Veidai

2019.06.24 21:32

Autistą sūnų auginanti Laura apie savo patirtį kalba be ašarų: kokių laimės receptų iš to galima išmokti

LRT RADIJO laida „Laimės dieta“, laimesdieta.lt, LRT.lt2019.06.24 21:32

Ką reiškia būti vaiko, kuriam diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, mama? Kokių laimės receptų iš to galima išmokti ir kaip augant tokiam vaikui auga visa šeima? Autistą sūnų auginančios Lauros Šaulytės-Graičiūnienės pavyzdys rodo, kad apie tokią patirtį įmanoma kalbėti be dramų ir ašarų.

„Juokaudama sakau, kad esu šeimos gydytoja, spec. pedagogė, logopedė, ergoterapeutė, psichologė ir mitybos specialistė. Nes visas tas funkcijas, kai lieka laiko nuo buvimo mama, tenka atlikti bandant savo autistą vaiką integruoti į neurotipinių žmonių pasaulį“, – laidoje „Laimės dieta“ kalbėjo 8 metų sūnų Adomą auginanti Laura.

Jos sūnui autizmo spektro sutrikimas buvo diagnozuotas, kai jam buvo kiek daugiau nei dveji metai. Tačiau pati moteris tai, jog kažkas yra negerai, pastebėjo, kai vaikui buvo šeši mėnesiai.

„Pirmosios dienomis išgirstą diagnozę neigiau ir galvojau, kad tai galbūt tik įtarimai ir viskas pasikeis. Dabar tos viltys yra sumenkusios. Bet dabar aš esu gerokai ramesnė“, – kalbėjo Laura.

Laura pasidalino laimės receptais, kurie gali praversti visiems: tiek šeimoms, auginančioms į Adomą panašius vaikus, tiek šeimoms su neurotipiniais vaikais, tiek vaikų neturintiems žmonėms.

Mažiau galvokite. Kuo daugiau galvoji ir kuo daugiau svarstai apie ateitį, tuo darosi baisiau. Ypatingai kalbant apie sunkias situacijas. Aš galėčiau nuolatos galvoti, kas bus Adomui, ar ko nebus. Bet taip iš proto galima išeiti. Bus kaip bus. Gyvenkite dabar.

Mažiau lūkesčių. Nesvajoju, kad sūnus būtų mokslininkas ar gydytojas. Būčiau laiminga, jeigu jis būtų pakankamai savarankiškas, kad galėtų savimi pasirūpinti, kai manęs nebebus. Žinau, gali nuskambėti liūdnai, bet man savarankiškas vaikas  yra daug.

Juodas humoras. Ypatingai sunkiose situacijose. Mes namie juo pasišvaistome ganėtinai dažnai ir žodis „autizmas“ tikrai nėra tabu. Kartais net vienas kitą autistais išvadiname. Jeigu tu pernelyg rimtai žvelgsi į situaciją, kurioje esi, tai linksma nebus.

Todėl raginu įsidrąsinti į vaiko negalią ar į kitus sunkumus pažvelgti kitaip. Negalią, mano nuomone, priimi tik tada, kai sugebi į ją pažvelgti su humoru, taip tas žmogus tampa lygus tau.

Jeigu kažko negali pakeisti, turi pakeisti savo požiūrį. Mes dažnai skundžiamės dėl kitų elgesio ar situacijos, bet gal kartais užtenka tiesiog kitaip į viską pažvelgti? Po vaiko diagnozės visi tėvai puola į neviltį, ieško kaltų, svarsto, už ką jiems likimas lėmė tokį išbandymą.

Aš reagavau taip pat, bet dabar supratau – kad jei mane kas būtų to pamokęs, kad reikia ne situaciją keikti, o keisti požiūrį, būtų buvę daug lengviau.

Apsikabinkite. Visur ir visada. Net jei ir tau pačiam labai blogai. Jeigu mano vaikui kyla isterija, aš jį pirmiausia apkabinu. Taip, kartais tai nesuveikia. Bet labai dažnai suveikia. Ir jeigu su vyru pykstiesi, pirmiausia reikia apsikabinti.

Neskubėkit, jūs niekur nenuskubėsite. Išmokite nesitikėti greito rezultato ir džiaukitės mažais pasiekimais. Aš to išmokau augindama Adomą: būti kantri ir džiaugtis viskuo, kad ir tuo, jog mano vaikas 7 metų pirmąkart nupiešė kiškį iš trijų linijų, ir tai yra jėga!

Planas ir rutina. Jautriems vaikams pastovumas dovanoja saugumo, užtikrintumo jausmą: jeigu mama ant lentutės nupiešia, kad važiuosime į parduotuvę, vadinasi, mes tikrai važiuosime į parduotuvę.

Labai svarbu išsiaiškinti priežastis. Tarkim, jeigu vaikas TIKRAI nevalgo, išsiaiškinkite, kas jam nepatinka: skonis, kvapas, konsistencija. Gal jam nepatinka raudoni produktai? Gal jis nemėgsta sumaišytų produktų? Gal jam patinka tik apvalūs dalykai – siūlykite juos, pamažu įterpdami ir kitokių produktų.

Naminis gyvūnas. Norite išgydyti šunų baimę? Padovanokite vaikui šunį. Adomui naujoji mūsų namų gyventoja – biglių veislės kalytė – buvo didelis pokytis. Ji išlaisvino sūnų iš kiauto ir smarkiai pagerino jo socialinius įgūdžius.

Jeigu pyksti, kad kažkas kažko nepadaro taip, kaip tu norėtum, padaryk tai pats, arba nezirzk. Mano vaikas viską sutvarko. Sutvarko ir tai, ko nereikėtų sutvarkyti. Pavyzdžiui, pagal save sudėlioja pagalvėles: tam tikra tvarka, pagal tam tikras spalvas. Žirklutės vonioje yra išrikiuotos milimetro tikslumu, kėdutė pastatyta į tam tikrus plytelių kampus… šito reikia Adomui. Jam reikia, jis ir pasidaro – aš to neturiu daryti.

Atlaidumas. Kantrybė. Užsispyrimas. Tai trys dalykai, kurie būtini tam, kad būtum laimingas pats, ir būtų laiminga tavo aplinka. Aš užsispyriau, kad mano vaikas būtų savarankiškas, ir labai kantriai to siekiu. Kartais taip, per savo ir jo ašaras, bet to reikia.

Atlaidumas būtinas. Atleisti kitiems, atleisti vaikui ar sau, jei dėl jūsų sunkumų kaltini jį ar save patį – visa tai, kad galėtum judėti pirmyn.

Šie Lauros laimės receptai buvo publikuoti laimesdieta.lt.

Pasiklausykite laidos „Laimės dieta“ vedėjos Rimantės Kulvinskytės ir Lauros pokalbio:


„Laimės dieta“. Autizmas – ne liga, tačiau kodėl vis dar vengiama kalbėti apie šį sutrikimą?