – veršelių liežuviukai, kuriuos jis ruošia ir pats.

Kulinarinės kelionės verčia peržiūrėti ir savo spintą, tačiau, kaip sako J. Morkūnas, užtenka turėti dviejų dydžių drabužių – po kelionės ir prieš kelionę.

Prie stalo mūsų kiekvienais metais vis mažiau. Ne dėl to, kad mirštame. Dėl to, kad užsidarome: mūsų nelieka realiame gyvenime, esame draugai feisbuke.

Tris vaikus auginantis tėtis sako su atžalomis į restoranus nevaikštantis, nes juos gerbia. Anot jo, ten vaikui nėra ką veikti: jeigu yra parašyta „N-18“, negi tempsi savo vaiką? Taip ir restorane: jeigu ten tiekiamas maistas, kurio vaikas dar nesupranta, nėra reikalo jo ten tempti, kalba pašnekovas.

Nors yra jaunas, itin užsiėmęs tėtis, su vaikais jis stengiasi praleisti kuo daugiau laiko: jiems seka pasakas, su jais žaidžia ir t. t. O paklaustas, kaip surengti smagų, žaismingą vakarėlį, J. Morkūnas tikina, jog paslaptis – labai paprasta.

„Nesitaškysiu patarimais – apsirenkite vienuolėmis ir kunigais arba kaubojais ir paleistuvėmis. Prie stalo mūsų kiekvienais metais vis mažiau. Ne dėl to, kad mirštame. Dėl to, kad užsidarome: mūsų nelieka realiame gyvenime, esame draugai feisbuke – tai yra graudu. Normalų sėdėjimą prie stalo, šnekučiavimąsi, bendrą vakarienės gaminimą matome vis rečiau“, – tikina pašnekovas.

Tačiau būtent toks vakarėlis yra pats geriausias, ir kurį net nereikia investuoti daug pinigų, pažymi jis: „Mano svajonė – atsisėsti prie didelio stalo su daug gerų bičiulių, kalbėtis, žaisti, pokštauti, džiaugtis gyvenimu. Štai ko aš pasigendu. O ne laikinti.“

Pasak žinomo renginių organizatoriaus, telefonas nėra serviruotės dalis. J. Morkūnas šiais metais net sau pažadėjo, kad skrolins ir čatins prie stalo tik tada, jei vakarieniaus vienas.

Visas pokalbis – laidos įraše (nuo 12.02 min.).

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Beatos virtuvė 60 laida