Veidai

2019.06.16 08:52

Partizanų uniformas atkuriantis dizaineris Giedrius Paulauskas: mada yra kaip liga

Gertrūda Stripeikytė, LRT.lt2019.06.16 08:52

Nedidelėje dizainerio Giedriaus Paulausko studijoje po truputį atgimsta autentiškos Lietuvos partizanų uniformos – jis istorinius drabužius atkuria kruopščiai atrinkdamas kiekvieną detalę. Nors kai kas darbą mados industrijoje vis dar laiko nevyriška veikla, dizaineris portalui LRT.lt sako, kad yra priešingai.

– Kodėl vyrams turėtų būti svarbi mada? Kokią žinutę vyras gali siųsti per drabužius?

 – Sakyčiau, kad ne tiek mada turėtų būti svarbi, o savo stiliaus formavimas. Kiti žmonės turi susiformavę stilių daugybę metų ir visai nekreipia dėmesio į madą. Pasirenka kažkokią stilistiką, siluetus ir tai jiems patinka, nes tai atitinka jų gyvenimo būdą. Jie nesivaiko tendencijų, kurios skirtos šokiruoti, parodyti kažką naujo.

Mada visų pirma yra verslas ir ji yra laikina. Kai kurie dalykai išlieka labai ilgai, bet dauguma būna užmiršti. Atsakymo, kaip atsirinkti – nėra, nes tuomet turi labai domėtis, tam skirti laiko, sekti tinklaraščius, žurnalus, stebėti žmones, kurie tau patinka.

Gyvenime turėtų būti svarbiausi kiti dalykai, o mada ir drabužiai yra antraeiliai, nors dažnai su jais susiduriame. Mada juk gali būti viskas – maistas, gėrimai, automobiliai. Su drabužiu susiduriame kiekvieną dieną, o su mada tik tiek, kiek veda mūsų smalsumas, noras joje būti.

Mada yra kaip liga – gali apsirgti, ji į tave įlenda kaip infekcija. Tai vartojimas, nes turi pirkti, jei nori būti madingas ir pataikyti į tendencijas. Bet tokiu atveju savęs neformuoji, nes tendencijos kinta. Jei ieškai savo stiliaus, atsirenki tik tam tikrus dalykus.

Tam, kad gerai jaustumeisi, gali užtekti ir vieno akcento – kvepalų, akinių nuo saulės. Tai irgi stiliaus dalis, bet kartais sudėtinga pagauti skonį, kad neperlenktum lazdos. Bet taip yra visose srityse – sunku nepersivalgyti, nepersisportuoti. Kaip ir visur kitur – „persivalgyti“ mados nėra gerai.

– Ką apie vyrą pasako tai, kad jis tvarkingai atrodo?

– Gali nepasakyti ir nieko, nes esmė yra tai, koks jis žmogus. Jei vyras su kostiumu, tai gali reikšti daug. Tai gali būti dirbančio žmogaus uniforma. Gerai gulantis kostiumas yra brangus. Pažiūrėję į tokį vyrą galime sužinoti jo statusą, bet daugiau analizuoti neverta. Pagal drabužį vertinti žmogaus nereikėtų. Aprangą lemia aplinka – jei reikalaujama pagal reglamentą dėvėti kostiumą, nereiškia, kad ir kasdienybėje taip atrodai.

Žinoma, visuomet smagiau matyti žmogų tvarkingą, bet negalime nieko apie jį atspėti. Žinau tik vieną taisyklę – geras žmogus savęs neiškelia, kad jį matytų kiti. Jei jis daro gerus darbus, jam nusispjauti, kaip jis atrodo – kuo paprasčiau, tuo aiškiau.

Vienas dalykas yra žiūrėti į superstilingai ant podiumo apsirengusį vyrą – moteris gal ir norėtų su juo išgerti kavos, bet ar toliau norėtų bendrauti – nežinia. Podiumas yra scena, spektaklis.

– Mūsų stereotipiškoje visuomenėje vyrai, kurie sukasi mados versle arba yra labai stilingi, nėra laikomi itin vyriškais. Kas yra vyriškumas madoje ir stiliuje?

– Viena dalis galbūt yra tai, kad mados industrijoje dirba daug homoseksualių žmonių, kurie dažniausiai nenori pabrėžti perdėto vyriškumo. Mada yra tiesiog labai matomas dalykas. Iš kitos pusės svarbu, kaip save pateiki. Ant podiumų būna keli tipažai – belyčiai arba perdėtai vyriški. Dėl to madoje dažniausiai ir nesutinkame paprasto vyro paveikslo.

Mitas, kad viskas, kas susiję su mada – nevyriška. Juk visi vaikštome su drabužiais, mums svarbu, kaip atrodome, turime mėgstamus prekės ženklus. Tikrai gali būti ir stilingas, ir labai vyriškas – ir su mada dirbantis, ir tik ja besidomintis. Tokie stereotipai – tik nepagrįstas kalbėjimas.

Mūsų visuomenėje, kurioje daugybė žmonių transliuoja savo gyvenimą per socialinius tinklus, išvaizda yra labai svarbi. Ji neatsiejama nuo stiliaus. Žinoma, internete ir daug nesąmonių, bet yra ir labai gerų vyriško stiliaus pavyzdžių.

– Ką savo spintoje reikia būtinai turėti kiekvienam vyrui?

