Veidai

2019.06.14 12:16

Editą Čekuolienę pažinojusi Zita Kelmickaitė: ji gyveno atlapa širdimi, o išbandymus pasitiko oriai

papildyta leidyklos direktorės L. Varanavičienės komentaru
Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2019.06.14 12:16

„Ji mokėjo viską sutikti labai oriai, išdidžiai, egzistenciškai. Tai verta labai didelės pagarbos“, – apie žurnalisto Algimanto Čekuolio žmonos, psichologės Editos Čekuolienės netektį pasakoja LRT TELEVIZIJOS ir RADIJO laidų vedėja Zita Kelmickaitė.

„Negaliu patikėti, nėra Editos Čekuolienės, žmogaus, kuris buvo tapatinamas su savo populiariuoju vyru, žurnalistu Algimantu Čekuoliu. Sužinoję apie jos ligą, labai nustebome – sunku patikėti, kad tokia racionali ir labai į gyvenimą aiškiai žvelgianti moteris serga tokia liga, – portalui LRT.lt sako Z. Kelmickaitė. – Kartą, kai ją sutikau mieste, ji man pasakė: „Kovoju su krabais“. Taip šiek tiek su humoru ji vadino vėžį.“

E. Čekuolienė jau tada Z. Kelmickaitei sakė, nežinanti ar jai pavyks laimėti šią kovą. Deja, tą kovą ji pralaimėjo.

„Man didžiausią įspūdį darė atviras Editos žvilgsnis į pasaulį. Ji mokėdavo į aplinką pažvelgti su aiškia nuostata, ji niekada į kraštus nesvyravo. Kai savo laidoje „Ryto suktinis“ pristatinėjau jos knygą „Flirtas su rudeniu“, apie vyrus ir moteris, santykius, supratau, kad ji į visa tai žvelgė su moterišku pasitikėjimu, savo vertės pajautimu. Ir Algimantas labai vertino tokias savo žmonos savybes. Ji iš tiesų buvo draugė, jo artima siela“, – prisimena LRT TELEVIZIJOS ir RADIJO laidų vedėja.

Nesvarbu, ar tai buvo A. Čekuolio knygos pristatymas, ar koks nors susitikimas, ji visuomet atsinešdavo tortą ar pyragą, visuomet buvo labai vaišinga, ir pasak Z. Kelmickaitės, sugebėjo visuomet žvelgti į pasaulį ne tik atviromis akimis, bet ir atlapa širdimi.

„Žavėjo ir jos natūralumas. Tačiau kartu, ji vis dėlto, buvo psichologė, turinti labai kietą stuburą. Ji visada buvo aukštos klasės profesionalė, – pastebi Z. Kelmickaitė. – Ji neskirstydavo žmonių pagal lytį ar pan., ji akcentuodavo žmogaus gebėjimus, mokėjimą prisitaikyti ar išlikti savimi. Pajutusi laisvės protrūkį ji mokėdavo pabūti tik mama arba tik močiute.“

Net ir kovodama su „krabuku“, ji išliko nepasikeitusi, galbūt labiau pabalusi, su peruku, bet kaip visada išliko stilinga. „Gebėjimas sutikti viską oriai, išdidžiai, kažkaip egzistenciškai verta didelės pagarbos“, – įsitikinus Z. Kelmickaitė.

Taip pat skaitykite: Mirė psichologė Edita Čekuolienė, žurnalisto Algimanto Čekuolio žmona

Taip pat skaitykite: Editą Čekuolienę pažinojusi Zita Kelmickaitė: ji gyveno atlapa širdimi, o išbandymus pasitiko oriai

Minėtoji knyga „Flirtas su rudeniu“ – ne vienintelė, E. Čekuolienės bibliografijoje. Psichologė, dėstytoja, parašė dar tris knygas – paauglėms skirtą „Nuo ančiuko iki gulbės“, psichologijos vadovą „Psichologijos žiupsnis ant kasdienybės“, ir knygą „Augi(ni)mo psichologija“.

Dvi jos knygas išleidusios leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė pasakoja, kad su E. Čekuoliene susipažino 2012-aisiais metais, kuomet velionė ėmėsi rašyti „Nuo ančiuko iki gulbės“.

„Aš ją pamenu nuoširdžiai kvatojančią ir linksmą. Ji buvo labai šiltas, labai nuoširdus žmogus, su kuriuo buvo galima kalbėtis ne tik apie darbą. Kadangi knygą, „Flirtas su rudeniu“ pareikalavo nemažai laiko, kaskart susitikusios pirmiausia pasikalbėdavome apie vaikus, anūkus, vyrą. Šeima jai visada buvo labai svarbi. Ji taip pat pasakodavo apie savo, kaip dėstytojos, veiklą ir visuomet džiaugėsi, kad studentai ją mylėjo.

Žinia, apie jos ligą buvo visiems jos pažįstamiems leidykloje. Tačiau net ir sirgdama ji nepasidavė ir buvo pradėjusi rašyti dar vieną knygą“, – pasakoja L. Varanavičienė.