Veidai

2019.06.22 09:10

24 metus „Stilių“ vedanti Violeta Baublienė – apie karjeros pradžią ir reportažus CNN

Audinga Satkūnaitė, LRT.lt2019.06.22 09:10

Jau 24 metus laidos „Stilius“ siela Violeta Baublienė sveikinasi su LRT TELEVIZIJOS žiūrovais. Išskirtinio balso savinininkė ragavo įvairaus žurnalistinio darbo, netgi kūrė reportažus CNN televizijai. Šiandien ji prisipažįsta suvokusi, kad reikia džiaugtis tuo, ką turėjai ir nelaukti, jog kažkas dar laukia ateityje, o gyventi dabar.

Atlaikė laiko išbandymus

V. Baublienė LRT TELEVIZIJOJE dirbti pradėjo anksčiau nei eteryje pasirodė laida „Stilius“.

„Dirbau spaudoje ir kolegė Dalia Kutraitė mane pakvietė išversti porą tekstų, vėliau keletą kartų juos įgarsinau. Tada paaiškėjo, kad mano balsas tinkamas televizijai. Tačiau aš jos specifikos nelabai išmaniau, nes rašymas ir filmavimas yra skirtingi dalykai. Todėl mano pradžia buvo su kitų pagalba“, – portalui LRT.lt pasakojo V. Baublienė.

Po poros metų, praleistų televizijoje, ji tikino subrendusi kurti kažką savo. „Nėra labai malonu, kai tave vaiko, geriausia, kai vaikai pats save“, – juokavo V. Baublienė.

Anot jos, pradžioje laida buvo kuriama tada, kai būdavo gaunamas leidimas, todėl vieną kartą ji eteryje pasirodydavo šeštadienį, o kitą kartą – penktadienį. Aiškios sistemos tuomet nebuvo.

Mes labai greitai įsisukome ir pirmojo sezono reitingai buvo labai dideli. Komercinės televizijos labai greitai pasigavo šią mintį ir visuose kanaluose atsirado gyvenimo būdo žurnalai.

Laidos „Stilius“ idėja gimė pačios V. Baublienės galvoje. Pasak jos, žurnalinis laidos formatas nebuvo naujovė, tačiau jos išskirtinumu tapo tematika.

„1995 metais gyvenimo kokybė dar buvo sudėtinga, tai buvo laikai, kai egzistavo banditizmas, mafija ir pan., todėl kalbėti apie gyvenimo būdą atrodė mažų mažiausiai keista. Tačiau mes labai greitai įsisukome ir pirmojo sezono reitingai buvo labai dideli. Komercinės televizijos labai greitai pasigavo šią mintį ir visuose kanaluose atsirado gyvenimo būdo žurnalai“, – tikino laidos „Stiliaus“ vedėja.

Pasak jos, per 24 gyvavimo metus laidos formatas keitėsi mažai, tiesiog vienu metu pašnekovus V. Baublienė kalbindavo studijoje, tačiau struktūra ir turinio pateikimas toks pat išliko iki šių dienų.

Pašnekovės tikinimu, pradžioje buvo sudėtinga atrasti pašnekovų, nes tuomet dar nebuvo suvokimo, kad galima kalbėti apie save.

„Mes laikėmės formato, kad žmogų filmuojame namuose, nes žiūrovui visada įdomu, kaip atrodo pašnekovo aplinka, kur jis gyvena ir pan. Iš tiesų, aplinka labai gerai atspindi žmogų. Jis gali kalbėti gražiausius dalykus, bet aplinka viską išduoda. Tas ėjimas į namus buvo komplikuotas, tačiau mes įgavome pasitikėjimą“, – pasakojo V. Baublienė.

Savo balso nesureikšmina

Daugelį žiūrovų pavergė ne tik laida „Stilius“, bet ir V. Baublienės balso tembras. Ji sako, kad savo balsą girdi visai kitaip ir netgi nepastebi jame kažkokio stebuklo.

„Kai pirmą kartą įgarsinau tekstus, galvojau, kad kažką supainiojo, nes atrodė, kad ten ne mano balsas. Taigi apie savo balso ypatybes nieko negaliu pasakyti. Tokį man davė mama, gamta... Būna mano vyrui sako: „Kaip tau faina, tavo žmona tokiu balsu šneka“, tačiau namuose aš kalbu visai kitaip. Iš savo balso nekuriu istorijos, galbūt jį žmonės kitaip girdi“, – šypsojosi V. Baublienė.

Ji patikino, kad išskirtinio žmonių dėmesio viešumoje niekada nesulaukianti.

