Veidai

2019.06.21 06:45

Jogą praktikuojanti Jolita Seredaitė: beveik kiekvienas jogas pakliūna į spąstus

Gintarė Micevičiūtė, LRT.lt2019.06.21 06:45

Joga – labai subtilus savęs pažinimo įrankis. Jei nežinai, kaip tuo įrankiu naudotis, gali pakenkti ne tik fiziniam kūnui, bet ir psichikai“, – sako jogą praktikuojanti ir vedanti Jolita Seredaitė. Birželio 21-oji – Tarptautinė jogos diena, tad puiki proga prisiminti, ką naudingo gali duoti joga ir kaip ja užsiimti sau nekenkiant.

– Kaip ir kada joga atėjo į jūsų gyvenimą?

– Joga į mano gyvenimą atėjo dar vaikystėje, su ja mane supažindino tėtis. Paauglystėje studijavau šventraščius, praktikavau savarankiškai, vėliau važinėjau daug metų į Indiją pas įvairius žinomus jogos mokytojus, kol vieną dieną pamačiau, kad esmė ne praktikoje, o sąmoningume.

Buvau užstrigusi žinojimuose, senose patirtyse ir lūkesčiuose apie savęs suvokimą. Buvo labai daug įsivaizdavimo, kas teisinga, kas ne. Reikėjo vaidinti laimingą žmogų, kai viduje verkė visas pasaulis.

Tai yra beveik kiekvieno jogo spąstai, į kuriuos aš sėkmingai buvau pakliuvusi ir ilgai ten sėdėjau. Tame nebuvo tikro džiaugsmo, meilės jokios nebuvo.

Aš net nežinojau, kas ta meilė yra, tik turėjau meilės įsivaizdavimą. Atėjo laikas ir gyvenimas pats mane iš ten ištraukė. Kaip dvasinė praktika man joga atkrito prieš keletą metų. Dabar aš užsiimu joga tik fizinei formai palaikyti ir, manau, kad šiam reikalui tai yra beveik nepakeičiamas instrumentas.

Žmonės ieško savęs jogoje, aš irgi taip dariau. Bet jei kažko ieškai, turi tiksliai žinoti, ko ieškai. Kaip gali surasti, kai nežinai, kas tai yra? O juk nežinai, tai kam ieškoti?

Pati geriausia praktika yra pasitikėjimas ir buvimas dabarties akimirkoje. Čia ir yra tikroji jogos esmė, kuri per amžius buvo pamiršta.

– Kokios žalos ir kodėl joga gali pridaryti?

– Daugiausia žalos jogoje nutinka dėl nesąmoningumo ir dėl nekompetentingo mokytojo. Labai daug žmonių pradeda mokyti jogos, nesuvokdami ne tik pačios jogos esmės, bet ir nepažinodami savęs pačių.

Dabar aš užsiimu joga tik fizinei formai palaikyti ir, manau, kad šiam reikalui tai yra beveik nepakeičiamas instrumentas.

Dauguma jogos moko tik pasiskaitę knygų ar pasimokę pas kažkokį mokytoją, bet ne iš pajautimo. Tokiu atveju labai lengva sužaloti ne tik fizinį kūną. Darant asanas, kvėpavimo pratimus, atsiveria žmogaus centrai, nežinia kas gali patekti į tavo lauką. Jei mokytojas neturi subtilaus matymo, jutimo, jis negali suvaldyti šitų procesų.

Žmogus gali grįžti namo su nežinia kieno emociniu šlamštu, neretai su paties mokytojo. Labai svarbu, ką „transliuoja“ mokytojas.

Svarbiausia išlikti sąmoningu, nes kai esi dabartyje, aiškiai save jauti ir suvoki, niekas niekada prie tavęs neprisikabins.

– Kaip užsiimti joga, kad ji suteiktų naudos, o ne žalos?

– Joga – labai subtilus savęs pažinimo įrankis. Jei nežinai, kaip tuo įrankiu naudotis, gali pakenkti ne tik fiziniam kūnui, bet ir psichikai.

Visų pirma reikia apsibrėžti apie kokią jogą kalbame. Jogą kiekvienas suvokia skirtingai.

Nors joga yra vienas ir nedalomas reiškinys, ji pasireiškia įvairiomis formomis, jų yra galybė. Šiuo atveju kalbėsime apie praktikų sistemą, susijusią su žmogaus fiziniu kūnu.

Kad joga suteiktų naudos, pats svarbiausias veiksnys yra sąmoningumas. Jei praktikuosi sąmoningai – jausi save labai aiškiai, nepadarysi nieko, kas pakenktų tavo kūnui ar psichikai.

Jei išlaikysi pilną sąmoningumą, net nepažinodamas savo kūno, po truputėlį padarysi nuostabius atradimus, kurie neaprašyti jokiose knygose.

– Kaip pasirinkti tinkamą jogos mokytoją?

– Renkantis mokytoją būkite labai dėmesingi – jei prieš jus sėdi svarbus asmuo, įsijautęs į jogos mokytojo vaidmenį, kuriam labai rūpi gerai pravesti pamoką ir gauti gerą rezultatą, tai jis toli ne tik nuo jogos, bet ir nuo savęs.