– Būtinai reikia turėti kostiumą, nes yra begalė progų, kur jo gali prireikti. Galbūt kasdien jo nenešioji, bet jei tave pakvietė į spektaklio premjerą, kostiumu galima išreikšti pagarbą. Ne visi ir klasikinius juodus batus turi – jų nedėvi kiekvieną dieną, bet privalai turėti. Tikrai ateis metas, kai jų prisireiks.

Vyras, dėvėdamas kostiumą, jaučiasi labai vyriškai, nes tokia drabužio eilutė nuo seno simbolizuoja vyriškumą.

Reikia turėti bent vieną kostiumą – jis gali būti arba visiškai juodas, arba pilkos, šviesios spalvos. Bet tai nereiškia, kad reikia nueiti ir nusipirkti bet kokį, kad tik jis kabėtų spintoje. Jis turi bent iš dalies gerai ant tavęs gulėti – tikti rankovių ilgis, švarko plotis. Geram kostiumui patarčiau skirti daugiau pinigų.

Aš turiu vieną šviesiai pilką kostiumą. Neslėpsiu, man jau atsirado poreikis turėti naują, o spintoje kaba dar trys, kurie jau atsibodę. Taip pat turiu smokingą, kuris jau stovi ilgą laiką – pasigaminau jį studijų metais. Viskas priklauso nuo poreikių. Juk ofisuose žmonės dirba su kostiumais – jiems reikia ne vieno, ir ne dviejų.

Bet visada sakau, kad reikia ne tik į savo norus atsižvelgti, bet ir į tai, ar tikrai reikia dar vieno drabužio, ar tikrai reikia vartoti?

Dar svarbu turėti baltus marškinius – jie tiks įvairioms progoms, pavyzdžiui, vaikų išleistuvėms. Juk vaikai mus stebi, jie yra mūsų veidrodis, mes juos ugdome – taip skonis ir išsivysto. Tai labai sudėtinga tema, ne visi gali ją suvokti. Turime daug „stiliaus ekspertų“, bet ne visi suvokia, kad reikia daug dirbti, domėtis.

– Mados industrija skatina vartojimą – ar įmanoma suderinti mada ir tvarumą?

– Mada yra verslas, žinoma, kad ji skatina vartojimą. Mada ir tvarumas yra nesuderinami. Tinklinės drabužių parduotuvės, kurios sako, kad nori skatinti tvarumą ir naudoja perdirbtus audinius, meluoja, nes vis tiek paskui siuva milijonus rūbų. Mažesnį vartojimą skatina nebent maži dizaineriai. Pavyzdžiui, mes turime „GP paketą“, kurį įsigijęs žmogus gali nublukusius drabužius atnešti ir mes juos perdažome.

Bet mes nesudarome daugumos – dauguma yra tie didieji tinklai, kurie vysto masinę produkciją. Ir jei jie naudoja kažkiek perdirbtų audinių, tai vis tiek nėra tvarumas, tai veidmainystė. Jiems svarbiausia gaminti dideliais kiekiais ir greitai.

Pastebėjau, kad dabar savo prekės ženklą vadinti tvariu yra mada, nors gaminama tūkstančiais vienetų. Sunku diskutuoti, nes tai netikra, taip nebūna. Jei tu jau turi verslą, tai tavo tikslas – kuo daugiau parduoti. Tai opi vartotojiškumo problema.

– Atkuriate Lietuvos partizanų uniformas – kodėl jums tai svarbu? Kur jos bus naudojamos?

– Atsargos majoras Darius Antanaitis prisideda prie šio projekto. Kartu atkursime partizanų uniformą ir atiduosime duoklę tam laikotarpiui. Tas laikotarpis yra niekinamas, daug apie jį nežinome, nes daug dalykų sunaikinta. Išlikusių daiktų labai mažai. Mūsų tikslas – drabužius profesionaliai atkurti taip, kaip tuomet buvo dirbama, naudojant panašius audinius. Kai kurių dalykų gauti jau nebeįmanoma.

Norime, kad ir po dvidešimt, ir po daugiau metų žmonės galėtų pamatyti ir pačiupinėti partizanų uniformas. Dabar yra išlikusių archyvų, rašytinių šaltinių, fotografijų, bet pačių daiktų yra labai mažai. Šie drabužiai bus naudojami fotografijose, parodose, filmuose. Tai priminimas to, kas vyko ir duoklė, atiduodama tiems vyrams ir moterims, kurie aukojosi, statė pamatus mūsų nepriklausomai Lietuvai.

Uniformų buvo begalė, visų atkurti neketiname. Viską analizuojame ir atsirenkame svarbius akcentus. Skaitau daug įvairios medžiagos, dokumentų, kariuomenės įsakymus, bandau perprasti to laikotarpio siuvimo konstrukcijas.

Jūs matysite tik galutinį produktą, bet esmė  – ne tik matyti rezultatą, bet ir pats procesas, nes jis užtrunka labai ilgai. Šie drabužiai paskui negulės ir nedūlės – bus daromos ekspozicijos, juos dėvėsiu renginiuose.

Ši tema turi išliekamąją vertę – noriu, kad tai liktų ateities kartoms. Man nėra svarbu tai, kad kažkas prie šio projekto rašys mano vardą. Paprastas drabužis sudyla ir tiek, o čia yra istorija, kurios pavyzdžių turime mažai. Man labai svarbu parodyti, kad partizanai buvo kaip kariai, kad jiems buvo svarbi uniforma. Tai ir mados, ir karo istorija.