„Lietuviai yra labai kultūringa tauta. Niekada nebuvo taip, kad kažkas prie manęs pripultų, fotografuotų. Būna, kad šypteli ar pasisveikina. Tačiau niekas man jokių komplimentų nesako, nei kas į mane žiūri. Gyvenu ir tiek“, – kalbėjo V. Baublienė.

Pašnekovės manymu, kitiems galbūt netgi labiau atpažįstamas jos balsas, o ne veidas.

„Televizijoje tave nugrimuoja, papuošia ir tarsi tampi geriausias savo variantas. O gyvenime mes esame visokie variantai. Tikrai manęs niekas nečiumpa už rankos ir nesako: „Baublienė eina“, – juokavo laidos „Stilius“ vedėja.

Jai pačiai tenka atsidurti ir kitoje barikadų pusėje, kai ji turi pasakoti apie save, pasidalinti savo mintimis, tai yra atsakyti į žurnalistų klausimus. Tačiau, anot V. Baublienės, kur kas paprasčiau būti ta, kuri užduoda klausimus kitiems, tuomet ji jaučiasi kaip žuvis vandenyje.

Išbandė save ir kitoje srityje

Pašnekovę žiūrovai pirmiausia sieja su laida „Stilius“, tačiau V. Baublienė yra kūrusi ir kitokio pobūdžio laidų. Jos gyvenimo etapas tik su laida „Stilius“ truko apie penkerius metus.

Kuo ilgiau sėdžiu prie vienos temos, juo neįdomiau darosi.

„Kai išmoksti savo amato, tavo veiksmai tampa laisvesni ir norisi kažko daugiau. Tuomet perėjau į dokumentiką ir su kolege kūrėme dokumentinius filmus. Taip pat dirbau ir kaip kviestinė žurnalistė. Man patinka ir interviu žanras, dirbti už kadro, vertėjauti. Aš televizijoje perėjau nuo apačios iki viršaus. Taip ir reikia, jeigu tu nori būti savo srities profesionalas. O žvaigždės, kurios sukuriamos tik žvaigždės pavidalu, yra niekinės“, – tikino V. Baublienė.

Anot jos, nėra jokių sėkmės formulių, o pasiekimams svarbiausia – darbas ir tai, kaip susiklosto aplinkybės. Pašnekovė neslėpė, kad būta minčių visai pasitraukti iš žurnalistikos ir pasinerti į verslo sritį. Tačiau ji tuo gyveno neilgai ir dabar tą gyvenimo etapą vadina neįdomia istorijos dalimi. „Man nepatiko būti versle“, – pabrėžė V. Baublienė.

Žurnalistikoje jai labiausiai nepriimtinas bulvaras, patinka tiriamoji žurnalistika. Tačiau V. Baublienė save vadina trumpų distancijų bėgike, todėl ji negali ilgai narplioti vienos temos.

„Kuo ilgiau sėdžiu prie vienos temos, juo neįdomiau darosi. Medžiagos ilgis laidoje priklauso nuo pašnekovo: jeigu jis yra labai įdomus, tai jam skiriame daug vietos, o jei jis yra kitoks, tai jam tenka mažiau dėmesio“, – teigė V. Baublienė.

Visai neseniai ji turėjo progą save išbandyti tiesioginiame eteryje, kai su Ignu Krupavičiumi vedė laidą „Labas rytas, Lietuva“. Ji neslėpė, kad ši patirtis jai patiko, nors trys valandos eterio atrodė ilgokos.

„Tiesioginis eteris turi savo žavesio ir grožio. Tai yra ir lengvas darbas – tu atėjai, pakalbėjai ir išėjai. Mūsų atveju yra labai daug darbo segmentų. Tu labai ilgai dirbi, nors kai kam gal atrodo, kad viskas labai greitai padaroma“, – kalbėjo V. Baublienė.

Paduodavome kasetę kažkam, kas vykdavo į Ameriką. Atsimenu siunčiau ir per krepšininko Artūro Karnišovo tėvus.

Kitame LRT TELEVIZIJOS sezone žiūrovai ne tik išvys laidą „Stilius“, bet ir naują kassavaitinę laidą „Veranda“. Tai taip pat bus žurnalinio formato laida, tačiau savo tematika bus susijusi su žmogaus aplinka.

Kūrė reportažus ir CNN

Prieš „Stilių“ ir laidos gyvavimo pradžioje, apie ketverius metus, V. Baublienė kūrė reportažus ir JAV televizijai CNN. Vėliau šiam darbui tiesiog pristigo laiko.

