Veidai

2019.06.19 07:00

Andrius Mamontovas: esu labai daug grojęs laidotuvėse

LRT Klasikos laida „Muzikinis pastišas“, LRT.lt2019.06.19 07:00

Muzikinis pastišas. Apie garsų meną su Andriumi Mamontovu.

Pirmoji pažintis su orkestru tarnaujant kariuomenėje daug davė tolesnei muzikinei dainų tekstų ir muzikos autoriaus, grupės „Foje“ lyderio, Gatvės muzikos dienos sumanytojo Andriaus Mamontovo karjerai. LRT KLASIKOS laidoje „Muzikinis pastišas“ jis teigia šią patirtį laikantis dovana ir sako jau tada įsitikinęs, kad ten, kur muzika, agresijai ne vieta.

Neseniai A. Mamontovas su Lietuvos kameriniu orkestru, vedamu Modesto Pitrėno, įrašė albumą „Šiaurės naktis. Pusė penkių“. Tačiau orkestras muzikanto gyvenime buvo ir seniau.

„Kai man buvo 19 metų, tais laikais visus jaunuolius imdavo į sovietų armiją. Po pirmo kurso institute, – studijavau statybos ekonomiką, vis dar nežinau kodėl, – mane paėmė į kariuomenę“, – prisimena pašnekovas.

Anot jo, atsidūrę kariuomenėje visi ieškodavo geresnės pozicijos. Kariuomenę sudarė įvairūs daliniai – vieni važinėdavo tankais, kiti vaikščiodavo pėsčiomis, kiti tarnaudavo laivyne. Buvo ir karinis orkestras – būtent į šį dalinį anuomet ir panoro patekti A. Mamontovas.

„Kadangi mes jau muzikavome mokykloje, šiek tiek mokiausi muzikos mokykloje, nors jos nebaigiau, turėjau tam tikrus muzikavimo pagrindus. Susitikau su karinio orkestro dirigentu, kuris iš jaunų, ką tik paimtų kareivių į savo orkestrą rinko galimus muzikantus.

Viskas vyko Rygoje – mus nusivedė į tokią patalpą, ten buvo įvairių muzikinių instrumentų. Kadangi savo grupės „Foje“ būgnininką pats išmokiau groti būgnais, galvojau, vis tiek kažką galiu su tais būgnais. Atsisėdau, pagrojau, jis įvertino ir mane paėmė“, – pasakoja A. Mamontovas.

Jeigu didžioji dalis muzikantų yra groję vestuvėse, tai aš esu iš tų, kurie yra labai daug groję laidotuvėse.

Tačiau prie orkestro jis prisijungė ne iš karto. Keturis mėnesius vis tiek teko tarnauti reguliariojoje kariuomenėje ir patirti visus „džiaugsmus“: sargauti, šaudyti, išklausyti politinio parengimo kursą. Galiausiai dainininkas prisijungė prie orkestro ir pusantrų metų ten grojo mažuoju būgneliu.

Taip pat jis grojo estradinėje grupėje, kuri grodavo per vakarėlius, bei ypač privilegijuotoje orkestro grupėje, kuri grodavo laidotuvėse.

„Tuo metu vyko karas su Afganistanu. Kiekvieną savaitę vežė žuvusiuosius. Jeigu didžioji dalis muzikantų yra groję vestuvėse, tai aš esu iš tų, kurie yra labai daug groję laidotuvėse“, – pažymi A. Mamontovas.

Pasak muzikanto, pirmoji pažintis su orkestru daug davė tolesnei jo muzikinei karjerai. Tąkart jis pajuto, kas yra orkestras: patyrė jo galią, skambesį, ritmą, vibraciją.

„Tik tada išmokau vertinti orkestrą kaip muzikinį vienetą, muzikavimo būdą. Kad suprastum orkestro muziką, reikia jame bent trikampėliu pagroti. Edukacine prasme kariuomenė mano muzikinei veiklai visai padėjo“, – sako pašnekovas.

Ir nors eiti į kariuomenę nelabai kas norėjo, A. Mamontovas buvimą orkestre laiko didele dovana ir yra įsitikinęs, kad jam pasisekė, nepaisant ten nuolat lydėjusių nemalonių patirčių: nestatutinių santykių, muštynių.

„Kai atsidūriau orkestre, [ten] buvo visiškai kita aplinka. Beveik visi buvo lietuviai, keli latviai, keli estai. Ten, kur muzika, nėra agresijos. Muzika tą agresiją neutralizuoja“, – mintimis dalijasi jis.

Ir per Gatvės muzikos dieną, anot jo, nemalonių incidentų beveik nebūna: „Muzika turi tą poveikį – net labai agresyvi muzika. Ji atidaro mumyse kažkokius pozityvius dalykus nepriklausomai nuo to, kokia yra.“

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius