Veidai

2019.07.07 10:58

Alanas Chošnau: noriu, kad vaikai matytų, ką mes su žmona veikiame

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2019.07.07 10:58

„Anksčiau nebūčiau patikėjęs, kad kūrimo procesas taps tokiu patogiu, bet technologijos nepakeitė svarbiausio – kad ką nors sukurtum, turi nueiti tam tikrą kelią, įdėti darbo ir širdies“, – portalui LRT.lt sako atlikėjas Alanas Chošnau. Į kūrybos procesą jis mielai įsileidžia šeimą – taip stengiasi įkvėpti savo vaikus.

– Kokiais projektais šiuo metu gyvenate?

– Džiaugiuosi, kad vasara prasidėjo puikiais orais, pastebiu, kad saulė ir šiluma visus puikiai nuteikia – patys žmonės yra labiau saulėti, linksmesni, nori daugiau atostogauti ir linksmintis. Ir man tokia šilta vasaros pradžia atnešė daug puikių emocijų ir geros nuotaikos.

Šiuo metu esu pasinėręs į kūrybos procesą, daug repetuoju, koncertuoju, neseniai išleidau naują singlą ir vaizdo klipą „Tu gali arba ne“. Trumpai tariant, veiklos netrūksta.

– Veikiausiai turint du nedidelius vaikus, veiklos visada nestinga.

– Tiesa. Kartais šeima drauge vyksta į kokius nors renginius ar koncertus, netgi filmavimus. Ne kiekvienas gali pamatyti, kas dedasi užkulisiuose, tad vaikams visuomet būna labai įdomu. Visai neseniai jie tapo modeliais, buvo atsidūrę ant žurnalo viršelio. Be to, žino, ką jų tėtis daro, mato jį per televizorių, tad ir pramogų pasaulis jiems atrodo ganėtinai įprastas dalykas.

Džiugu, kad ir sena kūryba niekur nedingsta, bet kažką palieka žmonių sielose.

– Ar nė vienas iš mažųjų dar nepareiškė, kad ir jie mielai taptų atlikėjais ar aktoriais?

– Mano sūnus Augustas Alanas labai mėgsta muziką, jis dažnai jos klausosi ir dainuoja, atkartoja angliškus žodžius, tačiau ant scenos kol kas nesiprašo. O štai dukra Izabelė jau užsiminė, kad nori kartu su manimi išmokti kokią nors dainą ir drauge ją atlikti scenoje.

Man, kaip tėčiui, džiugu, kad juos kažkiek įkvepiu, jiems įdomi mano kūryba ir vaikai neretai išreiškia savo mintis, pasako, kas jiems patinka. Stengiuosi vaikus įtraukti į visą kūrybos procesą ir labai gera, kai jie nori ką nors nuveikti drauge. Tokiomis akimirkomis man būna be galo malonu.

Dainose telpa kūrėjo siela, tam tikro laikotarpio išgyvenimai.

Apskritai, mėgstu viskuo dalintis su šeima, nenoriu vaikų uždaryti nuo mus supančio pasaulio, noriu, kad jie matytų, ką mes su žmona veikiame. Galbūt tai bus tam tikras impulsas jiems kurti ar atsiskleisti save kitose veiklose.

Šiandien jie dar per maži apsispręsti dėl savo ateities profesijos ar kelio, tačiau viskas prasideda vaikystėje, nuo mažų detalių. Tikiuosi, kad matydami mūsų pavyzdį, jie supras, kad niekas iš dangaus nenukrenta, o yra grįsta darbu, reikalauja laiko ir pastangų.

– Siekiate savo vaikus įkvėpti?

– Taip, tikimės, kad jie galbūt ateityje sukurs ką nors gražaus ar reikalingo. Dabartiniai vaikai visai kitokie, nei buvo ankstesnės kartos ir tai normalu, turime tai vertinti. Gyvename technologijų amžiuje, jie auga tokioje erdvėje, kur viskas vystosi labai greitai. Įkvėpimas vaikui yra labai svarbu. Mažieji turi matyti, kad dauguma dalykų yra ilgo proceso pasekmė, ir neturėtų tikėtis greitų rezultatų.

– Kalbant apie technologijas ir besikeičiančias kartas, jūs karjerą pradėjote maždaug prieš 27-erius metus, kai žmonės dar klausėsi kasečių, ar labai pasikeitė muzikos kūrimo užkulisiai per tiek laiko?

– Net negalėjau patikėti, kad pats procesas taps toks patogus. Šiandien gali beveik bet kur kurti muziką ar įsikurti studiją.

Be abejo, yra didžiulis skirtumas tarp to, kas buvo prieš porą dešimtmečių, ir to, kas yra šiandien, tačiau paties kūrybos proceso technologijos nepakeitė. Vis tiek, tam, kad galėtum kažką sukurti, turi nueiti tam tikrą kelią, tam tikrą etapą, turi įdėti darbo ir širdies.

– Ar kartais pasiklausote savo pirmųjų kūrinių?

– Jau senokai nesiklausiau, nors kirba, kutena ta mintis. Tiesiog kartais tiek idėjų ir minčių šauna į galvą, taip įsitrauki į kūrybą, kad nebelieka laiko susirasti senų kūrinių ir jų pasiklausyti. Tačiau džiugina, kad ir to nedarydamas, pastebiu, kaip mano kuriamos dainos tobulėja, keičiasi, darosi įdomesnės.

