Vieną dieną trunkančios vestuvės – tobula, LRT RADIJO laidoje „Darbas – ne vilkas“ sako vestuvių koordinatorė Laura Vaitiekūnaitė. Ryte po vestuvių būna daug rūpesčių, visi pavargę – geriausia susiplanuoti šventę taip, kad jaunieji galėtų atsistoti ir važiuoti ilsėtis.
Surengti smagią ir nevarginančią šventę padeda populiarėjantys vestuvių koordinatoriai, kurie, anot pašnekovės, ne tas pats, kas planuotojai. LRT RADIJO laidoje „Darbas – ne vilkas“, kurią veda Marijus Mikutavičius lankėsi ir apie savo darbo ypatumus pasakojo vestuvių koordinatorė Laura Vaitiekūnaitė.
– Ko gi nepadaro vestuvių planuotojai, ką gali padaryti vestuvių koordinatoriai?
L. Vaitiekūnaitė: Labai sunku paaiškinti, kas tas vestuvių koordinatorius. Atrodo, darome tiek daug, kad kitam sunku ir perteikti. Visą laiką draugams sakau, norėčiau, kad jūs kartu su manimi dieną pabūtumėte, tada ir pamatytumėte.
Jeigu būna vestuvių planuotojai, vadinasi, greičiausiai koordinatoriaus vestuvėse nebus, nes tą darbą padarys visa komanda. Bet jeigu vestuvių planuotojo nėra, jaunieji planuojasi patys: ieško tiekėjų, vedėjų, įvairiausių dalykų. Į pagalbą ateina Laura – tai vienos dienos pagalbininkas.
– Tai mažo biudžeto vestuvės?
L. Vaitiekūnaitė: Koordinatorius – daug pigiau, bet kad vestuvės bus pigesnės, nebūtinai. Vestuvės įvyks ir be koordinatoriaus – kitoms nuotakoms patinka pačioms planuoti, dėlioti, kaip kas sėdės, miegos. Negalima šito džiaugsmo iš jų atimti.
Kitos suvokia, kad tą dieną reikės pagalbos, nes bus daug reikalų. Jos nenori priimti torto, tiekėjų, kad tą dieną kas nors skambintų. Į kvietimus leidžiu įrašyti savo numerį – tą dieną viską žinos Laura.
– Kodėl jūs vadinatės koordinatoriais? Aš įsivaizduoju, kad tai yra vadybininkai, kurie atlieka procesinius darbus – viską, ko nespėja pats atlikėjas, šiuo atveju jaunieji.
L. Vaitiekūnaitė: Kodėl koordinatoriais? Gal tai atėjo iš užsienio. Bet aš labiau norėčiau sakyti koordinatorė ir organizatorė. Paslaugą užsisako įvairiai – ir prieš mėnesį, ir prieš pusę metų. Jeigu užsisako prieš pusę metų, automatiškai bendrausime daugiau, nei įprasta – vienas du susitikimai. Visada padarau vestuvių dienos planą, parašau ką, kurią valandą veiks jaunieji, svečiai ir kur būsiu aš, kad jauniesiems būtų ramiau.
– Ar daug šios profesijos atstovų?
L. Vaitiekūnaitė: Koordinatorių kiekvienais metais daugėja, kaip ir visų paslaugų tiekėjų. Mano klientai ateina iš vestuvių, kuriose pati dirbu – parvažiuoju iš vestuvių su kokiais dviem klientais dėl to, kad žmonės pamato, kaip tai atrodo. Aš sakau, kad dirbu su paprastų žmonių nepaprastom vestuvėm. Tai reiškia, kad aš nedirbu su tais, kurie išleidžia 30, 50, 100 tūkst. – jie samdosi vestuvių planuotojus.
Įsivaizduojama, kad tokios paslaugos kaina yra labai didelė. O koordinatoriaus kaina nedidelė – keletas šimtų už vieną dieną ir konsultacijas. Bet neįsivaizduokime, kad mano darbo diena yra viena diena. Aš pradedu darbą nuo tada, kai reikia: šeštą, devintą ryto – kaip mes sutariame.
– Ar galite spėti per savaitę sukoordinuoti dvi vestuves?
L. Vaitiekūnaitė: Drąsiai, tik reikia iš anksto pasiruošti. Trejas gal nelabai, nes turiu ir kitą darbą. Visą dieną prieš važinėju – būname sutarę, ką man reikia supirkti. Dėl to ir darau planą – surašau, kaip įsivaizduoju, kur man reikės įsikišti, ir tada nusiunčiu jauniesiems, kad jie pildytų, kur jie nori mano įsikišimo. Dirbu ir kitą dieną – man reikia, pavyzdžiui, grąžinti šampano taures, nuvažiuoti į tą vietą surinkti daiktus.
– Jūs esate žmogus, kuris nuima rūpesčius nuo jaunųjų, jie su užsakovais tą dieną gali nebendrauti.
L. Vaitiekūnaitė: Taip. Jeigu internete daugiau paskaitytumėte aprašymų, rastumėte frazių –„sustyguoja kitų tiekėjų darbą“. Visiškai nesutinku – aš turiu ne styguoti, o draugauti, kad jie darytų gerai, laiku. Dažniausiai dirba žmonės, kuriuos pažįstu.
– Kokia jūsų profesija, išsilavinimas?
L. Vaitiekūnaitė: Tai, ką baigiau, niekaip nesusiję su tuo, ką darau dabar. Atsirado galimybė dirbti vienoje sodyboje Trakuose padavėja. Ten nuolat vyko vestuvės. Aš stebėjau veiksmą, man buvo taip įdomu. Šovė į galvą – gal reikia rašyti vestuvių blogą?
Rašiau ne apie tas vestuves, kuriose buvau, tiesiog mačiau daugybę dalykų, kur būtų galima sutaupyti. Pavyzdžiui, vardo kortelės būna išpjautos iš medžio lazeriu. Kai ryte tvarkausi, viską nuo stalo į šiukšlių maišą, nes viskas sulaužyta. Investuočiau į vestuvių fotografą, nes tą dieną nieko neprisiminsite, garantuoju.
Taip viskas prasidėjo – pradėjau rašyti vestuvių blogą, įkeldavau vieną kitą nuotrauką, mačiau, kad manęs klausia, kaip ką daryti.
– Tradicijos keičiasi, bet palengva. Ar yra žmonių, kurie radikaliai laužo standartus?
L. Vaitiekūnaitė: Man džiugu matyti, kad kai kurie dalykai dingsta. Tradicijos lieka tradicijomis, bet reikia suprasti, ką jos reiškia. Kam daryti pagal kurpalį? Pastebėjau, kad vestuvės modernėja. Jos vienodos buvo prieš trejus metus. Populiarėja vieno vakaro, vienos dienos vestuvės: vakarienė mieste įdomesnėje vietoje ant kokio nors stogo.
– Jūsų nuomone, vestuvės turi trukti keturias dienas ar užtenka vienos?
L. Vaitiekūnaitė: Man atrodo, kad viena yra daugiau negu daug. Kai pažiūri rytą, kaip atrodo žmonės, jaunieji – truputį priguli ir vėl eini, gi ne pamiegoti susirinkome, pasideda masinis daiktų krovimasis... Mano akimis, viena diena yra tobula. Aš pasidaryčiau taip, kad nieko nereikėtų pačiai pasiimti: svečiai atsistojo, išėjo ir aš važiuoju namo ar į viešbutį.
Ar vedėjas vestuvėse – vis dar būtinas? Visas pokalbis – laidos įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
