„Mus perspėjo, kad, jeigu prezidentei nepatiks, tikrai žinosime“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ sako tapytojas Algirdas Gataveckas. Jo kartu su broliu nutapytas prezidentės Dalios Grybauskaitės portretas neseniai papuošė prezidentūros sieną. Vienas kūrinio autorių pažymi – teko pasukti galvas, kaip suderinti grakštumą, estetiką ir moteriškumą su valdingumu.
Palikdamas prezidentūrą prezidentas su savimi gali pasiimti tik vardines dovanas, pavyzdžiui, valstybinius apdovanojimus, įteiktus per kadenciją, taip sako prezidentės D. Grybauskaitės vyr. patarėjas Mindaugas Lingė. Visos kitos dovanos, gautos valstybės vardu, pavyzdžiui, valstybinių vizitų metu, lieka prezidentūroje, nes priklauso valstybei.
M. Lingės nuomone, iš liekamųjų objektų svarbiausias – Valstybės pažinimo centras: „Statinys, kurio nebuvo iki jai pradedant eiti pareigas. Tai erdvė, moderni ekspozicija, skirta per edukaciją supažindinti, kaip funkcionuoja valstybė, kokios funkcijos vykdomos, kaip visa tai veikia.“
Vyras gali būti tapomas truputį grubiau, kampuočiau, o moterims reikia grakštumo, estetikos, kurios reikalauja moteriškumas.
Daug dėmesio sulaukė ir visai neseniai prezidentūroje atsiradęs brolių dvynių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų nutapytas prezidentės D. Grybauskaitės portretas, kurio ji su savimi pasiimti negalės.
Pasak A. Gatavecko, jiedviem su broliu nebuvo iškelta jokių reikalavimų, kaip portretas turėtų atrodyti, tačiau jie, kaip menininkai, itin kreipė dėmesį į vieną svarbų dalyką.
„Kreipėme dėmesį į tai, kad tapome Lietuvai svarbų, labai gerai žinomą asmenį, kad tai moteris, dėl to estetikos turėtų būti daugiau nei, ko gero, kituose portretuose. Prieš tai visi buvo vyrai – vyras gali būti tapomas truputį grubiau, kampuočiau, o moterims reikia grakštumo, estetikos, kurios reikalauja moteriškumas“, – pasakoja jis.
Tad teko pasukti galvas, kaip nutapyti portretą, kad prezidentė atrodytų ir graži, ir valdinga – tokia, kokia ir yra, pažymi A. Gataveckas. Paprastai broliai Gataveckai vieną kūrinį tapo dviese – taip buvo ir šįkart.
Prezidentės D. Grybauskaitės portreto plotas nebuvo didelis, tačiau pats kūrinys reikalavo didelio kruopštumo, tad, kad darbas būtų produktyvesnis, jiedu pasiskirstė laikus, kada kuris tapo. „Aš dirbau ryte nuo 9.00 iki 13.30 val., o brolis – nuo 13.30 val. iki vakaro“, – pažymi A. Gataveckas.
Sėdėjimas ne visą laiką tinka. Lyg žiūrėtų televizorių, atsipalaidavę, kai kurie gal truputį įsitempę. Norėjosi prezidentę išskirti.
Broliai sugalvojo, jog būtų labai gerai prezidentę atvaizduoti stovinčią, atrodančią taip, tarsi ji dirba posėdžių salėje, planuoja daryti kokį nors veiksmą. „Sėdėjimas, mano galva, ne visą laiką tinka. Kartais [atrodo] lyg žiūrėtų televizorių, atsipalaidavę, kai kurie gal truputį įsitempę. Norėjosi prezidentę išskirti“, – tapybos užkulisius atskleidžia menininkas.
Nutapytas portretas pačiai prezidentei buvo parodytas prezidentūros posėdžių salėje. Pasak A. Gatavecko, menininkai iškart buvo perspėti dėl prezidentės D. Grybauskaitės galimos reakcijos.
„Mus perspėjo, kad, jeigu prezidentei nepatiks, tikrai žinosime. Jos kabinetas – prie pat posėdžių salės. Kai tik ji išėjo iš savo kabineto, kai atvėrė duris ir pamatė paveikslą, buvo gan tolokai, bet iš karto išskėtė rankas ir sakė: „Puiku! Kaip nuotrauka! Labai gerai!“ Kai priėjo, sakė, gaila, kad šito paveikslo negalėsiu vežtis namo“, – prisimena A. Gataveckas.
Plačiau – laidos įraše (nuo 1.44.23 val.).
Taip pat skaitykite
Parengė Indrė Česnauskaitė.
