Veidai

2019.07.14 18:49

Vive la France: Bastilijos paėmimo diena paminėta ir iškilmingame priėmime Vilniuje

atnaujinta 19.30
Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2019.07.14 18:49

Prancūzija švenčia Bastilijos paėmimo dieną, ta proga Prancūzijos rezidencijoje surengtas iškilmingas priėmimas, kurio nepraleido gausus būrys iškilių visuomenės, kultūros ir meno atstovų.

Liepos 14-ąją Prancūzijoje minima Bastilijos paėmimo diena. 1789 m. Paryžiuje dvi dienas vykusi revoliucija baigėsi Bastilijos užėmimu, tad ši diena skirta paminėti šiam istoriniam įvykiui ir pagerbti tautos vienybę Didžiosios revoliucijos metu. Šiemet prancūzai švenčia 230-ąsias pasauliui reikšmingo įvykio metines.

Kai Prancūzijos sostinėje vyksta šiam įvykiui skirti renginiai, Lietuvoje iškilmingas priėmimas surengtas Lietuvos sostinėje esančiame Prancūzijos rezidencijos sode.

Prancūzijos rezidencijos kieme susirinko apie 650 kviestinių svečių – iškilių visuomenės, meno, kultūros ir pramogų pasaulio atstovų. Visus juos pasitiko Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Claire Lignieres-Counathe.

Sugiedojus Prancūzijos, Lietuvos ir Europos himnus, ambasadorė tarė sveikinimo kalbą.

„Man be galo malonu jus visus matyti Prancūzijos rezidencijoje, drauge mininčius Bastilijos paėmimo dieną ir pasidžiaugti visiems prancūzams brangius šūkiu „Laisvės, lygybė, brolybė“. Šiandien Prancūziją ir Lietuvą sieja tvirti dvišaliai santykiai, tos pačios vertybės. Joms, Europos Sąjungos ir NATO narėms, tenka atremti tuos pačius iššūkius“, – kalbėjo ambasadorė.

Specialiai dėl šio priėmimo į Lietuvą atvyko ir mados istorikas ir žinovas Aleksandras Vasiljevas. „Prancūzija – mados šalis. Prancūzai labai mėgsta permainas, jiems labai patinka keistis. Priešingai nei, pavyzdžiui, anglai, kurie yra ištikimi tradicijoms“, – portalui LRT.lt sakė jis.

Mados žinovas pasidalijo savo mintimis apie tai, kad pastaruoju metu stilingosios Prancūzijos damos darosi atsargesnės ir geriausius savo drabužius išsitraukia vis rečiau.

„Šiandien Prancūzijoje gyvena labai daug tautų. Gyvenimas didmiesčiuose tapo pavojingas – akiai matoma elegancija gali sudominti sunkiau besiverčiančius atvykėlius, nusprendusius, kad vietos praeiviai gali pasidalyti su jais savo piniginės turiniu. Tokios publikos, kokią šiandien matome Lietuvoje, Prancūzijoje jau vargu, ar pamatytume“, – svarstė A. Vasiljevas.

Kino festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramaškienė prisipažino, kad būtent Prancūzijos kultūros atašė Fredericas Jugeau jai pateikė festivalio idėją. „Festivalis jau gyvuoja jau daugiau nei du dešimtmečius ir džiugu, kad su Prancūzija išlaikome ypatingus santykius. Kitąmet minėsime festivalio 25-ąjį gimtadienį, kuriame, tikiuosi, bus labai daug svečių iš Prancūzijos“, – portalui LRT.lt sako V. Ramaškienė.

Būtent per kiną ji geriausiai ir pažįsta Prancūzijos kultūrą. „Prancūzų kiną myli visas pasaulis. Ne veltui Kanų kino festivalis – bene svarbiausias kino industrijoje. Veikiausiai mano bendraamžiai su sentimentais galėtų kalbėti apie puikias prancūziškas komedijas, kurias žiūrėdavo vaikystėje, drąsiai galima pagirti ir prancūzišką dokumentiką“, – pasakoja V. Ramaškienė.

Prancūziška kultūra žavi ir LRT žurnalistę bei laidų vedėją Živilę Kropaitę. „Prancūzija yra viena iš labiausiai išsivysčiusių ES valstybių ir viena iš reikšmingesnių Lietuvos partnerių. Yra daugybė dalykų, kuriais mane žavi Prancūzija, vienas – jų prancūziškas maistas. Man labai skanu viskas nuo brandintos jautienos iki kruasanų.

Žinoma, labai graži ir prancūzų kalba. Mokiausi jos universitete, gyvendama Briuselyje. Manau, kad ji labai gražiai skamba, o visus, kurie ja prabyla, paverčia labai elegantiškais, grakščiais, giliais. Gaila, kad ta kalba tokia sudėtinga ir jos išmokti galima nebent porą metų pagyvenus ten, kur ji kasdien vartojama“,– sako Ž. Kropaitė.