Veidai

2019.06.17 07:13

Rūta Ščiogolevaitė: tapusi daugiavaike mama labiausiai nustebinau save

LRT TELEVIZIJOS laida „Beatos virtuvė“, LRT.lt2019.06.17 07:13

Dainininkei, televizijos projektų dalyvei, dainų autorei ir keturių vaikų mamai Rūtai Ščiogolevaitei teko sukčiauti, kad galėtų suteikti dukrai vardą tokį, kokį sugalvojo. Būti daugiavaike mama – nelengvas darbas, tačiau jai padeda auklė. Ir nors, kaip teigia LRT TELEVIZIJOS laidoje „Beatos virtuvė“, galėtų susitvarkyti ir viena, to daryti 21 a., jos nuomone, visai nebūtina.

„Daug metų mano gyvenimas sukasi apie vaikus. Būna, kad manęs klausia apie tai, kaip, pavyzdžiui, viską spėju. Bandau suprasti, kas turima minty? Tai dėl to, kad nusifilmuoju porą kartų per mėnesį?“ – kalba ji.

Tačiau filmavimai daug laiko neužima, tikina pašnekovė. Ją labiau stebina kitas dalykas – kaip ji pati ryžosi tokiam sunkiam darbui – būti daugiavaike mama?

„Iš aplinkinių girdžiu tik „sveikinu“, „tu nereali“, „tau reikia medalį suteikti“. Mane iš tikrųjų tai pradžiugina. Aš pati labai pasikeičiau. Ankščiau viešumoje atrodydavau labai griežta. Iš tiesų būdavau švelni, jautri. Gal jums sunku tai įsivaizduoti, bet iš tikrųjų tokia buvau visada. Dabar visiškai atvirkščiai – tapau arši boba“, – sako pašnekovė. Ji tikina nebematanti prasmės skirti laiko „ceremonijoms“.

Pasak R. Ščiogolevaitės, daugiavaikės mamos nevertinamos – dauguma nelabai įsivaizduoja, kiek laiko užima keturių vaikų priežiūra.

„Nemanau, kad vyras ar draugė to nematydama pasakytų, kad tu šaunuolė. Jeigu atsistotum ir pamatytum, kaip vienu metu rūpiniesi viskuo: lėliukas, mišrainė rytojui, sriuba pietums, dar pati pusryčiauji... Yra toks posakis apie daugiavaikės mamos dienos aktualijas, kuris mane labai prajuokina: atsikeli, pasidarai kavos, vakare išgeri“, – mintimis dalijasi žinoma dainininkė.

Kartais norisi būti labiau vertinamai, suprastai, sako ji. Nors su vyru ji sutaria puikiai, kartais ir jam išsprūsta pasakyti: „Juk likai namie.“ Tada R. Ščiogolevaitė pasirengia kovai ir bando paaiškinti, ką reiškia „būti namie“.

Natūralu – kai šeimoje tiek daug asmenų, palaikyti tvarką namuose tampa iššūkiu. Ji pasidalijo linksma istorija, kaip vaikai įrenginėjo namuose sau virtuvę.

„Du mažieji viršuje sugalvojo, kad ta virtuvėlė turi būti tikra ir ten reikia pripilti vandens. Visas kambarys skęsta vandenyje. Arba nusprendžia ką nors kepti, susirasti miltų, sumaišyti su klijais. Susiranda jų brolio stalčiuje. Tai yra vaikai, jie absoliučiai viską gali, jiems nėra jokių ribų. Nėra taip, kad pasiims žaislą ar išmėtys drabužėlius – ne: jį sukarpys, suklijuos ir pakabins ant eglutės“, – pasakoja keturių vaikų mama.

R. Ščiogolevaitės visų vaikų vardai – iš A raidės ir gana netradiciniai: Adomas, Anabelė, Aronas ir Agnaras.

„Mano šaknys slaviškos, aš labai norėjau kokio nors slaviško vardo savo mergaitei, kuri buvo antra. Mano vyras labai antislaviškas. Jam reikia, kad viskas būtų lietuviškai. Aš sugalvojau padaryti taip, kad jis neatsektų. Norėjau mergaitę pavadinti Ana – tai paslėpiau po fantastišku prancūziško vardo skambesiu. Ir po kokių poros metų vyrui pasakiau savo planą“, – prisimena moteris.

Taip Ana tapo Anabele, o išrinkus šį vardą buvo nuspręsta, jog ir visi kiti vaikų vardai bus iš A raidžių: „Aronas man labai patiko, nes turi lietuvišką šaknį – tai yra Aras, lietuviškas vardas, paukštis. Skambesys – tarptautinis. Agnaras man irgi patiko, nes taip pat turi tradicinio lietuviško vardo šaknį – Agnė. Iš tikrųjų šis skambesys labai lietuviškas, o visuma – skandinaviška.“

R. Ščiogolevaitė Aroną norėjo pavadinti Antanu, tačiau jos vyras turėjo kitokių minčių: visi jų vaikų vardai – išskirtiniai, kaip jausis Antanas? Jam kilo klausimas – negi žmonai pritrūko fantazijos? Tačiau taip tikrai nenutiko – ir trečiam vaikui ji sugalvojo itin retą vardą.

„Buvome susitarę, kad jis duos vardą paskutiniam mūsų berniukui. Bet jis galvojo ir nieko nesugalvojo, ir kai aš laukiausi septintą mėnesį, sakau – eureka! Sugalvojau. Patį gražiausią vardą žemėje. Kai jam pasakiau, jis sako: baisiau nebūna. Tai aš, aišku, pasijuokiau: juk tai tavo darbas, sugalvok, aš tiesiog turiu savo vardą dėl viso pikto“, – pasakoja atlikėja.

Sprendimas buvo priimtas tik metrikacijos biure – kai reikėjo pasakyti naujagimio vardą, R. Ščiogolevaitė sprendimą paliko priimti savo vyrui.

„Aš likau maitinti vaiko mašinoje. Parneša dokumentą, rodo, kad užregistravo Agnaro vardu. Sakau: taigi tau jis buvo baisiausias vardas. Vyras sako: aš jau pripratau“, – prisimena dainininkė.

R. Ščiogolevaitė – puiki kulinarė, tačiau tikina turinti vieną rimtą problemą – visi šeimos nariai mėgsta visiškai skirtingą maistą. Ji pati labiausiai mėgsta lietuvišką virtuvę – sako, kad be bulvių negalėtų gyventi.

„Bulvė yra mano karalienė. Nežinau, kas turėtų atsitikti gyvenime, kad nustočiau valgyti cepelinus, bulvinius blynus, kugelį. Tai didis malonumas. Ačiū Dievui, gimiau lietuvė, nes neįsivaizduoju, kur galėčiau pajusti tokį malonumą“, – pažymi dainų autorė.

Nors gaminti maistą jai – tikras džiaugsmas, moteris itin nemėgsta plauti indų. Šiuo nemaloniu darbu ji kartais pasidalija su aukle – R. Ščiogolevaitė tuo tarpu vaikus prižiūri pati. „Mano nuotaika tuomet daug geresnė“, – priduria pašnekovė.

Ji, augindama ketvirtą vaiką, nusprendė pasisamdyti auklę, kuri vakarais, kai namie visa šeima, padėtų tvarkytis. Ir nors, R. Ščiogolevaitės nuomone, susitvarkyti galėtų ir be auklės, to daryti 21 a. visai nebūtina.

Visas pokalbis – laidos įraše (nuo 37.13 min.).

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Beatos virtuvė 61 laida