Tiesa, kartais užėjęs į „Youtube“ platformą pamatau, kad kadaise sukurtų kūrinių vis dar klausosi. Naujai atliekami kūriniai dažnai prisikelia naujam gyvenimui, taip nutiko ir dainai „Laiškas ant sniego“, kurios remiksas yra internete. Žmonės man daug rašė, dalijosi kūriniu socialiniuose tinkluose.

Per daug sureikšmindamas savo dainų peržiūras internete, kūrėjas gali prarasti savitumą, tapatybę, kūrybos džiaugsmą, stebuklą ir grožį.

Labai džiugu, kad ir sena kūryba niekur nedingsta, bet kažką palieka žmonių sielose. Tai labai geras jausmas. Juk svarbiausia, kad atlikėjo kūryba keltų emocijas – pasiklausius dainos jiems būtų gera, jie norėtų šokti ar linksmintis. Tai ir yra kūrybos stebuklas.

– Kaip manote, kodėl kartais to paties atlikėjo kūryba taip smarkiai pasikeičia? Kaltos vyraujančios muzikinės mados, atlikėjo gyvenimiška patirtis, įvairios kitos aplinkybės?

– Gyvenimas eina, nestovi vietoje, nuolat keičiasi ir mus supanti aplinka, kuri kažkiek veikia kiekvieną iš mūsų. Mes, kūrėjai, taip pat nuolat dairomės naujų vėjų, norime įkvėpti ne tik save, bet ir klausytojus.

Pasaulis dabar labai atviras, nebėra sienų: žmonės ne tik gali laisvai važinėti, bet lengvai įveikia sienas internete – ką nors įdėjęs į tinklą, gali būti pastebėtas net ir kitame pasaulio krašte. Aš manau, kad tai nuostabus metas, kai kūrybai ir muzikai nėra ribų. Džiugu, kad kasmet sukuriama daug naujų, įdomių kūrinių.

– Dainos persikelia į „Youtube“, socialinius tinklus, įvairias programėles, kuriose galima lengvai susirasti mėgstamus kūrinius. Atlikėjai gali pamatyti, kiek peržiūrų ar perklausų surinko jo kūriniai. Ką tie skaičiukai reiškia jums?

– Žinoma, tie skaičiai ir peržiūros tapo neatsiejama muzikos industrijos dalimi. Jei matai, kad daina sulaukia daug peržiūrų, tai malonu, džiugina, kad žmonės tavęs klausosi, tačiau tai neturėtų būti kūrybos pagrindu.

Manau, kad sureikšmindamas tuos skaičius ir per daug į juos atsižvelgdamas, kūrėjas gali prarasti savitumą, tapatybę, kūrybos džiaugsmą, stebuklą ir grožį. Kūrėjas neturi svarstyti, ką padaryti, kad surinktų daugiau peržiūrų ir vis tik turėtų labiau susitelkti į savo kūrybą.

– Nors visos dainos autoriui brangios, kai kurie pripažįsta, jog kai kurios jiems itin svarbios, nesvarbu, kad koncerto pabaigoje publika dažnai prašo visai kitų. Būna taip?

– Kadangi kiekvieną dainą kurdamas autorius sudeda labai daug darbo ir savęs, jis kiekvieną dainą būna įsimylėjęs. Nesvarbu, kad šis jausmas su laiku taip pat keičiasi. Dažnai būna, kad gerbėjai labiau įvertina vienus kūrinius, profesionalai – kitus, o bičiuliai ar pats autorius – galbūt dar kitus.

Kai kurie kartais juokais klausia, ar man neatsibosta tiek metų dainuoti kai kurias dainas. O kaip gali atsibosti, kai matai, kokias emocijas tai sukelia klausytojams?

– Dainas galima vadinti savotišku kūrėjo dienoraščiu?

– Žinoma, jose telpa kūrėjo siela, tam tikro laikotarpio išgyvenimai.

Mažieji turi matyti, kad dauguma dalykų yra ilgo proceso pasekmė, ir neturėtų tikėtis greitų rezultatų.

– Ar neliūdina, kad muzika dabar keliasi į internetą ir vis rečiau ją paimame į rankas plokštelėje ar kasetėje?

– Mane tai kaip tik džiugina. Plokštelę ir šiandien, jei norite, galite išleisti, bet šalia to atsiveria milžiniškos galimybės, ypač jauniems kūrėjams.

Anksčiau kūrėjas išleisdavo tiražuotą plokštelę ir, jei nebuvo pasirašęs kontrakto su tarptautine kompanija, jos sklaidos galimybės būdavo ribotos. Dabar nereikia jokių sutarčių – visas pasaulis stebi, kas tose platformos vyksta naujo, jauniems autoriams, atlikėjams tai padeda būti atrastiems.

Be to, peržiūros jaunam žmogui gali pasufleruoti, kokia kryptimi jis eina, jis gauna tam tikrą atsakomąjį ryšį, klausytojai gali palaikyti kur kas glaudesnį ryšį su savo gerbėjais ir galimais klausytojais. Manau, kad tai tik į gera.