Veidai

2019.06.23 16:48

„Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvė Kelmickaitė apie Jonines Latvijoje: čia šventimo tradicija yra kur kas tikresnė

vaizdo įraše – latviškų Joninių šurmulys
Audinga Satkūnaitė, LRT.lt2019.06.23 16:48

„Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvė, muzikologė Zita Kelmickaitė pirmą kartą Jonines sutinka Latvijoje. Dar prieš išvykdama ji tikino nekantriai laukianti šios dienos. „Labai džiugu matyti gyvą, o ne iš knygų išmoktą, kadaise prisimintą ir tik kraštotyrininkų minimą šventę“, – sako ji.

Z. Kelmickaitės pastebėjimu, latvių pasiruošimas Joninėms išsiskiria savo natūralumu. Anot jos, Latvijoje Joninių šventimui visi pradėjo ruoštis nuo pat ryto. Ją maloniai nustebino tai, kad Joninių dieną žmonės miestų ir miestelių aikštėse pardavinėja ne miško ar daržo gėrybes, o vainikus. Jų kaina svyruoja: nuo 5 iki 10 eurų.

„Jų vainikai yra spalvingi, pagaminti iš didelių gėlių žiedų, tuo tarpu lietuvių vainikai yra siauresni ir kuklesni. Latviai į vaikinus prideda ąžuolo arba klevo lapų, kad jie būtų storesni. Vien tik iš ąžuolo lapų nupinti vainikai yra skirti vyrams“, – portalui LRT.lt sakė muzikologė.

Sekmadienį Z. Kelmickaitė su savo komanda lankėsi pas žolininkę, kuri išlydėjusi svečius iš Lietuvos kartu su šeima nuskubėjo ruoštis Joninių šventimui. Pasak pašnekovės, pagrindiniai dalykai, kurie turi būti ant latviško Joninių stalo, yra sūris ir alus.

„Viešėdami pas žolininkę, pamatėme, kad Latvijoje, skirtingai nei Lietuvoje, nėra griežtų draudimų ir suvaržymų. Likusi našle, 70-metė moteris iš Europos Sąjungos gavo pinigų ir įsikūrė vaistinių žolių ūkį. Čia ji kviečia vaikus, veda edukacines programas, o įsirengtame šiltnamyje daro ištraukas iš įvairių augalų: rugiagėlių, rožių ir pan.

Lietuvoje tokiu atveju būtų pasakyta, kad žmogus pažeidžia higienos normas. Ji vietoje gali ir pardavinėti savo produkciją. Taigi ekonomiste dirbusi ir į pensiją išėjusi moteris užsiima visai kita veikla ir nedejuoja“, – pasakojo Z. Kelmickaitė.

Po Latviją keliaudama Joninių dieną pašnekovė pastebėjo, kad visos durys – namų, svirno ar tvarto – apkaišytos vainikais. Muzikologės tikinimu, latviai nevengia šventės organizuoti individualiai, tuo tarpu Lietuvoje reikalingi kvietimai per skelbimus.

„Mūsų mąstymas toks: jeigu valdžia nedavė pinigų, tai nebus ir Joninių. Latvijoje susirenka ir šeimos, ir draugai, jie gieda, dainuoja, tiesiog švenčia trumpiausią naktį. Labai džiugu matyti gyvą, o ne iš knygų išmoktą, kadaise prisimintą ir tik kraštotyrininkų minimą šventę.

Tai yra didelis pasiekimas. Jų Joninių šventimo tradicija yra kur kas gyvesnė ir tikresnė nei Lietuvoje“, – mintimis dalinosi Z. Kelmickaitė.

Ji pastebi, kad miestuose gyvenantys lietuviai yra tarsi bandomi įsodinti į Joninių vežimą ir įtraukti į šventės svaigulį, tačiau tai nelabai pavyksta.

„Kyla klausimas, ar gali Jonines Lietuvoje išgelbėti žolynų turgus ar vienas kitas jų organizatorius. Mes šeimose neturime Joninių tradicijų, todėl žmonės ir nepuola jų švęsti. Pavyzdžiui, Vilniuje visa Neries pakrantė turėtų būti nugulta giminių, draugų, kurie plukdytų vainikėlius ar tiesiog mėgautųsi gamta, tačiau taip nėra.

Visi nori didelio renginio – koncerto ar dar kažko. Juk koncertų ir taip prisiklausom, o šašlykų ir taip prisivalgom“, – kalbėjo Z. Kelmickaitė.

Taip pat skaitykite: „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvės Plaipaitės atradimai: žmonių rūsiai nacionaliniame parke

Taip pat skaitykite: „Nacionalinėje ekspedicijoje“ gimė naujas duetas: Plaipaitė ir Kelmickaitė užtraukė žemaitišką dainą

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius