Veidai

2019.06.14 11:38

Prisiminkime: duotame interviu Edita Čekuolienė apie ligą kalbėjo be savigailos

atnaujinta 11.56
LRT.lt2019.06.14 11:38

„Labai greitai supratau, kiek nedaug turiu laiko. Suvokiau, jog gavau gyvenimo pamoką, bet dar turiu laiko viską, ką ne taip dariau, ištaisyti“, – praėjusių metų pabaigoje LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ duotame interviu sakė ketvirtadienio vakare anapilin iškeliavusi psichologė, Algimanto Čekuolio žmona Edita Čekuolienė.

Ji apie savo ligą ir gyvenimą išgirdus diagnozę pasakojo atvirai ir be savigailos. Psichologiją išmananti moteris neleido sau pasiduoti ir priėmė tai kaip gyvenimo pamoką.

Taip pat skaitykite

„Labai greitai supratau, kiek nedaug turiu laiko. Suvokiau, jog gavau gyvenimo pamoką, bet dar turiu laiko viską, ką ne taip dariau, ištaisyti“, – teigė ji.

E. Čekuolienė pasakojo, jog po paskutinio chemoterapijos seanso jautėsi ypač blogai, ėmė savęs gailėti ir nebenorėjo gyventi.

„Pasižūrėjau į suknelę, ji vasarinė. Pagalvojau, o gal numirsiu iki kitos vasaros. Ir jos nepirkau“, – prisiminimais dalijosi psichologė. Tąkart atsikratyti neigiamų minčių jai padėjo gydytoja, kuri, kaip sakė pati E. Čekuolienė, „išspardė užpakalį“.

Diagnozę išgirdusi E. Čekuolienė: supratau, kiek nedaug turiu laiko

„Ji pasakė – tu ne vargšelė, tu jau viską įveikei. Ir aš supratau, kad turiu daryti viską, ką noriu, ko anksčiau atsisakydavau. Aš ne vargšelė, o tobulas Dievo sutvėrimas“,  – tikino ji.

Santuokoje su A. Čekuoliu jie gyveno daugiau nei 20 metų. Duotame interviu E. Čekuolienė teigė, jog iš sutuoktinio ji gavo gyvenimo išminties.

„Ritualus, tradicijas kuria ir palaiko moteris. Vyras kartais net vaikų gimtadienių neprisimena. Supratau, kad turiu rodyti tai, ko noriu. Jei nepasakydavau, kad noriu gėlių, tai jis užmiršdavo. Paskui pradėjau pirkti gėles, kurios man patinka, jis irgi pradėjo jas pirkti“, – atsiminimais dalijosi moteris.

Taip pat skaitykite

Stilius. Gyvenimas. Edita ir Algimantas Čekuoliai

Psichologė yra parašiusi keletą knygų. Viena jų – 2013 m. išleista knyga „Flirtas su rudeniu“. Tai peržengusioms keturiasdešimtmečio slenkstį moterims skirtas leidinys, atveriantis visus šiuo laikotarpiu vykstančius pokyčius ir jų sprendimo būdus.

2013 m. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Ryto suktinis“ duotame interviu E. Čekuolienė sakė, jog tai knyga, kaip nugyventi savo gražiausius metus, kuomet tau yra virš keturiasdešimt, žinai, ko laukti iš vyrų, o vaikai užauginti.

„Yra tokios vaidmenų nominacijos ir krizės. Pavyzdžiui, tuščio lizdo krizė – kai išeina vaikai, kur atrodo, kad į juos viskas sudėta, ir motina, nebežinodama ko griebtis, tik vaikšto po tuščius kambarius ir verkia. Bet visgi mūsų šeimos neprasidėjo nuo vaikų – mūsų šeimos prasidėjo nuo tada, kai mes susiradome antrąją pusę. Todėl kai jie lieka kartu, turėtų atrasti vienas kitą iš naujo“, – teigė ji.

Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. Edita Čekuolienė: laimi moterys, sugebančios pralaukti 40-mečio vyro zyliojimą

Tačiau, anot psichologės, tuo metu ir vyrams atsiranda problemų, tad tuos septynerius metus nuo 43 iki 50 metų moteris turėtų pralaukti, kol vyras vėl atkreips į ją dėmesį: „Kurios išlaukia, tos ir išlaiko. Ir tas vyrų „zyliojimo“ metas yra pats sunkiausias – vaikai išeina, vyras irgi žiūri kažkur kitur. Moteris sutrinka. Dar atsiranda senstančių tėvų slauga. Labai daug dalykų kinta ir su tais pokyčiais moteriai reikia tvarkytis.“

Taip pat skaitykite

Ji dalijosi patarimais, jog pirmiausia reikia susidraugauti su savimi, pagalvoti apie savo išvaizdą, dvasinį pasaulį, sveikatą.

„Tai puikus laikas sau. Toms moterims, kurios anksčiau visiškai savimi nesirūpino, tas laikas būna tiesiog tragedija. Jos sako: mano gyvenimas baigėsi, mano vaikai išėjo, mano anūkai paaugo, mano kompotų niekam nereikia, mano agurkėlių niekas nevalgo, ką man dabar daryti? O jeigu pakalbi su tokio amžiaus užsienietėmis, jos sako: o, mano vaikai užaugo, mano kompotų niekam nereikia ir aš dabar galiu važinėti po pasaulį, aš dabar domiuosi politika, einu piešti, dainuoti – ką aš noriu, tą darau!“ – mintimis dalijosi E. Čekuolienė.

Parengė Indrė Česnauskaitė.