Toks žmogus tai daro dėl įvertinimo, dėl savo vaidmens sustiprinimo, jis miega giliame iliuzijos sapne, jis yra „negyvas“, ir jis negali jums duoti to, ko pats neturi.

Jums nereikia vertinti šio mokytojos kaip blogo ar gero, tai tiesiog faktas. Jūs paprasčiausiai jaučiate mokytoją ir iš karto žinote, ar jums pakeliui ar ne. Jei esate sąmoningas, iš karto pajausite, ar jums gera šalia jo dėl to, kad jis yra garsus ir žinomas, ar jums iš tikrųjų gera šalia jo.

Tikras meistras vesdamas jogą jos neveda – jis tarsi šoka šokį, visiškai atsidavęs gyvenimui.

– Kiek svarbu atliekant jogą yra kilimėlis, apranga, vieta?

– Praktiški dalykai turi įtakos – juk visada maloniau praktikuoti patogiai apsirengus, ant patogaus, neslystančio kilimėlio, tinkamoje erdvėje, nusiprausus ir geriausiai – ryte.

Bet žinoma, tai nėra esminiai dalykai. Svarbiausia yra sąmoningumas – labai aiškus suvokimas, kad esi čia ir dabar, jauti kiekvieną savo įkvėpimą ir iškvėpimą, kiekvieną raumenėlį, sausgyslę, kiekvieną sąnarį.

Jei prieš jus sėdi svarbus asmuo, įsijautęs į jogos mokytojo vaidmenį, kuriam labai rūpi gerai pravesti pamoką ir gauti gerą rezultatą, tai jis toli ne tik nuo jogos, bet ir nuo savęs.

Svarbiausia – ne žinoti, kaip ką daryti, o jausti, kaip ką daryti. Čia yra dažniausiai pasitaikanti tiek mokytojų, tiek praktikuojančių klaida – žino, kad taip daryti yra geriau, bet nejaučia, ar tikrai yra geriau.

Kas idealiai tinka vienam, nebūtinai tinka kitam. Pavyzdžiui, vienam žmogui tam tikra kvėpavimo technika gali būti labai naudinga, o kitam – netgi labai žalinga. Tas pats su asanomis. Vienam lenkimasis į priekį esant dabartinei fizinei būklei yra gyvybiškai svarbus, kitam – pražūtingas.

– Ar gali žmonės užsiimti joga savarankiškai, be mokytojo? Kaip tai daryti, kad praktikos būtų efektyvios?

– Joga yra labai tiksli praktika ir be pagalbos labai lengva nukeliauti į nežinomas erdves, iš kurių pats nesugebėsi išeiti.

Jei neturite galimybės praktikuoti su tinkamu mokytoju, bandykite daryti nesudėtingas asanas ir, svarbiausia, sąmoningai.

Jei neturite vedlio, nenaudokite jogos kaip dvasinės praktikos, naudokitės ja kaip mankšta sutvirtinti kūnui.

– Kokia naudą joga teikia žmogui?

– Joga yra savęs pažinimo instrumentas. Savęs pažinimo įrankių yra labai daug, tačiau tinkamai praktikuojama joga turi savo privalumų – ji tvirtina žmogaus fizinį kūną, kelia kūno sąmoningumą, dėl to gerėja žmogaus fizinė ir emocinė būsena, susitvarko mityba. Yra ir daug kitų privalumų.

Rūpintis kūnu yra labai svarbu, nes kai kūnas sugriuvęs, sunkiau reikštis dvasiai. Pasikartosiu – labai svarbu, kokia tai praktika ir kas ją veda, nes netinkamai atliekama praktika gali negrįžtamai sužaloti.

Jogos esmė – meditacija. Tai būsena be minčių, nesvarbu, ar tu sėdi nekrutėdamas, ar esi intensyviame veiksme. Dauguma žmonių nesupranta, kaip įmanoma normaliai funkcionuoti neturint minčių, bet tai ir yra tikrasis gyvenimas, kada veikti skatina ne programos, įsitikinimai, o impulsai, pajautimas, intuicija.  

Protas tuomet yra ne varginantis kančių šaltinis, o nuostabiausias įrankis, duodantis tau aiškiausią matymą, kaip ir ką daryti. Jis tuščias, jis neužgrūstas nuoskaudomis ir apmąstymais, jis atveria begalę gebėjimų, nes energija, kuri visada buvo naudojama mąstymui, persijungia į dabarties suvokimą.

Tinkamai praktikuojama joga turi savo privalumų – ji tvirtina žmogaus fizinį kūną, kelia kūno sąmoningumą, dėl to gerėja žmogaus fizinė ir emocinė būsena, susitvarko mityba.

Dauguma jogų, deja, užsiima savihipnoze, o ne meditacija. Susikuria netikrą erdvę savo psichikoje, kurioje pasislepia nuo pasaulio ir, supainioję euforiją su palaima, apgaudinėja save. Euforija yra proto, ne dvasinė būsena, po jos išgyvenimo visada seks kritimas žemyn.

Tokia meditacija yra kaip laikinas vaistas nuraminti įsiaudrinusį protą arba įkristi giliau į jogo vaidmenį, bet ne pažinti save.