Atlikėjos Ievos Narkutės dainos išsiskiria jautrumu, gelme, lyg jos muzika žmogų atitolintų nuo kasdienybės. Tam tikru laikotarpiu ji tarsi buvo atvira savo klausytojams per muziką, tačiau apie asmeninį gyvenimą nebuvo linkusi kalbėti. Šiandien ji sako: „Supratau, kad mano gyvenimas kažkam yra įdomus“.
Bandė atsitraukti nuo muzikos
Pilnas gerbėjų sales renkančios I. Narkutės gyvenime muzika ne visada buvo svarbiausias dalykas. Psichologijos studijas baigusi dainininkė sakė, kad studijuodama nė neabejojo, kad dirbs pagal specialybę, o dainavimas taip ir liks maloniu laiko praleidimu.
„Tai, kad aš būdama jauna neįsikabinau į muziką, man suteikė ramybės. Jeigu ir būdavo periodų, kada prasčiau sekdavosi muzikos srityje ar kažkoks koncertas nepavykdavo arba neįvykdavo, aš turėjau saugumo pagalvę – studijas.
Tuomet sau sakydavau, kad muzika yra tiesiog mylima veikla, o ne tai, ant ko statysiu visą savo gyvenimą“, – portalui LRT.lt sakė I. Narkutė.
Tačiau kartu ji darė visus reikiamus žingsnius, kad muzikinis kelias eitų į priekį ir būtų toks, koks yra šiandien. I. Narkutė tik vieną kartą gyvenime, studijų metais, muzikai bandė pasakyti „ne“, tačiau tai nepavyko.
„Tai nutiko paskutiniais studijų metais, kai man pasidarė sunku blaškytis tarp studijų ir koncertų. Tuomet nusprendžiau, kad dabar būsiu tik pavyzdinga studentė. Muziką kuriam laikui pavyko eliminuoti ir dėl to, kad pusei metų buvau išvažiavusi studijuoti į Švediją.
Ten niekam nesakiau, kad dainuoju, o tiesiog buvau Ieva iš Lietuvos, kuri studijuoja psichologiją. Taip pat norėjau pasitikrinti, ar muzikavimu neužsiimu tik iš inercijos, nes kažkas to iš manęs laukia, o dainuoti turiu visas galimybes“, – pasakojo I. Narkutė.
Nuo to momento, kai aš dainą kažkam parodau, ji pradeda gyventi savo atskirą gyvenimą.
Anot jos, išvykimas į Švediją atrodė kaip naujas baltas lapas. Tačiau neilgai trukus būdama ten ji pajuto poreikį groti, todėl susirado tokią galimybę, netgi parašė keletą naujų dainų.
„Mes visada pritraukiame į save panašius žmones. Švedijoje susiradau naujų draugų, kurie buvo tikri melomanai ir vis prašydavo manęs pagroti. Prieš išvažiuodama namo, vienoje kavinėje suorganizavau koncertą.
Tuomet supratau, jeigu netgi tokiomis aplinkybėmis, kai niekas nežino, kad dainuoju ir nesudaro patogių sąlygų užlipti ant scenos, aš vis tiek sugebu susirasti instrumentą ir surinkti pilną kavinę klausytojų, tai nėra taip lengva pasitraukti nuo muzikos. Man tai buvo ženklas“, – atviravo I. Narkutė.
Pabaigusi studijas, pašnekovė nusprendė pabandyti atsiduoti tik muzikai ir tas mėginimas jau trunka septynerius metus.
Dainininkė prisipažino, kad ne visos parašytos dainos pasiekia klausytoją. Ji yra parašiusi begalę kūrinių, kurie pačiai pasirodė labai atviri ir asmeniški, todėl juos paslėpė stalčiuje. Anot I. Narkutės, pirmą kartą kažkam parodyti savo dainą nebūna drąsu.
„Tai yra tarsi atsivėrimo momentas. Tada, kai aš dainą kažkam parodau, ji pradeda gyventi savo atskirą gyvenimą. O iki tol, kol ją išgirstu per radiją, su ja būna padirbėjęs ne vienas žmogus“, – kalbėjo I. Narkutė.
Įkyraus dėmesio nejaučia
I. Narkutė džiaugiasi, kad jos gyvenime nėra rutinos. Kiekvieną rytą neišvengiamas darbas yra dukros nuvedimas į darželį, tačiau veikla po to visada skiriasi.
Dažniau gaunu žinučių, iš kurių suprantu, kad mano dainos žmones lydi tam tikrais gyvenimo etapais: per pasimatymą, vestuvių šokį, laukiantis kūdikio ir pan.
„Mano dukros dienos yra vienodesnės nei mano, nes ji kiekvieną dieną eina į darželį. Nors aš kiekvieną dieną tarsi darau panašius dalykus, rutinos mano gyvenime mažai. Vieną dieną aš galiu būti studijoje, kitą – duoti interviu, o trečią – koncertuoti ir t.t.
Tačiau mano gyvenime egzistuoja cikliškumas, kuris ilgesnis nei darbo savaitė ar darbo diena. Pavyzdžiui, kažkurį laiką tik įrašinėji arba tik koncertuoji“, – mąstė I. Narkutė.
Anot pašnekovės, jos klausytojus, nepaisant jų amžiaus ar lyties, vienija inteligentiškumas, todėl iš jų niekuomet įkyraus dėmesio nesulaukianti.
„Jie tarsi turi vidinę kultūrą. Dėmesio gaunu labai nedideles dozes, atsargaus dėmesio. Jie labai jaučia asmeninės erdvės ribą, kai prieš juos stovi Ieva, kurios muzika patinka. Man dėl to yra labai gera ir nežinau, ką aš tokio teisingo esu padariusi, kad mano muzika patinka tokiems „išlaikytiems“ žmonėms, kurie savo dėmesiu manęs nedrasko“, – šypsojosi dainininkė.
