Monika Jasnauskaitė – diplomuota biotechnologė, šioje srityje dirbanti ne vienerius metus. Jos gyvenime erdvės užtenka ir karjerai, ir kūrybai. „Nuo vaikystės žavėjausi gamta, mėgau gilintis į įvairius gyvųjų sistemų veikimo mechanizmus, todėl mano darbuose atsispindi gamtos tematika”, – pranešime žiniasklaidai sako parodų Lietuvoje bei užsienyje surengusi menininkė.
– Kada pradėjote domėtis gamta?
– Gamta žavėjausi nuo vaikystės. Tyrinėjau mane supusią aplinką, gyvūnus, augmeniją. Vaikystėje gamtos sfera man atrodė apgaubta paslapties skraiste. Tai buvo tarsi stebuklingas pasaulis, turintis savo ritmą ir nuostabius gyventojus.
– Gamtos grožį galima perteikti įvairiomis formomis. Kodėl pasirinkote piešimą?
– Piešiau kaip ir visi vaikai – namie, darželyje, mokykloje. Ši veikla niekada nenutrūko, visada jaučiau poreikį kurti. Gilinimasis į metodiką ir kryptingas darbas, skirtas pagerinti savo įgūdžiams, prasidėjo paauglystėje. Esu bandžiusi įvairių technikų – aliejinius ir akrilinius dažus, pastelę, akvarelę, tušą, tačiau dažniausiai naudojami išliko spalvoti pieštukai. Ši technika suteikia galimybę vaizdus perteikti detaliai, mėgstu kruopštumą ir išbaigtumą.
– Kas dominuoja jūsų piešiniuose?
– Anksčiau mano darbuose daugiausiai buvo vaizduojami žmonės gamtoje, piešiau nemažai portretų. Dabar – daugiau gamtos, dominuoja gyvūnai, vabzdžiai. Tačiau žmogaus siluetas dar visiškai neišnyksta, kartais jis persipina su gamtos elementais, juos papildo.
– Dirbate biotechnologijų srityje. Kaip randate laiko menui?
– Piešimas, kaip ir bet kuris kitas darbas, reikalauja jėgų, susikaupimo ir atsidavimo, todėl piešiu dažniausiai savaitgaliais. Kai darai tai, kas tau patinka, laiko atsiranda.
– Ar profesinė sritis jus įkvepia kūrybai?
– Tam tikros darbo temos idėjine arba vizualine prasme dažniausiai pasiekia ir popierių. Mokslas ir menas labai panašūs. Reikia gerai išmanyti tam tikras taisykles, kad galėtum improvizuoti ir kurti. Abi veiklos reikalauja daug pastangų, atsidavimo, sėkmės. Tobulėjimas neišvengiamas be klaidų ir gebėjimo prisitaikyti.
– Baigėte molekulinės biologijos studijas Vilniaus universitete. Ar nesinorėjo studijuoti menus?
– Man visada patiko analizuoti informaciją ir surasti dėsningumus. Gamta traukė ne tik savo vizualiu grožiu, norėjau gilintis į molekulinius, akiai nematomus mechanizmus, todėl mokykloje buvau apsisprendusi, kad noriu gilintis į molekulinę biologiją.
Studijuodama VU atradau mokslinę iliustraciją, kuri, mano nuomone, yra puikus tarpdiscipliniškumo pavyzdys. Mokslinės iliustracijos kūrimas – duomenų rinkimas, analizė ir perteikimas, reikalaujantis ne tik estetinio ir meninio perteikimo patirties, bet ir skrupulingumo, metodiškumo bei analitinio mąstymo.
– Esate surengusi ne vieną darbų parodą. Kuri paroda suteikė daugiausiai emocijų?
– Labiausiai įsiminusi paroda Lietuvoje – personalinė „Lietuvos sfinksų“ iliustracijų paroda VU Botanikos sode, Kairėnuose. Sfinksai – man patys gražiausi ir įdomiausi drugiai. Nuo kitų drugių šeimų sfinksus skiria dydis, subtilios spalvos, sparnų raštų sudėtingumas, biologinės ypatybės. Drugių pavadinimas kilo dėl jų vikšrų, primenančių mažą senovės egiptiečių sfinksą. Lietuvoje iš viso užfiksuota 18 rūšių sfinksų.
Sfinksų iliustracijų idėja buvo mano asmeninis projektas. Ji atsirado skaitant Ričardo Kazlausko ir Broniaus Šablevičiaus pažintinius leidinius apie Lietuvos drugius ir sfinksus. Norėjau sukurti šios išskirtinės drugių šeimos narių plakatą.
Šiuo metu yra populiarios kelionės į tolimus egzotiškus kraštus, todėl viena šios parodos idėjų taip pat buvo parodyti, kad Lietuvos gamta yra spalvinga, neįprasta ir įdomi, tereikia šiek tiek ja pasidomėti.
– Ar jūsų darbai pažįstami užsienio meno gerbėjams?
– Esu dalyvavusi grupinėse parodose Portugalijoje, JAV, Lenkijoje, Latvijoje. Viena įsimintiniausių parodų buvo „Visualize: Art Revealing Science“. Ši grupinė paroda buvo skirta tarptautinės gamtos mokslų iliustratorių asociacijos 50-mečio jubiliejui.
Ji įvyko „American Association for the Advancement of Science” centre, Vašingtone. Tarptautinės asociacijos narių iliustratorių komisija parodoje dalyvauti atrinko mano piešinį „Akys“, kurį šiuo metu galima išvysti parodoje „Virsmas“, eksponuojamoje Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų cente.
Šiuo darbu noriu paskatinti žiūrovą pamąstyti, kas yra plėšrūnas, nuo ko nori pasislėpti drugiai – nuo apuoko ar nuo pačio žiūrovo, t.y. žmogaus.
