Veidai

2019.06.24 10:44

Adrenalino dozė „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyviui Bumblauskui: Siguldoje leidosi bobslėjaus trasa

Audinga Satkūnaitė, LRT.lt2019.06.24 10:44

Penktadienį „Nacionalinės ekspedicijos“ istorikų komanda, kurios priešakyje yra profesorius Alfredas Bumblauskas, lankėsi Siguldos bobslėjaus ir rogučių trasoje. A. Bumblauskas nepraleido progos ją išbandyti ir pats.

Anot profesoriaus, skirtingai nei lietuviai, Latvijoje ypač daug pasiekė tokiose sporto šakose, kaip bobslėjus ir skeletonas. Todėl „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyviai neaplankė Bobslėjaus ir rogučių trasos „Sigulda“, kuri pradėjo veikti 1986 metais. A. Bumblausko tikinimu, tokių trasų pasaulyje iš viso yra 18.

Siguldoje trasa ypatinga ir tuo, kad ji yra viena iš nedaugelio, kuri yra skirta tiek profesionaliems sportininkams, tiek lankytojams. 1200 metrų ilgio trasą žmonės gali išbandyti ne tik žiemą, bet ir vasarą. Ja su kitais savo komandos nariais leidosi ir profesorius A. Bumblauskas.

„Mes trasa leidomės su vasaros bobslėjaus rogutėmis. Nors šiuo metu laikausi dietos, bet galva mano nesumažėjo. Man buvo per mažas šalmas, todėl šiek tiek trūko oro. Tačiau leidžiantis trasa tikrai patyriau ekstremalių pojūčių. Adrenalinas ypač pakildavo, kai rogutės pradėdavo važiuoti siena, o ne grindiniu“, – portalui LRT.lt sakė A. Bumblauskas.

Pasak jo, nusileidimas bobslėjaus ir rogučių trasa trunka apie 55 sek.

Tą pačią dieną, penktadienį, istorikų komanda apsilankė ir senojoje Siguldos pilyje. Nors ji yra apgriuvusi, tačiau, anot A. Bumblausko, palyginus su Lietuvos pilimis, atrodo solidžiai. Profesoriaus tikinimu, senoji Siguldos pilis tikrai lenkia ir tokias pilis, kaip Medininkų, Krėvos ar Lydos.

1566 metais, kai Livonija atiteko Lietuvai, jos administratoriumi buvo paskirtas Jonas Jeronimaitis Chodkevičius, kuris pareigas ėjo iš senosios Siguldos pilies.

„Taigi mes važiavome pasižiūrėti, iš kurios vietos buvo valdoma beveik visa Livonija, išskyrus Šiaurės Estiją, maždaug laikotarpiu nuo 1561 iki 1621 metų, kol Gustavas II Adolfas užėmė Rygą“, – kalbėjo A. Bumblauskas.

Šeštadienį, prieš vakare laukusias Joninių linksmybes, istorikų komanda ieškojo lietuvių kilmės Rusijos imperatorės Jekaterinos I, Martos Skowronskos, gimtojo miesto ir pilies. Taip pat ekspedicijos dalyviai lankėsi prie Aiviekstės upės, kuri skyrė Livonijos teritoriją, kai dalis jos atiteko Švedijai.

A. Bumblauskas sakė, kad per savaitę trunkančią ekspediciją jau spėta aplankyti nemažai istoriškai svarbių taškų: Kraslavą, Agluoną, kur stovi paminklas skirtas Mindaugui ir Mortai skirtas, Daugpilį.