Ji neslėpė retkarčiais gaunanti ir tiesmukesnių žinučių iš gerbėjų, tačiau tai būna vienetiniai atvejai.
„Dažniau gaunu žinučių, iš kurių suprantu, kad mano dainos žmones lydi tam tikrais gyvenimo etapais: per pasimatymą, vestuvių šokį, laukiantis kūdikio ir pan. Kai paskaitau tokius atsiliepimus apie savo muziką, man užstringa gumulas gerklėje.
Juk daugiau nelabai ko ir galiu norėti. Juk mano muzika lydi žmones per gyvenimą, ji guodžia, šildo, palaiko. Tai yra labai daug“, – kalbėjo I. Narkutė.
Vyras, kaip ir ji, kilęs iš muzikų šeimos
Dainininkė neslepia, kad apie savo asmeninį gyvenimą ji stengiasi kalbėti rezervuotai, tačiau šiandien paatvirauti sau leidžia daugiau.
„Dabar mano situacija yra visai kitokia: esu ištekėjusi, turiu dukrą. Tai viskas yra kur kas apčiuopiamiau nei kažkokios draugystės. Antra vertus, gimus dukrai, supratau, kad ji amžinai bus mano gyvenime ir širdyje. Kai buvau jaunesnė, nemačiau jokio tikslo dalintis asmenine informacija.
Bėgant metams supratau, kad kitiems, kurie mėgsta mano muziką, yra įdomios ir mano asmeninio gyvenimo detalės ar tam tikri faktai. Pavyzdžiui, ar aš turiu šunį, ar neturiu, ar į darželį vaiką vedu, ar ne“, – atviravo I. Narkutė.
Tačiau jos vyras viešumo savo gyvenime visiškai nenori, todėl jie kartu renginiuose stengiasi nesirodyti. O jeigu kartais nutinka kitaip, prie sienelės fotografuotis atlikėja eina viena. „Jis pasišalina tuo momentu, kai pradeda blyksėti fotoaparatai“, – juokavo I. Narkutė.
Vyras pasakojo, kad vieną dieną, kai koncertavau, o jis pasakė, kad mama dirba, dukra atsakė: „Mamytė ne dirba, o koncertuoja.
Vis tik per vestuves blyksčių jiems išvengti nepavyko. I. Narkutė sakė, kad vyras nuo pat pirmos dienos žinojo, su kuo jis susieja savo gyvenimą. Anot pašnekovės, Lietuvos kariuomenėje tarnaujančiam vyrui netgi privalu visuomet elgtis pagal statutą.
Tačiau I. Narkutė su savo vyru turi kur kas daugiau bendro, nei gali atrodyti. Vyras yra kilęs iš menininkų šeimos. Jo brolis yra operos režisierius Gediminas Šeduikis, mama – taip pat muzikantė, kaip ir abu dainininkės tėvai. Kadangi I. Narkutė augo muzikų šeimoje, tai su muzika nesiskyrė nuo mažens.
„Man net nekilo klausimų, kai mane šešerių nuvedė mokytis groti fortepijonu. Paskui pradėjau lankyti muzikos mokyklą. Aš net nesu pabėgusi nei iš vienos muzikos mokyklos pamokos, nes ten dirbo mano tėvai.
Pirmiausia mokiausi pas tėtį, o paskui – pas mamą. Negi aš kirsiu tą šaką, ant kurios pati sėdžiu. Be to, muzika man niekada nesisiejo su kančia, o paauglystėje suvokiau, kad tai yra puiki saviraiškos priemonė“, – juokavo atlikėja.
Kol kas I. Narkutė tikino negalinti pasakyti, ar dukra turi polinkį muzikai, nes neturinti su kuo palyginti.
„Tiesiog noriu, kad ji matytų žmones, kurie mėgsta savo darbą. Ir visai nesvarbu, ar tas darbas yra tarnavimas kariuomenėje, ar lipti ant scenos ir dainuoti, ar mokyti vaikus.
Natūralu, kad matydama tokią mamą ji formuojasi pasaulio vaizdą, ką galima gyvenime veikti. Vyras pasakojo, kad vieną dieną, kai koncertavau, o jis pasakė, kad mama dirba, dukra atsakė: „Mamytė ne dirba, o koncertuoja“, – atviravo atlikėja.
I. Narkutė prisipažino, kad ji namuose niekada nekelia audrų, nes ją konfliktinės situacijos sekina.
„Tikrai pažįstu žmonių, kurie iš to pasisemia energijos, o mane tai išsunkia, nuliūdina ir tada reikia laiko, kad atsistatyčiau. Aš nemoku gyventi įtampoje. Mano vyras irgi yra panašus, todėl mes gyvename labai taikiai. Mūsų namuose nebūna lėkščių mėtymo ar pakelto balso. Nebent verkia vaikas ir vyras negirdi, ką aš jam noriu pasakyti“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji neslepia, kad yra patyrusi artimų žmonių sunkias ligas. Taip pat – ką reiškia koncertuoti Katedros aikštėje, kai vaikas guli ligoninėje. Tačiau nepaisant visko, I. Narkutė šiuo gyvenimo etapu jaučiasi labai laiminga.
„Aš su metais vis labiau atsipalaiduoju. Mane lydi muzika, kuri yra sielos raiška. Jeigu ji kažkam nepatinka, tegu neklauso. Aš niekada nesistengiau įtikti“, – patikino atlikėja.