„Dirbome nemokamai, jautėme didelį patriotizmą, todėl labai norėjosi apie Lietuvą kalbėti. Pirmasis reportažas buvo iš mados festivalio „In Vogue“. Juokingiausia, kaip tie reportažai pasiekdavo JAV. Paduodavome kasetę kažkam, kas vykdavo į Ameriką. Atsimenu siunčiau ir per krepšininko Artūro Karnišovo tėvus, dar per kažką. Taigi naujienų kasetė televiziją pasiekdavo po dviejų savaičių“, – pasakojo V. Baublienė.

Ji sakė, kad nė karto nėra mačiusi savo siužetų, kuriuos rodė CNN televizija. V. Baublienė yra iš tų, kuri dažniausiai neatsisako įvairių pasiūlymų ir galimybių.

„Šiaip esu pakankamai bailus žmogus, tačiau turbūt taip visko bijau ir man gėda dėl to prisipažinti, kad stengiuosi daryti viską, kad kiti to nesuprastų. Sakoma, kad žmonės dažniausiai savo kompleksus maskuoja visiškai priešingomis charakterio savybėmis, tai yra tomis, kurių neturi“, – kalbėjo V. Baublienė.

Anot jos, televizijoje per tuos metus, kiek joje dirba, labiausiai pasikeitė technologinės galimybės.

„Turinio kokybė daugiau mažiau išlieka, o aš pati visada ieškojau prasmės. Ką darau ir dabar. Kai pradėjome kurti „Stilių“, tuomet buvo auksinis laikas. Kas norėjo pasisemti žinių, tam turėjo puikias galimybes ir sąlygas. Tą aš ir dariau, todėl vykdavau į stažuotes JAV, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ir pamačiau pasaulinio lygio žurnalistikos.

Jeigu tu kažką aistringai darai vienoje sritye, tai nukenčia kita pusė – šeima. Ir atvirkščiai. Suderinti neįmanoma.

Vienos stažuotės metu, apie 1995–1996 metus, Naujojo Orleano televizijoje pamačiau studijas, kokios šiandien egzistuoja pas mus. Tuomet man paaiškino, kaip filmuoti su kasetėmis, o mes su tokiomis jau Lietuvoje dirbome. Technologijų prasme mes tuomet buvome atsilikę, bet tikrai ne taip smarkiai, kaip įsivaizdavo Vakarai“, – pasakojo V. Baublienė.

Jos manymu, technologijų prasme dabar žurnalistai dirba komforto sąlygomis. Pašnekovė prisimena, jog netgi laidos montažas buvo atliekamas visai kitaip.

„Montažinėse užtrukdavom iki vidurnakčio. Po to bijodavau grįžti į namus, tai manęs pasitikti ateidavo vyras“, – prisiminimais dalinosi V. Baublienė.

Vadovaujasi posakiu – „Ir tai praeis“

Šiuo metu pašnekovė džiaugiasi vasara, nes jau baigėsi televizijos sezonas. Anot jos, anksčiau darbas televizijoje nebuvo skirstomas į sezonus, o visi žurnalistai dirbdavo etatu.

„Tuomet buvo visai nesvarbu, ar tu darai dvi laidas ar penkias, nes viską darydavai už tą patį atlyginimą. Taigi tam tikra prasme darbo visada turėdavome“, – paaiškino V. Baublienė, kuri vasarą vadina ne atostogomis, o laiku, kai neturi darbo.

Tačiau jeigu ji randa galimybių ką nors padirbėti, jų neatsisako. Kaip sako pati pašnekovė, vasarą daro tai, ko nespėja televizijos sezonu metu, tačiau ta veikla veikiau kasdieninė, o ne kažkuo ypatinga.

„Be darbo galiu būti, randu kuo užsiimti. Man patinka pabūti su savimi, galiu būti viena. Nors ilgiau trijų dienų neišbūnu. Kadangi esu vienturtė, tai aš įpratusi būti viena, nes mano vaikystė prabėgo su raktu ant kaklo“, – šypsojosi pašnekovė.

V. Baublienė patikino jau priėjusi tokią suvokimo ribą, kad reikia džiaugtis tuo, ką turėjai ir nelaukti, jog kažkas dar laukia ateityje, o gyventi dabar. Jos mylimiausias posakis šiuo gyvenimo periodu – „Ir tai praeis“.

Dažnai darbui atsidavę žmonės sulaukia klausimų, kaip jiems sėkmingai pavyks suderinti šeimą ir darbą. Anot pašnekovės, manymas, kad tai gali pavykti, yra utopinis. Tą ji ir pati patyrė.

„Jeigu tu kažką aistringai darai vienoje sritye, tai nukenčia kita pusė – šeima. Ir atvirkščiai. Suderinti neįmanoma“, – mintimis dalinosi V. Baublienė.